Feria Quarta infra Hebdomadam IV in Quadragesima
Trečiadienis po IV gavėnios sekmadienio
Ketvirtosios Gavėnios savaitės trečiadienis anksčiau buvo laikomas didelio išbandymo pradžia. Būtent tą dieną katechumenai, besiruošiantys priimti Krikštą Velyknaktį, laikydavo savotišką egzaminą. Šiandien per Mišių skaitinius ir Evangeliją išgirsime apie Šventosios Dvasios ir gyvojo vandens šaltinį, išpranašautą Ezechielio, apie Izaijo kvietimą dvasiškai apsivalyti, taip pat apie nuo gimimo aklo žmogaus išgydymą. Visa tai yra gausūs pranašiški ženklai ir Krikšto simboliai; jie mums primena dvasinį atsinaujinimą, kurį patiria priimantys Krikštą.
Introitus
Ezech. 36, 23–26. Dum sanctificátus fúero in vobis, congregábo vos de univérsis terris: et effúndam super vos aquam mundam, et mundabímini ab ómnibus inquinaméntis vestris: et dabo vobis spíritum novum.
Ps. 33, 2. Benedícam Dóminum in omni témpore: semper laus eius in ore meo.
Introitas
Ez 36, 23–26. Kai parodysiu savo šventumą jumyse, surinksiu jus iš visų kraštų, tyru vandeniu nuplausiu visas jūsų kaltes, ir būsite apvalyti nuo visų dėmių. Suteiksiu jums naują dvasią.
Ps 33, 2. Visuomet šlovinsiu Viešpatį; jo gyrius nuolatos bus mano lūpose.
Oratio
Deus, qui et iustis præmia meritórum et peccatóribus per ieiúnium véniam præbes: miserére supplícibus tuis; ut reátus nostri conféssio indulgéntiam valeat percípere delictórum. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, Tu teisiesiems atlygini už nuopelnus, o nusidėjėliams dovanoji kaltes. Pasigailėk Tave maldaujančių ir mums, išpažįstantiems savo nuodėmes, atleisk nusikaltimus. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Lectio Ezechielis Prophetæ. (Ezech. 36, 23–28)
Hæc dicit Dominus Deus: Sanctificabo nomen meum magnum, quod pollutum est inter gentes, quod polluistis in medio earum: ut sciant gentes, quia ego Dominus, cum sanctificatus fuero in vobis coram eis. Tollam quippe vos de gentibus, et congregabo vos de universis terris, et adducam vos in terram vestram. Et effundam super vos aquam mundam, et mundabimini ab omnibus inquinamentis vestris, et ab universis idolis vestris mundabo vos. Et dabo vobis cor novum, et spiritum novum ponam in medio vestri: et auferam cor lapideum de carne vestra, et dabo vobis cor carneum. Et spiritum meum ponam in medio vestri: et faciam, ut in præceptis meis ambuletis, et iudicia mea custodiatis et operemini. Et habitabitis in terra, quam dedi patribus vestris: et eritis mihi in populum, et ego ero vobis in Deum: dicit Dominus omnipotens.
Skaitinys
Skaitinys iš pranašo Ezechielio knygos. (Ez 36, 23–28)
Taip kalba Viešpats Dievas: „Pašventinsiu savo didį, tautose išniekintą vardą, kurį jūs išniekinote jų akyse, – ir žinos tautos, kad aš esu Viešpats, – tai Viešpaties Dievo žodis, – kai per jus apreikšiu jų akyse savo šventumą. Atimsiu jus iš tautų, surinksiu jus iš visų kraštų ir parvesiu jus į jūsų žemę. Nuplausiu jus tyru vandeniu, bus nuvalyti visi jūsų nešvarumai, – visi jūsų stabai bus pašalinti. Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį. Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus, laikytumėtės mano įsakų ir juos vykdytumėte. Tuomet jūs gyvensite krašte, kurį daviau jūsų protėviams, – jūs būsite mano tauta ir aš būsiu jūsų Dievas“, – sako visagalis Viešpats.
Graduale
Ps. 33, 12 et 6. Venite, filii, audite me: timorem Domini docebo vos. V. Accedite ad eum, et illuminamini: et facies vestræ non confundentur.
Gradualas
Ps 33, 12 ir 6. Ateikite, vaikeliai, klausykite manęs, mokysiu jus Viešpaties baimės. V. Prisiartinkite prie jo ir būsite apšviesti. Ir jūsų veidai nebus sugėdyti.
