Popiežių dokumentai

Mirus popiežiui Benediktui XVI buvo paskelbtas dvasinis testamentas, kurį jis parašė 2006 m., praėjus keliolikai mėnesių po išrinkimo popiežiumi.

Nuo neatmenamų laikų ir taip pat ateityje turi būti išsaugotas principas, „pagal kurį kiekviena dalinė Bažnyčia privalo sutikti su visuotine Bažnyčia ne tik tikėjimo doktrina ir sakramentų ženklais, bet ir visuotinai iš apaštalinės ir nuolatinės tradicijos priimtais papročiais, kurių reikia laikytis ne vien tam, kad būtų išvengta klaidų, bet ir tam, kad būtų perduotas nepaliestas tikėjimas, nes Bažnyčios maldos įstatymas atitinka jos tikėjimo įstatymą“.

Taigi santuoka sujungia ir susaisto sielas – pirmiau ir tvirčiau sielas nei kūnus, ir tai padaro ne jausmų išsiliejimu ar širdžių prisirišimu, bet laisvu ir tvirtu valių nutarimu. Iš šio sielų susijungimo, taip nustačius Dievui, kyla šventas ir nepažeidžiamas ryšys.

Tokiems sumanymams katalikai jokiais būdais negali pritarti, kadangi jie paremti klaidinga teorija, jog visos religijos yra vienaip ar kitaip geros ir pagirtinos, nes visos jos vienodai, nors ir skirtingais būdais, parodo ir išreiškia natūralų bei įgimtą jausmą, vedantį mus prie Dievo ir skatinantį pagarbiai pripažinti Jo galybę. Iš tiesų šios teorijos šalininkai ne tik visiškai klysta, bet dar ir, iškreipdami tikrosios religijos sąvoką, jos išsižada ir pamažu nukrypsta į natūralizmą bei ateizmą.

Baigiantis devynioliktajam amžiui ekonominė evoliucija ir pramonės kilimas daugelio tautų visuomenę vis labiau skėlė į dvi klases: viena iš jų, skaičium negausi, naudojosi visais patogumais, kurių gausiai teikė naujų laikų išradimai, o antroji klasė, nesuskaitoma daugybė darbininkų, slegiama baisaus skurdo, negalėjo išsivaduoti iš šios varganos padėties, nors ir kažin kaip būtų stengęsi.

Jei žmonės kada nors privačiai ir viešai pripažintų karališką Kristaus galią, visą pilietinę bendruomenę būtinai persmelktų neįtikėtinos gėrybės.

Pijaus XII apaštalinė konstitucija „Munificentissimus Deus“, apibrėžianti Švč. Mergelės Marijos paėmimo į dangų dogmą.

Popiežiaus Pijaus XII enciklika „Humani Generis“, apie kai kurias klaidingas nuomones, grasinančias sugriauti katalikų doktrinos pamatus.

Bažnyčia, ištikimai paklusdama iš savo Įkūrėjo gautam paliepimui, tęsia kunigišką Jėzaus Kristaus užduotį pirmiausia per šventąją Liturgiją.

Iš tikrųjų jis nesuklys manydamas juos esant labiausiai kenksmingus Bažnyčios priešus. Nes, kaip jau esame sakę, jie ketina sužlugdyti Bažnyčią ne iš išorės, bet iš vidaus. Tad pavojus slypi beveik pačioje Bažnyčios širdyje, ir žala yra tuo didesnė, kad jie iš arčiau ją pažįsta.

1910 m. popiežius šv. Pijus X įvedė antimodernistinę priesaiką. Priesaika buvo privaloma iki 1967 m., kai buvo panaikinta popiežiaus Pauliaus VI.