Stebuklai

Tikintieji neturėtų būti stumiami į abejingumą antgamtiškumo akivaizdoje, bet turėtų būti pasirengę jį atpažinti ir priimti, nes būtent per šį nuostabų veiksmą Dievas mirštančiam pasauliui sugrąžins tiesą ir gyvybę.

Šveicaras benediktinas br. Leo Schwageris (1924–2004) sirgo nepagydoma liga – išsėtine skleroze. 1952 m. balandžio 30 d. jis visiškai pasveiko Lurde, per palaiminimą Švč. Sakramentu.

Toks didelis buvo jo tikėjimas, tokia galinga yra Marija, kad jis tuoj pat atsikėlė, kupinas gyvybės ir jėgų – tas, kurį gydytojai buvo pasmerkę mirčiai, dabar tvirtai žengė prie Dievo Motinos šventovės – kelias valandas be jokios pagalbos, atsiklaupęs iš visos širdies dėkojo, bėgiojo laiptais aukštyn ir žemyn, visiems sutiktiems pasakodamas apie nuostabų išgydymą, kurį jam suteikė jo dangiškoji gydytoja.

953 m. rugpjūčio 6 d. musulmonų kariai nukankino 200 vienuolių, gyvenusių San Pedro de Cardeña vienuolyne Burgoso mieste, Ispanijoje. Nuo to laiko iki pat XV a. pabaigos jų kankinystės vietos grindys kartą per metus nusidažydavo raudonai krauju.

Klausydami evangelijos apie tą vestuvių puotą kartais nustembame, kad Jėzus Kristus, Jo Švč. Motina ir mokiniai sėdasi prie stalo triukšmingose vaišėse.

Žemiškos Imperijos pagalbos nebuvo krikščionybės pradžioje, jos nėra ir šiais, galbūt paskutiniaisiais laikais. Bet Kristus Karalius lieka, Jis nuolat rūpinasi tais, kurie pripažįsta Jo valdžią ir šaukiasi Jo pagalbos.

Pranciškus 1224 m., rugsėjo 14, Šv. Kryžiaus Išaukštinimo šventėje, Alvernos kalne vėl mąstė apie Kristaus kančią.

Ispanijos Avilos vyskupija rugpjūčio 28 d. pranešė, kad Bažnyčios mokytojos šv. Teresės Avilietės kūnas po jos mirties 1582 m. spalio 4 d., t. y. beveik prieš penkis šimtmečius, tebėra nepažeistas.