Oratio
Præsta, quæsumus, omnipotens Deus: ut, quos ieiunia votiva castigant, ipsa quoque devotio sancta lætificet; ut terrenis affectibus mitigatis, facilius cælestia capiamus. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, visagali Dieve, tedžiugina mus, atgailaujančius, šventas tarnavimas Tau, kad, apmarinę žemiškuosius troškimus, galėtume lengvai atsiduoti dangiškiesiems. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Isaíæ Prophétæ. (Is. 1, 16–19)
Hæc dicit Dóminus Deus: Lavámini, mundi estóte, auférte malum cogitatiónum vestrárum ab óculis meis: quiéscite ágere pervérse, díscite benefácere: quaerite iudícium, subveníte opprésso, iudicáte pupíllo, deféndite víduam. Et veníte et argúite me, dicit Dóminus: si fúerint peccáta vestra ut cóccinum, quasi nix dealbabúntur: et si fúerint rubra quasi vermículus, velut lana alba erunt. Si voluéritis et audiéritis me, bona terræ comedétis: dicit Dóminus omnípotens.
Skaitinys
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos. (Iz 1, 16–19)
Taip kalba Viešpats Dievas: „Nusiplaukite ir būkite švarūs! Pašalinkite savo darbų blogį man iš akių, liaukitės darę pikta, mokykitės gera daryti. Atsidėkite teisingumui, padėkite engiamajam, užstokite našlaitį, ginkite našlės bylą.“ Viešpats sako: „Eikit šen, drauge pasvarstykime: esate paraudę nuo nuodėmių, aš jus išbaltinsiu kaip sniegą. Nors jūsų nuodėmės ir yra raudonos it kraujas, jos gali tapti baltos kaip vilna. Jeigu jūs dėsitės į širdį ir paklusite, valgysite krašto gėrybes“, – sako visagalis Viešpats.
Graduale
Ps. 33, 12 et 6. Beáta gens, cuius est Dóminus Deus eórum: pópulus, quem elégit Dóminus in hereditátem sibi. V. Verbo Dómini cæli firmáti sunt: et spíritu oris eius omnis virtus eórum.
Gradualas
Ps 32, 12 ir 6. Palaiminta giminė, kurios Dievas yra Viešpats. Palaiminta tauta, kurią jis pasirinko nuosavybe. V. Viešpaties žodžiu buvo padaryti dangūs, o jo burnos alsavimu – visos jo galybės.
Tractus
Ps. 102, 10. Dómine, non secúndum peccáta nostra, quæ fécimus nos: neque secúndum iniquitátes nostras retríbuas nobis.
Ps. 78, 8–9. V. Dómine, ne memíneris iniquitátum nostrárum antiquárum: cito antícipent nos misericórdiæ tuæ, quia páuperes facti sumus nimis. (Hic genuflectitur.) V. Adiuva nos, Deus, salutáris noster: et propter glóriam nóminis tui, Dómine, líbera nos: et propítius esto peccátis nostris, propter nomen tuum.
Traktas
Ps 102, 10. Viešpatie, ne pagal nuodėmes, kurias mes padarėme, ne pagal mūsų nusižengimus atlygink mums.
