Nors apie 15 Afrikos vyskupų konferencijų yra priėmusios aiškius sprendimus nelaiminti nereguliarių ar tos pačios lyties porų, Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumo (SECAM) pirmininkas Kongo kardinolas Fridolinas Ambongo paprašė visų konferencijų parengti bendrą visos Afrikos rekciją į Vatikano dokumentą Fiducia supplicans, leidžiantį laiminti tos pačios lyties poras.
Visos Afrikos vyskupų konferencijų pozicijas apibendrinantis dokumentas paskelbtas sausio 11 d. Greitis, kuriuo jis buvo parengtas, rodo Afrikos episkopatų ryžtą šiuo klausimu. Priminsime, kad kardinolas Ambongo yra C9 – kardinolų tarybos, kurią popiežius Pranciškus įsteigė netrukus po savo išrinkimo, kad parengtų Kurijos reformą, narys.
Sausio pradžioje Kongo kardinolas davė interviu Vatikano radijui prancūzų kalba. Jis aiškino: „Šios deklaracijos dviprasmiškumas... kelia didelį tikinčiųjų sumišimą, todėl manau, kad kaip Bažnyčios Afrikoje ganytojai privalome pateikti aiškią deklaraciją šiuo klausimu, kad mūsų krikščionims duotume aiškias gaires.“
Jis pridūrė: „Vos paskelbus dokumentą, iš mūsų tikinčiųjų kilo pykčio ir nusivylimo reakcija. Aš pats gavau daugybę mūsų tikinčiųjų žinučių, kuriose jie klausė, ar tikrai tiesa, kad šį dokumentą pasirašė Jo Šventenybė, ir pan. Buvo daug, labai daug pykčio.“
Todėl SECAM paskelbė visų Afrikos vyskupų konferencijų atsakymų santrauką. Išvada nedviprasmiška: Afrikos bažnyčiose homoseksualių porų palaiminimo nebus, nes tokios sąjungos „prieštarauja Dievo valiai“, o homoseksualūs aktai yra „netvarkingi pačia savo esme ir prieštarauja Dievo valiai bei prigimtiniam įstatymui“.
Pats dokumento pavadinimas daug pasakantis: „Jokio homoseksualių porų palaiminimo Afrikos bažnyčiose“. Pasak paantraštės, tai yra „Afrikos vyskupų konferencijų atsakymų į deklaraciją Fiducia supplicans sintezė“. Įdomu tai, kad dokumento pradžioje nurodoma, kad dokumentui „pritarė popiežius Pranciškus ir kardinolas Victoras Fernandezas, Tikėjimo doktrinos dikasterijos prefektas“.
Šioje sintezėje pirmiausia patvirtinama nekintama doktrina apie santuoką ir lytiškumą ir daroma išvada: „Todėl apeigos ir maldos, kurios galėtų išsklaidyti santuokos – kaip išskirtinės, stabilios ir neišardomos vyro ir moters sąjungos, atviros prokreacijai – apibrėžimą, laikomos nepriimtinomis.“
Toliau pranešime teigiama, kad „dvasininkai skatinami teikti svetingą ir palaikančią pastoracinę pagalbą, ypač nereguliariose situacijose esančioms poroms“. Kalbant apie homoseksualių polinkių turinčius asmenis, su jais „reikia elgtis pagarbiai ir oriai, kartu primenant, kad tos pačios lyties asmenų sąjungos prieštarauja Dievo valiai, todėl negali gauti Bažnyčios palaiminimo“.
Tekste pažymima, kad „vyskupų konferencijos paprastai pageidauja, kad kiekvienas vyskupas būtų laisvas savo vyskupijoje neteikti palaiminimo tos pačios lyties poroms. Tai lemia susirūpinimas dėl galimos sumaišties ir skandalo Bažnyčios bendruomenėje“.
Toliau pateikiamas šios pozicijos pagrindimas. Pirmiausia Magisteriumo dokumentas: „Nuolatinis Bažnyčios mokymas homoseksualius santykius apibūdina kaip „iš esmės netvarkingus“ (Tikėjimo doktrinos kongregacija, Deklaracija Persona humana, Nr. 8, 1975 m.) ir prieštaraujančius prigimtiniam įstatymui.“
Toliau eina bibliniai šaltiniai. Daugelis vyskupų „cituoja homoseksualumą smerkiančias ištraukas, ypač Kunigų knygą 18, 22-23, kur homoseksualumas aiškiai draudžiamas ir laikomas bjaurastimi“. Viena vyskupų konferencija pridūrė, kad Sodomos homoseksualų skandalas (plg. Pr 19, 4-11) buvo toks bjaurus, kad dėl jo miestas buvo sunaikintas.
„Naujajame Testamente šventasis Paulius Laiške romiečiams taip pat smerkia tai, ką jis vadina priešingais prigimčiai santykiais (plg. Rom 1, 26-33) arba iškrypimu (plg. 1 Kor 6, 9-10).“
Galiausiai vyskupai remiasi prigimtiniu įstatymu, kuris santuokos ir šeimos atžvilgiu išreiškiamas Afrikos kultūriniame kontekste: „tos pačios lyties asmenų sąjungos... laikomos prieštaraujančiomis kultūros normoms ir iš esmės ydingomis“.
Apibendrinant, „Afrikos vyskupų konferencijos [...] mano, kad deklaracijoje Fiducia supplicans siūlomi neliturginiai palaiminimai negali būti vykdomi Afrikoje, nesukeliant skandalo. Dėl šios priežasties mes, Afrikos vyskupai, nemanome, kad Afrikoje derėtų laiminti homoseksualų sąjungas ar tos pačios lyties poras.“
Galiausiai vyskupai baigia sakydami: „Mes, Afrikos vyskupai, primygtinai raginame visus atsiversti“, primindami, kad „Jėzus taip pat tiesia ranką nusidėjėliui, kad jis atsikeltų, kad atsiverstų (Mk 1, 5). Parodęs tokį švelnumą moteriai, sugautai svetimaujant, Jis jai tarė: „Eik ir nuo šiol daugiau nebenusidėk.“ (Jn 8, 11)
