Vakar, liepos 17-ąją, minėjome 128-ąsias kun. G. Lemaître'o gimimo metines.
Biografija
Georgesas Henri Josephas Édouardas Lemaître'as – katalikų kunigas, fizikas, astronomas ir matematikas – gimė 1894 m. liepos 17 d. Šarlerua mieste, Belgijoje, Marguerite'os ir Josepho Lemaître'ų šeimoje. Iš pradžių jis lankė savo parapijos pradinę mokyklą, vėliau mokėsi vietos jėzuitų gimnazijoje. Tik baigęs vidurinę mokyklą norėjo iškart stoti į katalikų seminariją ir tapti kunigu. Vis tik, neturėdamas pakankamai finansinių išteklių, studijuoti seminarijoje negalėjo.
Tuomet Lemaître'as nusprendė studijuoti mechanikos inžineriją Liuveno katalikiškajame universitete. Studijuodamas tame pačiame universitete G. Lemaître'as taip pat lankė tomistinės filosofijos kursus Aukštajame filosofijos institute (pranc. Institut Supérieur de Philosophie), kurį įkūrė Malino arkivyskupas Desire'as Mercier. 1913 m., būdamas 18 metų, G. Lemaître'as įgijo bakalauro laipsnį ir pradėjo dirbti kalnakasybos inžinieriumi.
Visgi ilgai kalnakasybos inžinieriumi Lemaître'as nedirbo. 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, kurio metu Vokietija įsiveržė į Belgiją. Reaguodamas į tai, G. Lemaître'as įstojo į Belgijos kariuomenę ir vėliau buvo apdovanotas už nepriekaištingą karinę tarnybą. Po karo jis grįžo į Liuveno universitetą ir įgijo dar du mokslo laipsnius: tomistinės filosofijos bakalauro laipsnį (1919 m.) ir matematikos daktaro laipsnį (1920 m.). Baigęs doktorantūros studijas, G. Lemaître'as įstojo į seminariją ir po trejų metų, 1923 m., buvo įšventintas kunigu.
Tapęs kunigu, G. Lemaître'as toliau domėjosi fizika ir astronomija. Gavęs Belgijos vyriausybės stipendiją, jis išvyko studijuoti astronomijos į Kembridžo universitetą (vadovaujamas sero A. S. Eddingtono). Vėliau kun. Lemaître'as tęsė tyrimus, metus praleisdamas Harvardo observatorijoje, ir papildomai pradėjo fizikos doktorantūros studijas Masačusetso technologijos institute (jas baigė 1927 m.).
1925 m. G. Lemaître'as grįžo į Liuveno katalikiškąjį universitetą. Čia jis pradėjo dėstyti reliatyvumo teorijos kursą magistrantams ir klasikinės mechanikos kursą bakalaurams. Tuo pat metu jis pradėjo tirti Einšteino reliatyvumo teorijos pritaikomumą siekiant suprasti visatos genezę. 1927 m. G. Lemaître'as paskelbė straipsnį, kuriame pirmą kartą viešai išdėstė savo argumentus, pagrindžiančius garsiąją Pirminio atomo teoriją (dabar šią teoriją įprasta vadinti „Didžiojo sprogimo“ teorija). Pagal ją dabar mūsų regima visata tolimoje praeityje tebuvo už atomą daug mažesnio dydžio materija (kalbant Lemaître'o terminais, „pirminis atomas“). Mokslininkų bendruomenė ne iš karto pripažino G. Lemaître'o naująją tezę teisinga. Visgi, ji buvo priimta kaip hipotezė, kuri reikšminga ir verta diskusijų.
Vėlesniais metais G. Lemaître'as tarptautiniu mastu buvo pripažintas kaip aukščiausio lygio mokslininkas. 1934 m. kun. Lemaître'as gavo Prix Francqui – aukščiausią Belgijos mokslinį apdovanojimą. 1936 m. jis gavo Prix Jules Janssen – aukščiausią Prancūzijos astronomų draugijos apdovanojimą, o popiežius Pijus XI Lemaître'ą paskyrė Popiežiškosios mokslų akademijos nariu. 1941 m. G. Lemaître'as buvo išrinktas Belgijos karališkosios mokslo ir meno akademijos nariu. 1951 m. Karališkoji astronomijos draugija jam įteikė prestižinį sero Eddingtono medalį.
Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai sudegino Liuveno katalikiškąjį universitetą, todėl G. Lemaître'o mokslinė veikla nutrūko. Po karo G. Lemaître'as, norėdamas pasirūpinti savo garbaus amžiaus motina, gyveno su ja iki 1956 m., iki pat jos mirties. 1960 m. popiežius Jonas XXIII suteikė G. Lemaître'ui monsinjoro rangą. Nuo 1960 m. iki pat mirties mons. G. Lemaître'as ėjo Popiežiškosios mokslų akademijos prezidento pareigas. Visgi jo sveikata ėmė blogėti. 1964 m. jį ištiko širdies priepuolis, kuris jį labai susilpnino. Vėliau jis susirgo leukemija ir 1966 m., sulaukęs 71 metų, G. Lemaître'as mirė.
