XVI Dominica Post Pentecosten
XVI sekmadienis po Sekminių
Bažnyčia nuolat rodo mums mūsų menkumą lyginant su begaliniu Kristaus gailestingumu; ta mintimi pagrįstas šios dienos introitas, o Apaštalo skaitinys kviečia mąstyti apie didžią Kristaus turtų paslaptį. Šv. apaštalas Paulius, suprasdamas savo negebėjimą suvokti šių lobių vertę, kalba apie išgelbėjimą, kad už jį pašlovintų Dievą ir išprašytų mums tų palaimingų dovanų, kurias Dievas numatė mums duoti. Atperkamoji Kristaus mirtis, Šv. Dvasios dovanos, Bažnyčia, Šv. Raštas, Švč. Sakramentas – tai tos antgamtinės gėrybės, kurios iš pagrindų pakeis mūsų gyvenimą.
Vandenlige sergančio žmogaus išgydymas šabo dieną yra mūsų Viešpaties malonės stebuklas ir drauge iškėlimas viešumon beribės Įstatymo mokytojų bei fariziejų puikybės.
Introitus
Ps. 85, 3 et 5. Miserére mihi, Dómine, quóniam ad te clamávi tota die: quia tu, Dómine, suávis ac mitis es, et copiósus in misericórdia ómnibus invocántibus te.
Ps. 85, 1. Inclína, Dómine, aurem tuam mihi, et exáudi me: quóniam inops, et pauper sum ego.
Introitas
Ps 85, 3 ir 5. Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes aš per visą dieną šaukiuosi tavęs. Nes tu, Viešpatie, romus ir meilus, ir didžiai gailestingas visiems, kurie šaukiasi tavęs.
Ps 85, 1. Palenk į mane, Viešpatie, savo ausį ir išklausyk mane, nes aš vargšas ir beturtis.
Oratio
Tua nos, quæsumus, Dómine, grátia semper et prævéniat et sequátur: ac bonis opéribus iúgiter præstet esse inténtos. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, Viešpatie, kad Tavo malonė visados mus pranoktų ir lydėtų, ir kad ji visados nukreiptų į gerus darbus. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Ephésios. (Ephes. 3, 13–21)
Fratres: Obsecro vos, ne deficiátis in tribulatiónibus meis pro vobis: quæ est glória vestra. Huius rei grátia flecto génua mea ad Patrem Dómini nostri Iesu Christi, ex quo omnis patérnitas in cælis et in terra nominátur, ut det vobis secúndum divítias glóriæ suæ, virtúte corroborári per Spíritum eius in interiórem hóminem, Christum habitáre per fidem in córdibus vestris: in caritáte radicáti et fundáti, ut póssitis comprehéndere cum ómnibus sanctis, quæ sit latitúdo et longitúdo et sublímitas et profúndum: scire etiam supereminéntem sciéntiæ caritátem Christi, ut impleámini in omnem plenitúdinem Dei. Ei autem, qui potens est ómnia fácere superabundánter, quam pétimus aut intellégimus, secúndum virtútem, quæ operátur in nobis: ipsi glória in Ecclésia et in Christo Iesu, in omnes generatiónes sæculi sæculórum. Amen.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams. (Ef 3, 13–21)
Broliai: Aš prašau nenusiminti dėl mano vargų jūsų dėlei, nes jie yra jūsų garbė. Dėl to aš klaupiuosi prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą, kad iš savo šlovės turtų suteiktų jums stiprybės jo Dvasios galia tapti tvirtais vidiniais žmonėmis, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta bet kokį žinojimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnybės. O tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome, jam tebūna šlovė Bažnyčioje ir Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! Amen.
Graduale
Ps. 101, 16–17. Timébunt gentes nomen tuum, Dómine, et omnes reges terræ glóriam tuam. V. Quóniam ædificávit Dóminus Sion, et vidébitur in maiestáte sua.
