Išpažintis

Mieli tikintieji,

Kodėl Bažnyčia moko, kad reikia išpažinti nuodėmes kunigui? Šis klausimas iškyla daugeliui katalikų ir, deja, jie dažnai į jį atsako atsisakydami išpažinties, o anksčiau ar vėliau – antgamtinio gyvenimo ir viso tikėjimo.

Tą patį klausimą sau labai seniai, 1934 m. uždavė ir vienas vyras Padujoje, kuris nebuvo išpažinties jau labai ilgą laiką, bet vieną dieną savo draugų buvo įkalbėtas aplankyti kapucinų bažnyčią, kad atliktų Velykinę išpažintį.

Tais laikais Velykinė išpažintis buvo laikoma labai rimtu dalyku, todėl, nenorėdamas sudaryti kitiems blogo įspūdžio, jis kartu su draugais nuėjo į bažnyčią.

Bet iš tiesų jis visiškai nenorėjo prieiti išpažinties, todėl planavo tik pastovėti eilėje prie klausyklos, o vėliau iš jos pasišalinti. Taigi jis atsistojo paskutinis eilėje, bet kai išpažinčių klausantis tėvas išėjo iš zakristijos, jis buvo ne kas kitas, o pats šv. Leopoldas Mandičius.

Kun. Leopoldas priėjo tiesiai prie to vyro ir pasakė: „Aš manau, kad tu nori prieiti išpažinties. Ateik į klausyklą, aš laukiau tavęs.“

Vargšas vyras buvo užkluptas visiškai netikėtai, nedrįso pasakyti „ne“ ir nusekė kunigą į klausyklą. Bet čia jis neturėjo ką pasakyti, nes jis nesiruošė išpažinti savo nuodėmių ir todėl buvo visiškai nepasiruošęs.

Tada kun. Leopoldas jam labai maloniai tarė: „Tu planavai pabėgti iš čia, neišpažinęs savo nuodėmių. Tačiau Dievas vis tiek tave myli ir Jis nori, kad tu prieitum išpažinties.“

Tada kun. Leopoldas smulkiai išvardijo visas jo nuodėmes ir užbaigė: „Tu gailiesi dėl visų šių nuodėmių, ar ne? Ir nuo šiol tu gyvensi pagal Dievo įsakymus.“

Vyras tiesiog atsakė „taip“, o tada kun. Leopoldas jam tarė: „Sakau tau: atleistos tau tavo nuodėmės. Bet ateityje dažnai eik išpažinties; aš tikiuosi matyti tave čia gerokai dažniau.“

Kai vyras išėjo iš klausyklos, jis buvo ne tik įsitikinęs, kad kun. Leopoldas Mandičius buvo šventasis, bet ir tuo, kad tai, ko moko Bažnyčia, yra tiesa: jog yra būtina išpažinti savo nuodėmes kunigui ir kad nuodėmės atleidžiamos duodant išrišimą.

Žinoma, Visagalis Dievas, kuris žino visas mūsų nuodėmes, galėtų atleisti jas įvairiausiais būdais, pvz., mums atliekant kokį nors atgailos aktą, ar surašant jas ant popieriaus ir sudeginant, ar tiesiog kreipiantis į Dievą paprasta malda.

Visa tai iš tiesų galėtų būti įmanoma, bet Dievas pasirinko kitokį būdą: mes turime išpažinti savo nuodėmes kunigui ir tada gauti išrišimą.

Mes žinome tai, kadangi Dievas pats taip pasakė ir tai yra aišku iš Apreiškimo.

Evangelija suteikia mums aiškią nuorodą: dešimt raupsuotųjų prašė išgydymo, o Jėzus padarė ne ką kita, kaip tik pasakė:

„Eikite, pasirodykite kunigams!“ (Lk 17,14)

Ir beeidami jie pasveiko. Kad šiuo būdu buvo išgydyti raupsai, visiškai nėra atsitiktinumas – kūno raupsai yra nuodėmių, bjaurojančių sielą, įvaizdis.

Ir kaip kūno raupsai gali būti išgydyti pasirodant kunigams, taip ir antgamtiniai sielos raupsai gali būti išgydyti parodant sielą su visu joje esančiu blogiu kunigams.