Ps 78, 8–9. V. Viešpatie, neatsimink mūsų senųjų kaltybių, veikiai tepasitinka mus tavo gailestingumas, nes mes pasidarėme be galo neturtingi. (Čia priklaupiama.) V. Padėk mums, Dieve, mūsų Gelbėtojau, ir dėl savojo vardo garbės, Viešpatie, išvaduok mus ir dovanok mūsų kaltybes dėl savojo vardo.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 9, 1–38)
In illo témpore: Prætériens Iesus vidit hóminem cæcum a nativitáte: et interrogavérunt eum discípuli eius: Rabbi, quis peccávit, hic aut paréntes eius, ut cæcus nascerétur? Respóndit Iesus: Neque hic peccávit neque paréntes eius: sed ut manifesténtur ópera Dei in illo. Me opórtet operári ópera eius, qui misit me, donec dies est: venit nox, quando nemo potest operári. Quámdiu sum in mundo, lux sum mundi. Hæc cum dixísset, éxspuit in terram, et fecit lutum ex sputo, et linívit lutum super óculos eius, et dixit ei: Vade, lava in natatória Síloe (quod interpretátur Missus). Abiit ergo, et lavit, et venit videns. Itaque vicíni, et qui víderant eum prius, quia mendícus erat, dicébant: Nonne hic est, qui sedébat et mendicábat? Alii dicébant: Quia hic est. Alii autem: Nequáquam, sed símilis est ei. Ille vero dicébat: Quia ego sum. Dicébant ergo ei: Quómodo apérti sunt tibi óculi? Respóndit: Ille homo, qui dícitur Iesus, lutum fecit, et unxit oculos meos, et dixit mihi: Vade ad natatória Síloe, et lava. Et ábii, et lavi, et vídeo. Et dixérunt ei: Ubi est ille? Ait: Néscio. Addúcunt eum ad pharisaeos, qui cæcus fúerat. Erat autem sábbatum, quando lutum fecit Iesus, et apéruit óculos eius. Iterum ergo interrogábant eum pharisaei, quómodo vidísset. Ille autem dixit eis: Lutum mihi posuit super oculos, et lavi, et video. Dicébant ergo ex pharisæis quidam: Non est hic homo a Deo, qui sábbatum non custódit. Alii autem dicébant: Quómodo potest homo peccator hæc signa facere? Et schisma erat inter eos. Dicunt ergo cæco íterum: Tu quid dicis de illo, qui apéruit óculos tuos? Ille autem dixit: Quia Prophéta est. Non credidérunt ergo Iudaei de illo, quia cæcus fuísset et vidísset, donec vocavérunt paréntes eius, qui víderat: et interrogavérunt eos, dicéntes: Hic est fílius vester, quem vos dícitis, quia cæcus natus est? Quómodo ergo nunc videt? Respondérunt eis paréntes eius, et dixérunt: Scimus, quia hic est fílius noster, et quia cæcus natus est: quómodo autem nunc vídeat, nescímus: aut quis eius aperuit oculos, nos nescímus: ipsum interrogáte, aetatem habet, ipse de se loquatur. Hæc dixérunt paréntes eius, quóniam timébant Iudaeos: iam enim conspiráverant Iudaei, ut, si quis eum confiterétur esse Christum, extra synagógam fíeret. Proptérea paréntes eius dixérunt: Quia ætatem habet, ipsum interrogáte. Vocavérunt ergo rursum hóminem, qui fúerat cæcus, et dixérunt ei: Da glóriam Deo. Nos scimus, quia hic homo peccátor est. Dixit ergo eis ille: Si peccátor est, néscio: unum scio, quia, cæcus cum essem, modo vídeo. Dixérunt ergo illi: Quid fecit tibi? quómodo apéruit tibi óculos? Respóndit eis: Dixi vobis iam, et audístis: quid íterum vultis audíre? Numquid et vos vultis discípuli eius fíeri? Male dixérunt ergo ei, et dixérunt: Tu discípulus illíus sis: nos autem Móysi discípuli sumus. Nos scimus, quia Moysi locútus est Deus: hunc autem nescímus, unde sit. Respóndit ille homo et dixit eis: In hoc enim mirábile est, quia vos néscitis, unde sit, et apéruit meos óculos: scimus autem, quia peccatóres Deus non audit: sed, si quis Dei cultor est et voluntátem eius facit, hunc exáudit. A saeculo non est audítum, quia quis apéruit óculos cæci nati. Nisi esset hic a Deo, non póterat fácere quidquam. Respondérunt et dixérunt ei: In peccátis natus es totus, et tu doces nos? Et eiecérunt eum foras. Audívit Iesus, quia eiecérunt eum foras, et cum invenísset eum, dixit ei: Tu credis in Fílium Dei? Respóndit ille et dixit: Quis est, Dómine, ut credam in eum? Et dixit ei Iesus: Et vidísti eum, et qui lóquitur tecum, ipse est. At ille ait: Credo, Dómine. (Hic genuflectitur.) Et prócidens adorávit eum.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 9, 1–38)
Anuo metu: Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“ Jėzus atsakė: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai. Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena. Ateina naktis, kada niekas negali darbuotis. Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“ Tai taręs, jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“ (Išvertus „Siloamas“ reiškia: „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis. Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ Vieni sakė: „Tai jis.“ Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus.“ O jis atsakė: „Taip, tai aš.“ Tada jie klausė jį: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“ Jis išpasakojo: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: „Eik į Siloamą nusiprausti.“ Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau.“ Jie vėl klausė: „Kur jisai?“ Šis atsakė: „Nežinau.“ Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas. Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu.“ Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo.“ O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutarė. Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas.“ Žydai nenorėjo tikėti, kad jis tikrai buvęs aklas ir praregėjęs. Jie liepė pašaukti praregėjusiojo gimdytojus ir ėmė juos tardyti: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“ Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas. O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegu kalba už save.“ Tėvai šitaip pasakė, bijodami žydų. Mat žydai buvo nutarę, jog kas tik išpažintų Jėzų esant Mesiją, turėtų būti išmestas iš sinagogos. Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį.“ Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis.“ Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu.“ Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“ Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“ Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai. Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome.“ Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis! Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Jis išklauso tik savo garbintojus, kurie vykdo jo valią. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti.“ Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk. Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba.“ Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, (čia priklaupiama) ir parpuolęs pagarbino jį.
