Sakramentai

„Kam man reikia išpažinties? Aš ir be jos galiu gyventi!" — Tik, deja, kuris taip kalba, nepagalvoja, kas yra nuodėmė, kokia jos esmė ir kokias baisias išdavas ji rengia.

Vyskupas Giacomo Cirulli, vadovaujantis Italijos Teano-Kalvio vyskupijai, paskelbė įsaką, draudžiantį skiepu nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems kunigams, diakonams ir pasauliečiams dalyti šv. Komuniją.

Buvęs Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas G. Mülleris teigia, kad kai kurių vyskupų ir kunigų sprendimas uždaryti bažnyčias ar neteikti sakramentų yra „mirtina nuodėmė“.

Tarp šių dalykų, padedančių žmogui siekti savo tikslo, yra vienas ypatingas dalykas. Jis toks ypatingas, jog priklauso labiau dieviškai nei žemiškai sričiai. Tai yra katalikiška kunigystė.

Labiausiai pagirtina savo krikšto metinių dieną švęsti su ypatingu pamaldumu, siekiant padėkoti Dievui už šią malonę.

Kun. Jamesas Altmanas pasmerkė vyskupus dėl to, kad jie COVID suvaržymų metu uždarė bažnyčias ir iš tikinčiųjų atėmė sakramentinę malonę. 

Skaitytojams skelbiame naują straipsnių ciklą – išsamias kun. Mattias Gaudrono FSSPX apžvalgas apie septynis Katalikų Bažnyčios sakramentus.

Šventoji Eucharistija yra didžiausias iš sakramentų, nes kituose sakramentuose veikia tik šventoji Kristaus jėga, o Eucharistijoje yra pats mūsų Viešpats su dievybe ir žmogiškumu, kūnu ir siela, Kūnu ir Krauju.

Šventoji Eucharistija virš kitų sakramentų iškyla ne tik dėl to, kad joje tikrai yra mūsų Viešpats Jėzus Kristus, bet ir todėl, kad ją atliekant įvyksta Auka. Šv. Mišios yra būtent Jėzaus Kristaus kryžiaus Aukos sudabartinimas.

Atgailos Sakramentas posusirinkiminės Bažnyčios praktikoje vis labiau slenka į antrą planą. Išpažintis suprantama kaip našta, žmonių gyvenimą apsunkinantis dalykas. Iš tikrųjų yra visiškai priešingai.

Krikštas yra pirmasis iš krikščioniškų sakramentų ir tarsi vartai į kitus sakramentus, nes per jį mes tampame mistinio Kristaus Kūno, Bažnyčios, nariais ir įgyjame teisę priimti kitus sakramentus.

Naujajame Testamente tėra vienintelis kunigas – mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Laiške žydams sakoma: „Anų (Senojo Testamento žmonių) daugelis tapdavo kunigais, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. O kadangi šitas (Jėzus Kristus) išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę“.

Ligonių patepimo sakramentas išpažinties atžvilgiu užima tokią pačią vietą, kaip Sutvirtinimo sakramentas Krikšto atžvilgiu: kaip sakome, kad Sutvirtinimas užbaigia Krikštu pradėtą pagrindą, taip dabar pamatysime, jog Paskutinis patepimas pratęsia Atgailos sakramentą.

Santuoka egzistavo dar prieš Kristų, bet Jis ją iškėlė iki sakramento lygmens. Pačioje pradžioje Dievas įsteigė ją Rojuje. Ji tarnauja žmonių giminės išlikimui ir pagausėjimui, taip pat sutuoktinių tarpusavio paramai.

Sekminių dieną Šventoji Dvasia nusileido ant apaštalų, kad užbaigtų jų šventumą ir juos sustiprintų jų laukiančioms didelėms užduotims. Taip pat kiekvieno krikščionio gyvenime yra diena, kurią ant jų nusileidžia Šventoji Dvasia tam pačiam darbui – tai jo Sutvirtinimo diena.

Vasario 10 dieną Šv. Pijaus X kunigų brolijos koplyčioje Kaune lankysis šios brolijos vyskupas Bernardas Fellay, čia jis teiks Sutvirtinimo sakramentą tradicinėmis apeigomis ir skaitys paskaitą apie Bažnyčios krizę ir išeitį iš jos.

Kai sumenkiname išorinius pagarbos, šventumo ir garbinimo ženklus, ilgainiui beveik būtinai susilpnėja mūsų tikėjimas realiu mūsų Viešpaties buvimu ir Jo Įsikūnijimu.