Pačamama

Tai tik vienas iš daugelio, bet labai išraiškingas krizės Katalikų Bažnyčioje pavyzdys, ypač žinant, kad šis kardinolas yra vienas didžiausių tradicinės liturgijos priešininkų, visai neseniai įvedęs itin griežtus jos apribojimus.

Šiuo metu toliau tvirtinti, kad Pačamama yra tik gerbtinas kultūrinis simbolis ar neutralus liaudies religingumo išraiškos būdas, nėra tiesiog nežinojimas: tai yra tyčinis tikrovės iškraipymas.

Kaip matyti iš nuotraukų, tarp aukojusiųjų Pačamamai buvo mons. Jordi Bertomeu, Tikėjimo doktrinos dikasterijos pareigūnas ir „Sodalicio“ pontifikalinis patikėtinis, kuris įdėjo savo kokos lapus į „pago“ dubenėlį ir, baigęs savo kalbą apvertė savo vardo lentelę užrašu žemyn, o tada pasitraukė iš kameros kadro.

Kiek daugiau nei prieš savaitę, LifeSite News portalas pranešė apie tai, kad buvo aptiktos dabartinio popiežiaus Leono XIV nuotraukos iš 1995 m., kuriose jis užfiksuotas dalyvaujantis Pačamamos garbinimo rituale ir, labai tikėtina – pats atlieka jos pagarbinimą.

Bažnyčiai nieko kito nereikėtų, kaip ramybės ir pastovumo tikėjime, maldingume ir papročiuose. Reikia aiškiai pasakyti, jog niekada taip tikėjimas ir tikintieji nenukentėjo kaip šiais intensyvių ir gilių reformų laikais. Gal pagaliau reikėtų sustoti ir pasakyti gana?

Kas toleruoja ir tyli, kai aukojama stabui vardu tos institucijos, kuri egzistuoja tik todėl, kad kai kurie žmonės mieliau pasirinko sudegti, nei tai padaryti, tas pavojingai priartėja prie to, kad būtų pripažintas būti nevertu žemės, kuria vaikšto. Nes ta žemė nėra marmuras: ta žemė – tai jie.

Vatikano agentūros Caritas Internationalis ir jos seserinės organizacijos CIDSE sąsajos su socializmo skleidimu, abortų skatinimu ir pagoniškų stabų garbinimu.