Offertorium
Ps. 65, 8–9 et 20. Benedícite, gentes, Dóminum, Deum nostrum, et obaudíte vocem laudis eius: qui pósuit ánimam meam ad vitam, et non dedit commovéri pedes meos: benedíctus Dóminus, qui non amóvit deprecatiónem meam, et misericórdiam suam a me.
Ofertoriumas
Ps 65, 8–9 ir 20. Tautos, garbinkite Viešpatį, mūsų Dievą, teskamba jo šlovės garsai. Mano sielai jis suteikė gyvenimą ir neleido mano kojoms suklupti. Palaimintas Viešpats, kuris neatstūmė mano maldos ir neatsakė man savo gailestingumo.
Secreta
Súpplices te rogámus, omnípotens Deus: ut his sacrifíciis peccáta nostra mundéntur; quia tunc veram nobis tríbuis et mentis et córporis sanitátem. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Visagali Dieve, nuolankiai Tave maldaujame, kad šiomis aukomis nuplautum mūsų nuodėmes, nes tik tuo būdu suteiksi mums tikrą kūno ir sielos sveikatą. Per mūsų Viešpatį...
Praefatio de Quadragesima
Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine, sancte Pater omnípotens ætérne Deus: Qui corporáli ieiúnio vitia cómprimis, mentem élevas, virtútem largíris et præmia: per Christum, Dóminum nostrum. Per quem maiestátem tuam laudant Angeli, adórant Dominatiónes, tremunt Potestátes. Cæli cælorúmque Virtútes ac beáta Séraphim sócia exsultatióne concélebrant. Cum quibus et nostras voces ut admítti iúbeas, deprecámur, súpplici confessióne dicéntes: Sanctus.
Gavėnios prefacija
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve. Kuris kūnišku pasninku ydas sutramdai, sielą pakylėji, tvirtybę ir dovanas dosniai dalini per Kristų mūsų Viešpatį. Per Jį Tavo didybę šlovina angelai, garbina viešpatystės, dreba galybės. Dangūs ir dangiškosios kariaunos, taip pat ir palaimintieji serafimai vieningu džiūgavimu drauge aukština. Prašome, liepk, kad su jais būtų priimti ir mūsų balsai, su nuolankiu išpažinimu tariantys: Šventas.
Communio
Ioann. 9, 11. Lutum fecit ex sputo Dóminus, et linívit óculos meos: et ábii, et lavi, et vidi, et crédidi Deo.
Komunija
Jn 9, 11. Viešpats paėmė purvo ir patepė mano akis. Aš nuėjau, nusiprausiau, praregėjau ir įtikėjau Dievą.
Postcommunio
Sacraménta, quæ súmpsimus, Dómine, Deus noster: et spirituálibus nos répleant aliméntis, et corporálibus tueántur auxíliis. Per Dóminum nostrum...
Postkomunija
Viešpatie, mūsų Dieve, tegul priimtasis Sakramentas teikia dvasinio maisto sielai ir saugo mūsų kūną. Per mūsų Viešpatį...
Oratio super populum
Humiliáte cápita vestra Deo.
Páteant aures misericórdiæ tuæ. Dómine, précibus supplicántium: et, ut peténtibus desideráta concédas; fac eos, quæ tibi sunt plácita, postuláre. Per Dominum nostrum...
Oracija už žmones
Nusilenkite Dievui.
Viešpatie, maloningai išgirsk Tavęs besišaukiančių maldas ir suteik jiems tai, ko meldžia, įkvėpk, kad jie trokštų to, kas Tau patinka. Per mūsų Viešpatį...
