XIII Dominica Post Pentecosten
XIII sekmadienis po Sekminių
„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Ši frazė, beveik virtusi sparnuotu posakiu, krikščioniška prasme, kuria tapo mums žinoma, yra formuluotė pagrindinės tiesos – išganymo tiesos, Dievo veikimo, dovanojančio mums amžinąjį gyvenimą.
Visos mūsų viltys sudėtos į dieviškųjų pažadų išsipildymą. Tie pažadai buvo duoti ne šiandien ir ne vakar. Jie nukelia mus į Abraomo laikus (Apaštalo skaitinys) ir yra išpildomi Kristaus (Evangelija). Bet iki tol, kol bus visiškai išpildyti danguje, per Bažnyčią jie pritaikyti prie kiekvieno iš mūsų gyvenimo. Todėl savo maldose Bažnyčia nuolat kreipiasi į įstatymą ir dieviškuosius pažadus, prašydama Dievą pagalbos, kurios jai labai reikia (introitas, gradualas, ofertorijus), ir įkvėpdama mus su tikėjimu ir viltimi laikytis Jo įstatymo (kolekta).
Introitus
Ps. 73, 20, 19 et 23. Réspice, Dómine, in testaméntum tuum, et ánimas páuperum tuórum ne derelínquas in finem: exsúrge, Dómine, et iúdica causam tuam, et ne obliviscáris voces quæréntium te.
Ps. 73, 1. Ut quid, Deus, reppulísti in finem: irátus est furor tuus super oves páscuæ tuæ?
Introitas
Ps 73, 20, 19 ir 23. Pažvelk, Viešpatie, į savo Sandorą, ir neužmiršk amžinai beturčių. Pakilk, Viešpatie, pravesk savo teisę ir neužmiršk balso tavęs besišaukiančių.
Ps 73, 1. Dieve, kodėl mus visiškai atstūmei? Kodėl užsidegė tavo įniršis ant tavo ganyklos avių?
Oratio
Omnípotens sempitérne Deus, da nobis fídei, spei et caritátis augméntum: et, ut mereámur asséqui quod promíttis, fac nos amáre quod præcipis. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Visagali amžinasis Dieve, padidink mūsų tikėjimą, viltį ir meilę. Kad pasiektume, ką pažadėjai, padėk mums pamilti, ką esi įsakęs. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Gálatas. (Gal. 3, 16–22)
Fratres: Abrahæ dictæ sunt promissiónes, et sémini eius. Non dicit: Et semínibus, quasi in multis; sed quasi in uno: Et sémini tuo, qui est Christus. Hoc autem dico: testaméntum confirmátum a Deo, quæ post quadringéntos et trigínta annos facta est lex, non írritum facit ad evacuándam promissiónem. Nam si ex lege heréditas, iam non ex promissióne. Abrahæ autem per repromissiónem donávit Deus. Quid igitur lex? Propter transgressiónes pósita est, donec veníret semen, cui promíserat, ordináta per Angelos in manu mediatóris. Mediátor autem uníus non est: Deus autem unus est. Lex ergo advérsus promíssa Dei? Absit. Si enim data esset lex, quæ posset vivificáre, vere ex lege esset iustítia. Sed conclúsit Scriptúra ómnia sub peccáto, ut promíssio ex fide Iesu Christi darétur credéntibus.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško galatams. (Gal 3, 16–22)
Broliai: Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Nėra pasakyta „ir palikuonims“, ne daugiskaita, bet kaip apie vieną: ir tavo palikuoniui, tai yra Kristui. Aš noriu pasakyti: Dievo patvirtinto testamento negali panaikinti po keturių šimtų trisdešimties metų atsiradęs įstatymas, ir jis negali pažado paversti niekais. Jei paveldėjimas būtų iš įstatymo, tai negalėtų būti iš pažado. O Dievas dovanojo Abraomui malonę dėl pažado. Tad kam gi reikalingas įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam buvo skirtas pažadas; įstatymas buvo angelų įsakytas per tarpininką. Tarpininko nebūna, kur yra vienas, o Dievas tėra vienas. Tad gal įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galintis teikti gyvybę, tai iš tikrųjų teisumas eitų iš įstatymo. Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo į Jėzų Kristų tektų tiems, kurie tiki.
Graduale
Ps. 73, 20, 19 et 22. Réspice, Dómine, in testaméntum tuum: et ánimas páuperum tuórum ne obliviscáris in finem. V. Exsúrge, Dómine, et iúdica causam tuam: memor esto oppróbrii servórum tuórum.
