Liepos 29 d. britų katalikų savaitraštis „The Tablet“ paskelbė interviu su Arthuru Roche'u, Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos dikasterijos prefektu, kuris pareiškė, kad popiežius Leonas XIV laikysis liturginės politikos, kurią nustatė popiežius Pranciškus dokumentu Traditionis Custodes, ir neatstatys platesnių leidimų tradicinėms lotyniškoms Mišioms, kuriuos popiežius Benediktas XVI suteikė savo motu proprio Summorum Pontificum.
„(Liturgija) yra labai svarbi sritis, nes Eucharistija yra vienybės sakramentas. … Taigi, jei ji pradeda mus skaldyti, kažkas yra rimtai negerai“, – sakė Roche'as. „Ir ne, popiežius Leonas neketina keisti Traditionis Custodes ir negrįš prie Summorum Pontificum.“
Interviu metu Roche'as papasakojo apie pokalbius, kurie vyko su tradicinių lotyniškų Mišių šalininkais. Pasak Roche’o, jis klausė jų, kuo gi jie skundžiasi, kai, jo nuomone, popiežius Pranciškus jau leido švęsti Mišias pagal galiojančias normas.
„Kai susitinku su grupėmis, kurios nori ankstesnės liturgijos, ir sakau: 'Nagi, juk Šventasis Tėvas jums tai suteikė, tad kokia problema?‘ Jie negali atsakyti“, – sakė Roche'as. „Tada jie išeina ir sako: 'Mes vis dar esame persekiojami!‘“
Kardinolas tęsė: „Kokia prasme persekiojami? Kodėl orkestras vis dar groja melodiją, kuri nedera su Bažnyčios gyvenimu?“
Kitoje interviu dalyje Roche'as taip pat kritikavo priešiškumą, nukreiptą prieš Bažnyčios vadovybę, klausdamas: „Ar galite sąžiningai pasakyti, kad esate katalikai, kai rašote tokius neapykantos kupinus dalykus apie žmones ir apie Bažnyčią?“
Vis dėlto Roche'as atmetė teiginį, kad katalikai, užaugę lankydami tradicines lotyniškas Mišias, netinkamai praktikavo savo tikėjimą. Paklaustas, ar pagyvenusi moteris, auklėta Tridento Mišių dvasia, turėtų daryti išvadą, kad jos ankstesnis religinis gyvenimas buvo klaidingas, Roche atsakė vienareikšmiškai: „Ne.“
Jis teigė, kad po Vatikano II Susirinkimo įvykdytos reformos buvo skirtos parengti Bažnyčią imtis aktyvesnio misionieriško vaidmens. Pasak jo, kaip šio atsinaujinimo dalis, tikintieji dabar liturgijos metu gauna kitokį dvasinį maistą, ypač dėl tariamai išplėsto Šventojo Rašto naudojimo.
„Gausus Šventojo Rašto maistas, kuris dabar gaunamas Mišių metu ir teikiant sakramentus, yra tai, ko anksčiau neturėjome, bet turime dabar“, – teigė Roche'as.
Roche'as taip pat palygino senosios ir naujosios Romos apeigų formų teologinius akcentus. Jis sakė, kad Tridento liturgija didesnį dėmesį skiria kunigui, veikiančiam tikinčiųjų vardu, tuo tarpu reformuotoji liturgija pabrėžia pakrikštytų tikinčiųjų dalyvavimą kartu su Mišioms vadovaujančiu kunigu.
„Kadangi pakrikštytieji yra kunigiška tauta, jie taip pat aukoja Mišias kartu su kunigu“, – sakė jis.
Viso interviu metu Roche'as nuolat grįždavo prie Bažnyčios vienybės temos, pateikdamas ją kaip pagrindinį kriterijų, kuriuo vadovaujamasi liturginėje drausmėje. Roche žurnalistei Maggie Fergusson sakė, kad Eucharistija yra „vieta, kurioje mes visi turėtume galėti būti kartu“.
