Eucharistija

Katalikai, priimdami šv. Komuniją į rankas, ko gero net nesusimąsto, kad ant jų rankų gali likti labai mažos dalelytės Jėzaus Kristaus Kūno šv. Ostijos pavidale, kurios vėliau nukrenta ant grindų ar kur kitur.

JAV arkivyskupas Charlesas Chaputas pareiškė, kad Joe Bidenas „nėra bendrystėje su katalikų tikėjimu“, o „bet kuris kunigas, dabar teikiantis Komuniją prezidentui, dalyvauja jo veidmainystėje“.

Komunijos priėmimas į rankas yra turbūt dramatiškiausias palaipsnio Dievo kulto pakeitimo žmogaus kultu simbolis.

Taigi Kristus sako „kramtyti“ Jo „mėsą“, ir miniai sunku su tuo sutikti: „Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“

Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas Viešpaties Kūnu ir Krauju.

Šventoji Komunija nebuvo dalijama tarsi greitas maistas, kaip tai daroma dabar, pagal „čiupk ir eik“ sistemą.

Šventoji Eucharistija yra didžiausias iš sakramentų, nes kituose sakramentuose veikia tik šventoji Kristaus jėga, o Eucharistijoje yra pats mūsų Viešpats su dievybe ir žmogiškumu, kūnu ir siela, Kūnu ir Krauju.

Šventoji Eucharistija virš kitų sakramentų iškyla ne tik dėl to, kad joje tikrai yra mūsų Viešpats Jėzus Kristus, bet ir todėl, kad ją atliekant įvyksta Auka. Šv. Mišios yra būtent Jėzaus Kristaus kryžiaus Aukos sudabartinimas.

Nors teisinga sakyti, kad tik Dievas galiausiai gali atversti žmones, taip pat teisinga tvirtinti, kad Dievas nori pasitelkti žmones kaip įrankius didžiajame atvertimo darbe.

Nevertas šv. Komunijos priėmimas įžeidžia Dievą labiau nei visos kitos mirtinos nuodėmes.

Mūsų gimtinė yra danguje, ir kol gyvename žemėje, esame kaliniai ir tremtiniai. Mes esame toli nuo Jėzaus Kristaus, mūsų karaliaus; toli nuo Marijos, mūsų gerosios motinos; toli nuo dangaus angelų ir šventųjų; toli nuo mūsų brangių mirusių draugų.

Kai sumenkiname išorinius pagarbos, šventumo ir garbinimo ženklus, ilgainiui beveik būtinai susilpnėja mūsų tikėjimas realiu mūsų Viešpaties buvimu ir Jo Įsikūnijimu.