Išpažinti nuodėmes ne tik dvasiškai, maldose ir mintyse, bet iš tikrųjų ištariant jas kito žmogaus akivaizdoje, kad tokiu būdu tikrai būtume priešpastatyti sieloje esančiam blogiui, yra gerai ne tik psichologiniu požiūriu (kadangi visada lengviau atsiverti kam nors kitam), bet dėl to ir visų pirma dėl to, kad kunigo išrišimas iš tikrųjų panaikina nusidėjėlio nuodėmes.

Nuodėmių išpažinimas nėra Katalikų Bažnyčios išradimas, tačiau tradicija, kuri jau yra Senajame Testamente:

„Kalbėk izraeliečiams: kai vyras ar moteris kuo nors nusikalsta artimui, užgaudamas VIEŠPATĮ, tas žmogus užsitraukia kaltę. Jie turės išpažinti savo padarytą nuodėmę.“ (Sk 5,6-7)

Apie tai, kai Jonas Krikštytojas krikštijo Jordane, evangelistas sako:

„Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.“ (Mk 1,5)

Kad neužtenka išpažinti nuodėmes bet kam, bet tik tiems, kurie turi teisę atleisti nuodėmes Dievo vardu – apaštalams ir jų įpėdiniams, aiškiai rodo paties Jėzaus žodžiai:

„O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“. (Jn 20,21-23)

Šie žodžiai yra labai aiškūs: nuodėmių, kurias išpažinome klausykloje, atleidimą mes gauname tik kunigo išrišimo dėka. Nors kritiniu atveju užtenka atlikti tobulo gailesčio aktą, bet jis galioja tik tuo atveju, jei mes tuo pačiu turime tvirtą pasiryžimą atlikti tikrą išpažintį, kai tik tai bus įmanoma.

Išpažintis yra tas būdas, kuriuo pats Viešpats nurodė mums naudotis nuodėmių atleidimui ir daryti tai ne vieną kartą, bet nuolatos.

Mūsų Viešpats Evangelijoje buvo nuliūdintas, kad tik vienas iš dešimties raupsuotųjų po išgydymo sugrįžo Jam padėkoti.

Tad mūsų Viešpats nori, kad mes rodytume dėkingumą už šį sakramentą ir kad mes nuolatos juo naudotumės.

Šventasis Leopoldas sakė vyrui, kuris galiausiai gavo išrišimą: „Sugrįžk dažnai, aš lauksiu tavęs.“

Tiesą sakant, eiti išpažinties ir išpažinti savo nuodėmes yra visai nesunku. Šio sakramento teikiama apčiuopiama paguoda ir galia duoda daugiau, nei nesmagumai ir pažeminimai, kuriuos bijomės patirti.

Dievas nori mums suteikti savo malonę – ir ne vieną kartą, bet taip dažnai, kaip tik įmanoma.

Amen.

Pamokslas sakytas XIII sekmadienį po Sekminių, 2019 m.


Kun. Marcus Künkel yra Kristaus karaliaus instituto kunigas ir laiko Tradicines lotyniškas Mišias Stokholme, Švedijoje.

