Eucharistija

Turime priimti mūsų Viešpatį Šventojoje Komunijoje ne tik kaip draugą, kuris ateina mus aplankyti, ne tik kaip gydytoją, kuris ateina mus išgydyti, bet kaip revizorių (jei galiu taip paprastai išsireikšti), kuris ateina už mus sutvarkyti mūsų sąskaitas. Kaip būtų nuostabu, jei pirmasis balsas, pasveikinęs mus po mirties, ištartų: „Jo nuodėmės? Viskas gerai, mes jau viską žinome“! 

Mūsų gimtinė yra danguje, ir kol gyvename žemėje, esame kaliniai ir tremtiniai. Mes esame toli nuo Jėzaus Kristaus, mūsų karaliaus; toli nuo Marijos, mūsų gerosios motinos; toli nuo dangaus angelų ir šventųjų; toli nuo mūsų brangių mirusių draugų.

Kai sumenkiname išorinius pagarbos, šventumo ir garbinimo ženklus, ilgainiui beveik būtinai susilpnėja mūsų tikėjimas realiu mūsų Viešpaties buvimu ir Jo Įsikūnijimu.

„Iki pat savo pontifikato pabaigos jis nebedalijo Komunijos į rankas“, – teigė Schneideris ir pridūrė, kad šis pokytis jį „labai nudžiugino ir nustebino“.