XI Dominica Post Pentecosten
XI sekmadienis po Sekminių
Mūsų Viešpaties padaryti stebuklai – tai ne tik Jo galios ir gerumo apraiška. Jie yra simboliai to, ką slapčiausioje mūsų sielos kertelėje atlieka Jo malonė. Žodis „efata“, išgydęs kurčnebylį, kiekvienam iš mūsų pakartojamas per krikštą: atsiverk, kad išgirstum Dievo žodžius ir juos skelbtum.
Šiandien Bažnyčia vėl ragina mus šlovinti visagalę ir beribę malonę Dievo, kuris suvienija savo tautą ir džiugina ją dovanodamas apsaugą (introitas, ofertorijus). Jis mus sukūrė sau, todėl žino slapčiausius mūsų sielos reikalus ir girdi visas mūsų maldas. Dieviškoji malonė Evangelijos skelbėjams duoda ir antgamtinę tikrumo, galinčio išeiti tik iš Šv. Dvasios, dovaną.
Introitus
Ps. 67, 6–7 et 36. Deus in loco sancto suo: Deus qui inhabitáre facit unánimes in domo: ipse dabit virtútem et fortitúdinem plebi suæ.
Ps. 67, 2. Exsúrgat Deus, et dissipéntur inimíci eius: et fúgiant, qui odérunt eum, a fácie eius.
Introitas
Ps 67, 6–7 ir 36. Dievas savo šventovėje, Dievas priglaudžia apleistuosius namuose. Jis duos galybės ir stiprybės savo tautai.
Ps 67, 2. Dievui pakilus, pakrinka jo priešai: tie, kurie jo nekenčia, bėga nuo jo veido.
Oratio
Omnípotens sempitérne Deus, qui, abundántia pietátis tuæ, et merita súpplicum excédis et vota: effúnde super nos misericórdiam tuam; ut dimíttas quæ consciéntia metuit, et adiícias quod orátio non præsúmit. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Visagali amžinasis Dieve, būdamas be galo geras, Tu prašantiems duodi daugiau, negu nusipelno ar meldžia. Išliek ant mūsų savo malonę, atleisk nuodėmes, kurios gąsdina sąžinę, ir duok mums to, ko nedrįstame melsti. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Corínthios. (1 Cor. 15, 1–10)
Fratres: Notum vobis fácio Evangélium, quod prædicávi vobis, quod et accepístis, in quo et statis, per quod et salvámini: qua ratione prædicáverim vobis, si tenétis, nisi frustra credidístis. Trádidi enim vobis in primis, quod et accépi: quóniam Christus mortuus est pro peccátis nostris secúndum Scriptúras: et quia sepúltus est, et quia resurréxit tértia die secúndum Scriptúras: et quia visus est Cephæ, et post hoc úndecim. Deinde visus est plus quam quingéntis frátribus simul, ex quibus multi manent usque adhuc, quidam autem dormiérunt. Deinde visus est Iacóbo, deinde Apóstolis ómnibus: novíssime autem ómnium tamquam abortívo, visus est et mihi. Ego enim sum mínimus Apostolórum, qui non sum dignus vocári Apóstolus, quóniam persecútus sum Ecclésiam Dei. Grátia autem Dei sum id quod sum, et grátia eius in me vácua non fuit.
Skaitinys
Pauliaus pirmojo Laiško korintiečiams. (1 Kor 15, 1–10)
Broliai: Aš aiškinu jums Evangeliją, kurią esu jums paskelbęs, kurią priėmėte, kurioje stovite ir kuria būsite išgelbėti, – jeigu jos laikotės taip, kaip esu jums paskelbęs; antraip būtumėte veltui įtikėję. Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai. Vėliau jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiolei, o kai kurie yra užmigę. Po to jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams. O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man. Juk aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes esu persekiojęs Dievo Bažnyčią. Bet Dievo malone esu, kas esu, ir jo man suteiktoji malonė neliko bergždžia.
Graduale
Ps. 27, 7 et 1. In Deo sperávit cor meum, et adiútus sum: et reflóruit caro mea, et ex voluntáte mea confitébor illi. V. Ad te, Dómine, clamávi: Deus meus, ne síleas, ne discédas a me.