Gradualas
Ps 73, 20, 19 ir 22. Pažvelk, Viešpatie, į savo Sandorą, ir neužmiršk amžinai beturčių. V. Pakilk, Viešpatie, pravesk savo teisę; atsimink, kaip niekinami tavo tarnai.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 89, 1. V. Dómine, refúgium factus es nobis a generatióne et progénie. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 89, 1. V. Viešpatie, tu buvai mūsų prieglobstis iš kartos į kartą. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Lucam. (Luc. 17, 11–19)
In illo témpore: Dum iret Iesus in Ierúsalem, transíbat per médiam Samaríam et Galilaeam. Et cum ingrederétur quoddam castéllum, occurrérunt ei decem viri leprósi, qui stetérunt a longe; et levavérunt vocem dicéntes: Iesu præcéptor, miserére nostri. Quos ut vidit, dixit: Ite, osténdite vos sacerdótibus. Et factum est, dum irent, mundáti sunt. Unus autem ex illis, ut vidit quia mundátus est, regréssus est, cum magna voce magníficans Deum, et cecidit in fáciem ante pedes eius, grátias agens: et hic erat Samaritánus. Respóndens autem Iesus, dixit: Nonne decem mundáti sunt? et novem ubi sunt? Non est invéntus, qui redíret et daret glóriam Deo, nisi hic alienígena. Et ait illi: Surge, vade; quia fides tua te salvum fecit.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 17, 11–19)
Anuo metu: Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko. Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“ Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“
Offertorium
Ps. 30, 15–16. In te sperávi, Dómine; dixi: Tu es Deus meus, in mánibus tuis témpora mea.
Ofertoriumas
Ps 30, 15–16. Tavimi, Viešpatie, pasitikiu. Tariau: tu esi mano Dievas. Tavo rankose mano likimas.
Secreta
Propitiáre, Dómine, pópulo tuo, propitiáre munéribus: ut, hac oblatióne placátus, et indulgéntiam nobis tríbuas et postuláta concedas. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Viešpatie, maloningai pažvelk į savo tautą ir į mūsų dovanas. Permaldautas šiomis aukomis, atleisk mums nuodėmes ir suteik, ko meldžiame. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Sap. 16, 20. Panem de cælo dedísti nobis, Dómine, habéntem omne delectaméntum et omnem sapórem suavitátis.
Komunija
Išm 16, 20. Viešpatie, tu davei mums dangaus duonos, labai gardžios ir tinkamos kiekvienam skoniui.
Postcommunio
Sumptis, Dómine, cæléstibus sacraméntis: ad redemptiónis ætérnæ, quæsumus, proficiámus augméntum. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Meldžiame Tave, Viešpatie, priimtu dangiškuoju Sakramentu padidink mumyse amžinojo išganymo malonę. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
Ps. 73, 20, 19 et 23. Réspice, Dómine, in testaméntum tuum, et ánimas páuperum tuórum ne derelínquas in finem: exsúrge, Dómine, et iúdica causam tuam, et ne obliviscáris voces quæréntium te.
Ps. 73, 1. Ut quid, Deus, reppulísti in finem: irátus est furor tuus super oves páscuæ tuæ?
Introitas
Ps 73, 20, 19 ir 23. Pažvelk, Viešpatie, į savo Sandorą, ir neužmiršk amžinai beturčių. Pakilk, Viešpatie, pravesk savo teisę ir neužmiršk balso tavęs besišaukiančių.
Ps 73, 1. Dieve, kodėl mus visiškai atstūmei? Kodėl užsidegė tavo įniršis ant tavo ganyklos avių?
Graduale
Ps. 73, 20, 19 et 22. Réspice, Dómine, in testaméntum tuum: et ánimas páuperum tuórum ne obliviscáris in finem. V. Exsúrge, Dómine, et iúdica causam tuam: memor esto oppróbrii servórum tuórum.
Gradualas
Ps 73, 20, 19 ir 22. Pažvelk, Viešpatie, į savo Sandorą, ir neužmiršk amžinai beturčių. V. Pakilk, Viešpatie, pravesk savo teisę; atsimink, kaip niekinami tavo tarnai.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 89, 1. V. Dómine, refúgium factus es nobis a generatióne et progénie. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 89, 1. V. Viešpatie, tu buvai mūsų prieglobstis iš kartos į kartą. Aleliuja.
Offertorium
Ps. 30, 15–16. In te sperávi, Dómine; dixi: Tu es Deus meus, in mánibus tuis témpora mea.
Ofertoriumas
Ps 30, 15–16. Tavimi, Viešpatie, pasitikiu. Tariau: tu esi mano Dievas. Tavo rankose mano likimas.
Communio
Sap. 16, 20. Panem de cælo dedísti nobis, Dómine, habéntem omne delectaméntum et omnem sapórem suavitátis.
Komunija
Išm 16, 20. Viešpatie, tu davei mums dangaus duonos, labai gardžios ir tinkamos kiekvienam skoniui.