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.
  • Šis komentaras nebeskelbiamas.
    Adomas · 12:11 07/02/2024
    Neradau nei viename šventraštyje kur būtų parašyta , kad būtent Jėzus žmonėms suprantamai , tiesiai ir  aiškiai  būtų pasakęs  apie savo nuodėmių pasakojimą kažkokiems kunigams , kurie išklausę žmonių išpažintis jas dažnai panaudodavo  prieš tuos išpažintis išsakiusius žmonės.. Katalikų bažnyčiai tos išpažintys buvo labai svarbu diegiant ugnimi ir kardu   KUVINAJĄ KRIKŠČIONYBĘ  , bei  persiakiojant žmonės turinčius savo tikėjimą , savo  nuomonę .Tuo pagrindu buvo sudeginta daug moterų   už  ,,raganavimą''  , nužudyta daug mokslininkų net už tai , kad jie pasakė tikrą tiesą apie tai , jog Žemė apvali . Įvairūs ,,tikėjimai'' ir religijos ,- įpatingai krikščionybė buvo  ir kol kas yra didžiausias blogis žmonijai visoje Žemėje . Net dabar Putinas su savo šventikų pritarimu be jokio gailesčio  žudo žmonės .Prisiminkime pokario laikotarpį Lietuvoje , kai kunigėliai  biednų žmonių išpažinties metu gautas žinias perduodavo jas nusikaltėliams kurie tuo pagrindu nužudydavo ištisas šeimas ,- paauglystėje su visa klase  esu buvęs nusikaltėlio  ir tokio kunigo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvažuojamąjame  teismo  posėdyje kuriame jie buvo teisiami , kurie prieš teisėjus ir nužudytūjų giminaičius bliaudami puolė ant kelių prašydami atleidimo ir išsaugojimo jų niekšingų gyvybių ..Yra tik vienas Dievas be jokių trejybių , be reikalavimų kalbėti kažkam prieš save ,- tai VISAGALĖ  kūrėja GAMTA .
    • Šis komentaras nebeskelbiamas.
      Katalikų Tradicija · 21:31 07/02/2024
      @Adomas Na, Jūs kalbate mažų mažiausiai netiksliai. Pabandysime atsakyti iš eilės.
      Visų pirma, Viešpats Jėzus įsteigė atgailos sakramentą evangelijoje pagal Joną - „Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“. Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“." (Jn 20, 19-23)
      Kunigas, kuris išduoda sakramentinės išpažinties paslaptį, automatiškai ekskomunikuojamas (atskiriamas nuo Bažnyčios) pačiu faktu. Tai vadinama latae sententiae bausme pagal kanonų teisę.
      Krikščionybė nebuvo diegiama ugnimi ir kardu, ypač Lietuvoje. Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009 m., kai lietuviai nužudė beginklius vienuolius, 19-a žmonių. Toliau, kryžiuočių ordinas nenešė katalikų tikėjimo, o buvo politinis vokiečių projektas - kryžiuočių ordinas buvo iš Vengrijos išvytas dėl bandymų ten sukurti savo valstybę ir atsikraustė į Prūsiją, kur vėl viską pradėjo iš pradžių. Kunigaikščio Gedimino dvare raštininkais dirbo 6 pranciškonų vienuoliai - taigi, taip išeitų, kad priešo agentai su valstybės vadovo sutikimu žinojo visą valstybės korespondenciją.
      Dėl raganavimo atskira kalba - buvo perlenkimų, bet žymiai mažiau, negu pas protestantus, kurie neturėjo inkvizicijos - taigi, neturėjo viso teisminio proceso, kurio metu reikėjo įrodyti kaltinamųjų kaltę.
      Dėl apvalios žemės - kad ji apvali, graikai žinojo 250 pr. Kristų ir buvo apskaičiavę žemės apskritimo ilgį su 5 % paklaida, o atstumą iki mėnulio - su 10 % paklaida.
      Krikščionybė yra geriausia, kas ištiko žmoniją, nes, nepaisant to, kaip mes gyvensime - turtingai ar vargingai, sveiki ar sirgdami, mirsim natūralia mirtimi ar mus sušaudys girtas rusų kareivis - mes visi mirsime. Mes esame gyvi, bet ateityje jau esame mirę. Krikščionybė paaiškino tiesą apie tai, kas yra Dievas, kas yra žmogus, kad jis turi sielą ir bus teisiamas už gerus ir blogus darbus, ir eis į dangų arba pragarą.
      Krikščionybė sukūrė universitetus, labdarą, išsaugojo antikos rašytinį palikimą (daugumą antikos rankraščių yra iš IX-X a., kai juos perrašinėjo vienuoliai - taip taip, klasikinius antikos kūrinius), mokė vargšų vaikus, sausino pelkes ir darė begalę kitų dalykų iš artimo meilės.
      Didžiausi karai gi ištiko tada, kai žmonija atmetė Kristų. Ir greičiausiai, tai dar ne pabaiga, nes žmonės ir toliau galvoja, kad jie gali gerai gyventi be Dievo. Taip nebus. Kadangi Dievas yra meilė, tai jo atmetimas baigiasi neapykanta vienas kitam. O po to prasideda žudynės, ką dabar ir įrodinėja mūsų kaimynas iš rytų.
      Gamta yra tik kūrinys, nieko daugiau. Jei mylite gamtą - o ji tikrai nuostabi ir graži, tai įsivaizduokite, koks geras yra jos kūrėjas.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias
0
bendrinimų