Gradualas
Ps 101, 16–17. Tautos bijos tavo vardo, Viešpatie, ir visi žemės karaliai tavo garbės. V. Nes Viešpats atstatys Sioną ir apsireikš savo didybėje.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 97, 1. V. Cantáte Dómino cánticum novum: quia mirabília fecit Dóminus. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 97, 1. V. Giedokite Viešpačiui naują giesmę, nes Viešpats padarė nuostabių dalykų. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Lucam. (Luc. 14, 1–11)
In illo témpore: Cum intráret Iesus in domum cuiúsdam príncipis pharisæórum sábbato manducáre panem, et ipsi observábant eum. Et ecce, homo quidam hydrópicus erat ante illum. Et respóndens Iesus dixit ad legisperítos et pharisaeos, dicens: Si licet sábbato curáre? At illi tacuérunt. Ipse vero apprehénsum sanávit eum ac dimísit. Et respóndens ad illos, dixit: Cuius vestrum ásinus aut bos in púteum cadet, et non contínuo éxtrahet illum die sábbati? Et non póterant ad hæc respóndere illi. Dicebat autem et ad invitátos parábolam, inténdens, quómodo primos accúbitus elígerent, dicens ad illos: Cum invitátus fúeris ad núptias, non discúmbas in primo loco, ne forte honorátior te sit invitátus ab illo, et véniens is, qui te et illum vocávit, dicat tibi: Da huic locum: et tunc incípias cum rubóre novíssimum locum tenére. Sed cum vocátus fúeris, vade, recúmbe in novíssimo loco: ut, cum vénerit, qui te invitávit, dicat tibi: Amíce, ascénde supérius. Tunc erit tibi glória coram simul discumbéntibus: quia omnis, qui se exáltat, humiliábitur: et qui se humíliat, exaltábitur.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 14, 1–11)
Anuo metu: Kartą šabo dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo jį. Štai jį pasitiko vandenlige sergantis žmogus. Jėzus kreipėsi į Įstatymo mokytojus ir fariziejus: „Valia per šabą gydyti ar ne?“ Tie tylėjo. Tada jis ėmė, išgydė jį ir paleido. O jiems pasakė: „Jei kurio iš jūsų sūnus ar galvijas įkris į šulinį, argi tučtuojau neištrauks jų šabo dieną?!“ Ir jie nesugebėjo į tai atsakyti. Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą: „Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: „Užleisk jam vietą!“ Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą. Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: „Bičiuli, pasislink aukščiau!“ Tada tau bus garbė prieš visus svečius. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“
Offertorium
Ps. 39, 14 et 15. Dómine, in auxílium meum réspice: confundántur et revereántur, qui quærunt ánimam meam, ut áuferant eam: Dómine, in auxílium meum réspice.
Ofertoriumas
Ps 39, 14 ir 15. Viešpatie, skubėk man padėti. Tebūna sugėdyti ir tegul parausta, kurie tykoja man gyvastį atimti. Viešpatie, skubėk man padėti.
Secreta
Munda nos, quæsumus, Dómine, sacrifícii præséntis efféctu: et pérfice miserátus in nobis; ut eius mereámur esse partícipes. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, nuvalyk mus šios aukos veikimu ir pasigailėjęs padaryk mus vertus tapti jos dalininkais. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 70, 16–17 et 18. Dómine, memorábor iustítiæ tuæ solíus: Deus, docuísti me a iuventúte mea: et usque in senéctam et sénium, Deus, ne derelínquas me.
Komunija
Ps 70, 16–17 ir 18. Viešpatie, aš šlovinsiu vien tavo teisybę. Dieve, tu mokei mane nuo pat mano jaunystės. Nepalik manęs, Dieve, net žilos senatvės sulaukusio.
Postcommunio
Purífica, quæsumus, Dómine, mentes nostras benígnus, et rénova cæléstibus sacraméntis: ut consequénter et córporum præsens páriter et futúrum capiámus auxílium. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Meldžiame Tave, Viešpatie, valyk iš savo malonės mūsų sielas ir atnaujink šiais dangiškais sakramentais, kad per tai gautume pagalbos savo kūnams ir dabar, ir ateityje. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
Ps. 85, 3 et 5. Miserére mihi, Dómine, quóniam ad te clamávi tota die: quia tu, Dómine, suávis ac mitis es, et copiósus in misericórdia ómnibus invocántibus te.
Ps. 85, 1. Inclína, Dómine, aurem tuam mihi, et exáudi me: quóniam inops, et pauper sum ego.
Introitas
Ps 85, 3 ir 5. Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes aš per visą dieną šaukiuosi tavęs. Nes tu, Viešpatie, romus ir meilus, ir didžiai gailestingas visiems, kurie šaukiasi tavęs.
Ps 85, 1. Palenk į mane, Viešpatie, savo ausį ir išklausyk mane, nes aš vargšas ir beturtis.
Graduale
Ps. 101, 16–17. Timébunt gentes nomen tuum, Dómine, et omnes reges terræ glóriam tuam. V. Quóniam ædificávit Dóminus Sion, et vidébitur in maiestáte sua.
Gradualas
Ps 101, 16–17. Tautos bijos tavo vardo, Viešpatie, ir visi žemės karaliai tavo garbės. V. Nes Viešpats atstatys Sioną ir apsireikš savo didybėje.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 97, 1. V. Cantáte Dómino cánticum novum: quia mirabília fecit Dóminus. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 97, 1. V. Giedokite Viešpačiui naują giesmę, nes Viešpats padarė nuostabių dalykų. Aleliuja.
Offertorium
Ps. 39, 14 et 15. Dómine, in auxílium meum réspice: confundántur et revereántur, qui quærunt ánimam meam, ut áuferant eam: Dómine, in auxílium meum réspice.
Ofertoriumas
Ps 39, 14 ir 15. Viešpatie, skubėk man padėti. Tebūna sugėdyti ir tegul parausta, kurie tykoja man gyvastį atimti. Viešpatie, skubėk man padėti.
Communio
Ps. 70, 16–17 et 18. Dómine, memorábor iustítiæ tuæ solíus: Deus, docuísti me a iuventúte mea: et usque in senéctam et sénium, Deus, ne derelínquas me.
Komunija
Ps 70, 16–17 ir 18. Viešpatie, aš šlovinsiu vien tavo teisybę. Dieve, tu mokei mane nuo pat mano jaunystės. Nepalik manęs, Dieve, net žilos senatvės sulaukusio.