Didžiojo sprogimo teorija
Kun. G. Lemaître'as šiandien yra geriausiai žinomas kaip Didžiojo sprogimo teorijos autorius. Savo knygoje „Pirminis atomas: esė apie kosmogoniją“ (knygą anglų kalba galima rasti – čia) Lemaître'as teigia, kad šis modelis „yra kosmogoninė hipotezė, kurioje dabartinė visata vaizduojama kaip radioaktyvaus atomo skilimo rezultatas.“ Kitaip tariant, remdamasis savuoju modeliu, Lemaître'as sako: dabartinė mūsų regima visata išsivystė iš itin mažos materijos, „pirminio atomo“, kurio dezintegracija sudarė sąlygas mums įprastos, didele įvairove pasižyminčios, visatos atsiradimui.
Pirminio atomo hipotezė iš esmės buvo pagrįsta kaip Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos pritaikymas pačios visatos tyrimui. Nors G. Lemaître'as sėkmingai parodė, kad, vertinant matematiškai, jo hipotezė seka iš bendrosios reliatyvumo teorijos, G. Lemaître'o siūlomas modelis nebuvo vien matematinis. Todėl, kitaip nei jo amžininkas A. Friedmannas, kuris taip pat pateikė besiplečiančios visatos teoriją, G. Lemaître'as gausiai rėmėsi ir astronomų išvadomis. Straipsnyje „Georgeso Lemaître'o moksliniai darbai“ fizikas P. Diracas nurodo, kad G. Lemaître'as apie Friedmanno teorijos egzistavimą net nežinojo ir kad G. Lemaître'as nuo pat pradžių stengėsi suformuluoti teoriją, kuri neapsiribotų vien grynai teorine matematika, bet būtų pritaikoma realiai visatai. Todėl G. Lemaître'as pateikė hipotezę, kuri ne tik matematiškai nuosekli, bet ir atitinka bei paaiškina naujausius astronominius stebėjimus.
G. Lemaître'as aiškiai pabrėžė, kad jo Pirminio atomo tezė, kaip tokia, (1) nėra religinė tezė; ir kad (2) šiai tezei reikia papildomo empirinio patvirtinimo. Kalbant apie (1), jis Pirminio atomo hipotezę traktavo kaip griežtai gamtos mokslo tezę, kuri savaime nesuponuoja jokių religinių ar metafizinių pasekmių. Todėl neturėtų stebinti tai, kad G. Lemaître'as nepritarė popiežiaus Pijaus XII teiginiui, jog jo atliktas tyrimas laikytinas pasaulio sukūrimo iš nieko (lot. creatio ex nihilo) dogmos įrodymu. Kalbant apie (2), knygoje „Pirminis atomas: esė apie kosmogoniją“ kun. G. Lemaître'as sako: „Aš tikrai nepretenduoju teigti, kad ši pirminio atomo hipotezė jau yra įrodyta, ir labai džiaugčiausi, jei ji jums nepasirodė nei absurdiška, nei mažai tikėtina.“ Net ir praėjus keliems dešimtmečiams nuo jos paskelbimo G. Lemaître'as savo tezę vis dar vadino hipoteze ir laukė papildomo savo modelio empirinio patvirtinimo.
Deja, G. Lemaître'as su jo hipotezės empirinį adekvatumą patvirtinančiais įrodymais išsamiai susipažinti nespėjo. Jau gulėdamas Liuveno ligoninėje, mirties patale, jis buvo trumpai informuotas apie kosminę foninę spinduliuotę, A. Penziaso ir R. Wilsono atradimą, patvirtinusį Lemaître'o Pirminio atomo tezę. 1968 m., praėjus dvejiems metams po G. Lemaître'o mirties, P. Diracas jau viešai tvirtino, kad dėl naujausių radioastronomijos pasiekimų stacionarusis (angl. steady-state) visatos modelis (pagrindinė hipotezė, prieštaravusi G. Lemaître'o Pirminio atomo tezei) turi būti „atmestas“. Nepaisant daugybės nuo to laiko iškeltų papildomų iššūkių, 2022 m. G. Lemaître'o modelis iš esmės vis dar išlieka standartiniu kosmologijos modeliu.
Be to, galima trumpai pažymėti, kad išsilavinimą fizikos, inžinerijos, matematikos, filosofijos ir teologijos srityse turėjęs G. Lemaitre'as buvo aktyvus ne vien kosmologijoje. Pavyzdžiui, jis paskelbė reikšmingų publikacijų apie klasikinę trijų kūnų problemą mechanikos srityje, taip pat parašė daug straipsnių apie komputacinius procesus.
Bibliografija:
2. "Georges Lemaître." Famous Scientists. famousscientists.org. 7 Feb. 2017.
3. "Georges Lemaître." Université catholique de Louvain. uclouvain.be.
6. Lemaître, Georges. The Primeval Atom. New York: D. Van Nostrand Company, 1950.
***
Norintys išsamiau susipažinti su kun. G. Lemaître'o Didžiojo sprogimo teorija ir jos sąsajomis su filosofija ar katalikiška teologija, daugiau informacijos gali rasti ir The Thomistic Institute vaizdo įrašuose (anglų kalba):
1) Georges Lemaître: The Priest Who Discovered the Big Bang (Prof. Jonathan Lunine):
2) Catholic Origins of the Big Bang Theory (Prof. Karin Öberg):
3) Does the Big Bang Prove God Created the Universe? (Fr. Thomas Davenport, O.P.):
