Pop. šv. Pijus X

Šioje gražioje popiežiaus Pijaus X enciklikoje praktiškai apibendrinamos visos jo pirmtakų enciklikos. Štai kas svarbiausia: Omnia restaurare in Christo.

– Aš norėčiau būti kunigas, – atsakė berniukas. – Priėmęs šventąją Komuniją, aš staiga įsitikinau, kad mane tam kviečia Išganytojas.

Valandėlę motina stovėjo negalėdama ištarti nė žodžio. Paskui ji pagriebė berniuką j glėbį ir jį pabučiavo.

Jei rimtai atsižvelgsime į šventojo popiežiaus žodžius – „visų erezijų kloaka; visų erezijų, kokios tik yra buvę, dvasia ir pagrindai“ – tai modernizmą teks laikyti absoliučiai antikrikščioniška sistema.

1910 m. popiežius šv. Pijus X įvedė antimodernistinę priesaiką. Priesaika buvo privaloma iki 1967 m., kai buvo panaikinta popiežiaus Pauliaus VI.

Knygoje pateikiami svarbiausi Bažnyčios Mokymo apie modernizmą tekstai.

Iš tikrųjų jis nesuklys manydamas juos esant labiausiai kenksmingus Bažnyčios priešus. Nes, kaip jau esame sakę, jie ketina sužlugdyti Bažnyčią ne iš išorės, bet iš vidaus. Tad pavojus slypi beveik pačioje Bažnyčios širdyje, ir žala yra tuo didesnė, kad jie iš arčiau ją pažįsta.

Su dideliu skausmu Pijus X matė, kad tos klaidos, vadinamos modernizmu, brovėsi į kunigų seminarijas, į teologijos fakulteto auditorijas, net į bažnytinę hierarchiją. Ilgiau nebuvo galima tylėti.

Kadangi Pijaus X dvasia tik ir gyvena troškimu prisidėti visomis išgalėmis prie pasaulio atnaujinimo Kristuje, tai jis ir į visas savo popiežiavimo priedermes, darbus žiūri per to šūkio prizmę.