Gradualas
Ps 27, 7 ir 1. Mano širdis pasitikėjo Dievu, ir jis man padėjo, ir vėl sužydėjo mano kūnas. Savo valia išpažinsiu jį. V. Tavęs, Viešpatie, šaukiuosi. Mano Dieve, nebūk man kurčias, neapleisk manęs.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 80, 2–3. V. Exsultáte Deo, adiutóri nostro, iubiláte Deo Iacob: súmite psalmum iucúndum cum cíthara. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 80, 2–3. V. Džiūgaukite Dievui, mūsų padėjėjui; krykštaukite Jokūbo Dievui. Giedokite psalmę ir pritarkite kanklėmis. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Marcum. (Marc. 7, 31–37)
In illo témpore: Exiens Iesus de fínibus Tyri, venitper Sidónem ad mare Galilææ, inter médios fines Decapóleos. Et addúcunt ei surdum et mutum, et deprecabántur eum, ut impónat illi manum. Et apprehéndens eum de turba seórsum, misit dígitos suos in aurículas eius: et éxspuens, tétigit linguam eius: et suspíciens in coelum, ingémuit, et ait illi: Ephphetha, quod est adaperíre. Et statim apértæ sunt aures eius, et solútum est vínculum linguæ eius, et loquebátur recte. Et præcépit illis, ne cui dícerent. Quanto autem eis præcipiébat, tanto magis plus prædicábant: et eo ámplius admirabántur, dicéntes: Bene ómnia fecit: et surdos fecit audíre et mutos loqui.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Morkų tęsinys. (Mk 7, 31–37)
Anuo metu: Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką. Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įleido savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatá!“, tai yra: „Atsiverk!“ Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė. Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba.“
Offertorium
Ps. 29, 2–3. Exaltábo te, Dómine, quóniam suscepísti me, nec delectásti inimícos meos super me: Dómine, clamávi ad te, fet sanásti me.
Ofertoriumas
Ps 29, 2–3. Aukštinsiu tave, Viešpatie, nes mane išlaisvinai ir neleidai priešams tyčiotis iš manęs. Viešpatie, aš šaukiaus tavęs, ir tu mane išgydei.
Secreta
Réspice, Dómine, quæsumus, nostram propítius servitútem: ut, quod offérimus, sit tibi munus accéptum, et sit nostræ fragilitátis subsidium. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, maloniai pažvelk į Mišių Auką, kad tai, ką atnašaujame, būtų Tau priimtina dovana, o mums silpniems – sustiprinimas. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Prov. 3, 9–10. Hónora Dóminum de tua substántia, et de prímitus frugum tuárum: et implebúntur hórrea tua saturitáte, et vino torculária redundábunt.
Komunija
Pat 3, 9–10. Gerbk Viešpatį viskuo, ką turi, ir visomis savo derliaus pirmienomis. Tuomet tavo svirnai bus pilni ir vynas liesis per statinių kraštus.
Postcommunio
Sentiámus, quæsumus, Dómine, tui perceptióne sacraménti, subsídium mentis et córporis: ut, in utróque salváti, cæléstis remédii plenitúdine gloriémur. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Meldžiame Tave, Viešpatie, leisk mums per Tavo sakramento priėmimą pajusti paramą kūnui ir sielai, kad, išgydyti kūnu ir siela, džiaugtumės dangiškosios pagalbos apstumu. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
Ps. 67, 6–7 et 36. Deus in loco sancto suo: Deus qui inhabitáre facit unánimes in domo: ipse dabit virtútem et fortitúdinem plebi suæ.
Ps. 67, 2. Exsúrgat Deus, et dissipéntur inimíci eius: et fúgiant, qui odérunt eum, a fácie eius.
Introitas
Ps 67, 6–7 ir 36. Dievas savo šventovėje, Dievas priglaudžia apleistuosius namuose. Jis duos galybės ir stiprybės savo tautai.
Ps 67, 2. Dievui pakilus, pakrinka jo priešai: tie, kurie jo nekenčia, bėga nuo jo veido.
Graduale
Ps. 27, 7 et 1. In Deo sperávit cor meum, et adiútus sum: et reflóruit caro mea, et ex voluntáte mea confitébor illi. V. Ad te, Dómine, clamávi: Deus meus, ne síleas, ne discédas a me.
Gradualas
Ps 27, 7 ir 1. Mano širdis pasitikėjo Dievu, ir jis man padėjo, ir vėl sužydėjo mano kūnas. Savo valia išpažinsiu jį. V. Tavęs, Viešpatie, šaukiuosi. Mano Dieve, nebūk man kurčias, neapleisk manęs.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 80, 2–3. V. Exsultáte Deo, adiutóri nostro, iubiláte Deo Iacob: súmite psalmum iucúndum cum cíthara. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 80, 2–3. V. Džiūgaukite Dievui, mūsų padėjėjui; krykštaukite Jokūbo Dievui. Giedokite psalmę ir pritarkite kanklėmis. Aleliuja.
Offertorium
Ps. 29, 2–3. Exaltábo te, Dómine, quóniam suscepísti me, nec delectásti inimícos meos super me: Dómine, clamávi ad te, fet sanásti me.
Ofertoriumas
Ps 29, 2–3. Aukštinsiu tave, Viešpatie, nes mane išlaisvinai ir neleidai priešams tyčiotis iš manęs. Viešpatie, aš šaukiaus tavęs, ir tu mane išgydei.
Communio
Prov. 3, 9–10. Hónora Dóminum de tua substántia, et de prímitus frugum tuárum: et implebúntur hórrea tua saturitáte, et vino torculária redundábunt.
Komunija
Pat 3, 9–10. Gerbk Viešpatį viskuo, ką turi, ir visomis savo derliaus pirmienomis. Tuomet tavo svirnai bus pilni ir vynas liesis per statinių kraštus.
