IX sekmadienis po Sekminių

IX Dominica Post Pentecosten

Apaštalas Evangelijoje mums pasakoja apie siaubingą bausmę, siųstą izraeliečiams į dykumą, o vėliau ir į Jeruzalę už visus jų nedorus darbus bei netikėjimą. Tai dar vienas ypač svarbios tiesos priminimas: mūsų dieviškojo pašaukimo savaime dar nepakanka, kad būtume išgelbėti. Bet išbandymai ir pagundos niekada nebus aukštesni už tą jėgą, kurią Dievas mums duoda jiems įveikti. Kristus žiūri į mūsų nedorus darbus su giliu sielvartu; mums nereikėtų užsitraukti Jo pykčio išniekinant Krikšto pašventintą Dievo šventovę mumyse.

Būtina atkreipti dėmesį į sekretoje išreikštą dogminę mintį: kiekvieną kartą, kai aukojamos šv. Mišios, vykdomas mūsų atpirkimas.

Introitus

Ps. 53, 6–7. Ecce, Deus adiuvat me, et Dóminus suscéptor est ánimæ meæ: avérte mala inimícis meis, et in veritáte tua dispérde illos, protéctor meus, Dómine.

Ps. 53, 3. Deus, in nómine tuo salvum me fac: et in virtúte tua libera me.

Introitas

Ps 53, 6–7. Štai Dievas man padeda, Viešpats gina mano gyvastį. Viešpatie, nukreipk blogį į mano priešus. Teisusis mano globėjau, išblaškyk juos!

Ps 53, 3. Dieve, gelbėk mane savo vardu ir apgink mane savo galybe.

Oratio

Páteant aures misericórdiæ tuæ, Dómine, précibus supplicántium: et, ut peténtibus desideráta concédas; fac eos quæ tibi sunt plácita, postuláre. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Viešpatie, maloningai išgirsk Tavęs besišaukiančiųjų maldas. Norėdamas patenkinti jų norus, padaryk, kad jie prašytų to, kas Tau patinka. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Corinthios. (1 Cor. 10, 6–13)

Fatres: Non simus concupiscéntes malórum, sicut et illi concupiérunt. Neque idolólatræ efficiámini, sicut quidam ex ipsis: quemádmodum scriptum est: Sedit pópulus manducáre et bíbere, et surrexérunt lúdere. Neque fornicémur, sicut quidam ex ipsis fornicáti sunt, et cecidérunt una die vigínti tria mília. Neque tentémus Christum, sicut quidam eórum tentavérunt, et a serpéntibus periérunt. Neque murmuravéritis, sicut quidam eórum murmuravérunt, et periérunt ab exterminatóre. Hæc autem ómnia in figúra contingébant illis: scripta sunt autem ad correptiónem nostram, in quos fines sæculórum devenérunt. Itaque qui se exístimat stare, vídeat ne cadat. Tentátio vos non apprehéndat, nisi humána: fidélis autem Deus est, qui non patiétur vos tentári supra id, quod potéstis, sed fáciet étiam cum tentatióne provéntum, ut póssitis sustinére.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo Laiško korintiečiams. (1 Kor 10, 6–13)

Broliai: Negeiskite blogio, kaip anie geidė. Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, – kaip parašyta: „Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti.“ Neištvirkaukime, kaip kai kurie jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai. Negundykime Viešpaties, kaip kai kurie iš jų gundė ir krito nuo gyvačių. Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo. Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje. Todėl kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų. Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet padarys, kad galėtumėte atlaikyti išmėginimą.

Graduale

Ps. 8, 2. Dómine, Dóminus noster, quam admirábile est nomen tuum in universa terra! V. Quóniam eleváta est magnificéntia tua super cælos.

Gradualas

Ps 8, 2. Viešpatie, mūsų Viešpatie, koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje! V. Tavo didybė iškilusi aukščiau už dangų.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

Ps. 58, 2. V. Eripe me de inimícis meis, Deus meus: et ab insurgéntibus in me líbera me. Allelúia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Ps 58, 2. V. Mano Dieve, gelbėk mane nuo mano priešų ir išvaduok nuo tų, kurie sukyla prieš mane. Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secúndum Lucam. (Luc. 19, 41–47)

In illo témpore: Cum appropinquáret Iesus Ierúsalem, videns civitátem, flevit super illam, dicens: Quia si cognovísses et tu, et quidem in hac die tua, quæ ad pacem tibi, nunc autem abscóndita sunt ab óculis tuis. Quia vénient dies in te: et circúmdabunt te inimíci tui vallo, et circúmdabunt te: et coangustábunt te úndique: et ad terram prostérnent te, et fílios tuos, qui in te sunt, et non relínquent in te lápidem super lápidem: eo quod non cognóveris tempus visitatiónis tuæ. Et ingréssus in templum, coepit eiícere vendéntes in illo et eméntes, dicens illis: Scriptum est: Quia domus mea domus oratiónis est. Vos autem fecístis illam speluncam latrónum. Et erat docens cotídie in templo.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 19, 41–47)

Anuo metu: Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė jo ir sakė: „O kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių. Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave; jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavim ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto.“ Įžengęs į šventyklą, Jėzus pradėjo varyti laukan prekiautojus. Jis sakė jiems: „Parašyta: „Mano namai turi būti maldos namai“, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne.“ Ir jis kasdien mokė šventykloje.

Offertorium

Ps. 18, 9–12. Iustítiæ Dómini rectæ, lætificántes corda, et iudícia eius dulcióra super mel et favum: nam et servus tuus custódit ea.

Ofertoriumas

Ps 18, 9–12. Viešpaties įstatai teisūs; džiugina širdį. Jo įstatymai saldesni už medų ir korį, nes tavo tarnas jų laikosi.

Secreta

Concéde nobis, quæsumus, Dómine, hæc digne frequentáre mystéria: quia, quóties huius hóstiæ commemorátio celebrátur, opus nostræ redemptiónis exercétur. Per Dominum nostrum...

Sekreta

Leisk mums, meldžiame Tave, Viešpatie, vertai dalyvauti Mišių aukoje, nes kiekvieną kartą, kai vyksta šios aukos minėjimas, vykdomas mūsų atpirkimas. Per mūsų Viešpatį...

Communio

Ioann. 6, 57. Qui mandúcat meam carnem et bibit meum sánguinem, in me manet et ego in eo, dicit Dóminus.

Komunija

Jn 6, 57. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, o aš jame, sako Viešpats.

Postcommunio

Tui nobis, quæsumus, Dómine, commúnio sacraménti, et purificatiónem cónferat, et tríbuat unitátem. Per Dominum nostrum...

Postkomunija

Meldžiame Tave, Viešpatie, tenuskaidrina mus priimtasis Švenčiausiasis Sakramentas ir tesuteikia vienybę. Per mūsų Viešpatį...