XII Dominica Post Pentecosten
XII sekmadienis po Sekminių
Palyginimas apie gailestingąjį samarietį primena, kokia turėtų būti mūsų meilė artimui, nesvarbu, kas jis bebūtų, ir rodo pavyzdį tikros meilės – Kristaus meilės (Evangelija). Bažnyčia džiaugiasi, nes jai skirta nenuilstamai darbuotis gėrio tarnyboje drauge gydant nuodėmės žaizdas ir platinti dieviškąjį gyvenimą (Apaštalo skaitinys).
Bažnyčios maldos pagrindas – Kristaus kontempliavimas. Kaip ir Mozės malda, ji būtinai bus išgirsta, nes joje Bažnyčia savo tautai prašo dieviškojo gailestingumo.
Introitus
Ps. 69, 2–3. Deus, in adiutórium meum inténde: Dómine, ad adiuvándum me festína: confundántur et revereántur inimíci mei, qui quærunt ánimam meam.
Ps. 69, 4. Avertántur retrórsum et erubéscant: qui cógitant mihi mala.
Introitas
Ps 69, 2–3. Dieve, ateik man padėti; Viešpatie, skubėk mane gelbėti. Tesitraukia ir tebūna sugėdyti mano priešai, kurie kėsinasi į mano gyvybę.
Ps 69, 4. Tepasitraukia ir tesusigėsta, kurie man linki nelaimės.
Oratio
Omnípotens et miséricors Deus, de cuius múnere venit, ut tibi a fidélibus tuis digne et laudabíliter serviátur: tríbue, quæsumus, nobis; ut ad promissiónes tuas sine offensióne currámus. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Visagali ir gailestingasis Dieve, Tavo malonės dėka tikintieji gali Tau vertai ir tinkamai tarnauti. Leisk mums, meldžiame Tave, be kliūčių siekti Tavo gėrybių, kurias esi pažadėjęs. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Corinthios. (2 Cor. 3, 4–9)
Fratres: Fidúciam talem habémus per Christum ad Deum: non quod sufficiéntes simus cogitáre áliquid a nobis, quasi ex nobis: sed sufficiéntia nostra ex Deo est: qui et idóneos nos fecit minístros novi testaménti: non líttera, sed spíritu: líttera enim occídit, spíritus autem vivíficat. Quod si ministrátio mortis, lítteris deformáta in lapídibus, fuit in glória; ita ut non possent inténdere fili Israël in fáciem Moysi, propter glóriam vultus eius, quæ evacuátur: quómodo non magis ministrátio Spíritus erit in glória? Nam si ministrátio damnátionis glória est multo magis abúndat ministérium iustítiæ in glória.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus antrojo Laiško korintiečiams. (2 Kor 3, 4–9)
Broliai: Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime Kristaus dėka. Ir ne todėl, kad būtume savaime tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo, kuris padarė mus tinkamus būti tarnais Naujosios Sandoros – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę. Jeigu tarnavimas mirčiai, iškaltas raidėmis akmenyse, buvo toks garbingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo švytėjimo, kuris turėjo išblėsti, tai nepalyginti didesne garbe bus apgaubtas tarnavimas Dvasiai. Jeigu pasmerkimo tarnystė tokia garbinga, tai teisumo tarnystė dar garbingesnė.
Graduale
Ps. 33, 2–3. Benedícam Dóminum in omni témpore: semper laus eius in ore meo. V. In Dómino laudábitur ánima mea: áudiant mansuéti, et læténtur.
Gradualas
Ps 33, 2–3. Visuomet šlovinsiu Viešpatį; jo garbė nuolatos bus mano lūpose. V. Mano siela didžiuojasi Viešpačiu. Teišgirsta tai nuolankieji ir tesidžiaugia.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 87, 2. V. Dómine, Deus salútis meæ, in die clamávi et nocte coram te. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 87, 2. V. Viešpatie Dieve, mano Gelbėtojau, šaukiaus tavęs dieną ir naktį. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Lucam. (Luc. 10, 23–37)
In illo témpore: Dixit Iesus discípulis suis: Beáti óculi, qui vident quæ vos videtis. Dico enim vobis, quod multi prophétæ et reges voluérunt vidére quæ vos videtis, et non vidérunt: et audire quæ audítis, et non audiérunt. Et ecce, quidam legisperítus surréxit, tentans illum, et dicens: Magister, quid faciéndo vitam ætérnam possidébo? At ille dixit ad eum: In lege quid scriptum est? quómodo legis? Ille respóndens, dixit: Díliges Dóminum, Deum tuum, ex toto corde tuo, et ex tota ánima tua, et ex ómnibus víribus tuis; et ex omni mente tua: et próximum tuum sicut teípsum. Dixítque illi: Recte respondísti: hoc fac, et vives. Ille autem volens iustificáre seípsum, dixit ad Iesum: Et quis est meus próximus? Suscípiens autem Iesus, dixit: Homo quidam descendébat ab Ierúsalem in Iéricho, et íncidit in latrónes, qui étiam despoliavérunt eum: et plagis impósitis abiérunt, semivívo relícto. Accidit autem, ut sacerdos quidam descénderet eádem via: et viso illo præterívit. Simíliter et levíta, cum esset secus locum et vidéret eum, pertránsiit. Samaritánus autem quidam iter fáciens, venit secus eum: et videns eum, misericórdia motus est. Et apprópians, alligávit vulnera eius, infúndens óleum et vinum: et impónens illum in iuméntum suum, duxit in stábulum, et curam eius egit. Et áltera die prótulit duos denários et dedit stabulário, et ait: Curam illíus habe: et quodcúmque supererogáveris, ego cum redíero, reddam tibi. Quis horum trium vidétur tibi próximus fuísse illi, qui íncidit in latrónes? At lle dixit: Qui fecit misericórdiam in illum. Et ait illi Iesus: Vade, et tu fac simíliter.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 10, 23–37)
Anuo metu: Atsigręžęs vien tiktai į mokinius, Jėzus tarė: „Palaimintos akys, kurios regi, ką jūs regite. Sakau jums: daugel pranašų ir karalių troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo.“ Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas jį, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“ Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį.“ Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi.“ Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“ Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: „Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu.“ Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“ Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą.“ Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“
Offertorium
Exod. 32, 11, 13 et 14. Precátus est Moyses in conspéctu Dómini, Dei sui, et dixit: Quare, Dómine, irascéris in pópulo tuo? Parce iræ ánimæ tuæ: meménto Abraham, Isaac et Iacob, quibus iurásti dare terram fluéntem lac et mel. Et placátus factus est Dóminus de malignitáte, quam dixit fácere pópulo suo.
Ofertoriumas
Iš 32, 11, 13 ir 14. Mozė maldavo Viešpatį, savo Dievą, ir sakė: „Viešpatie, kodėl tu pyksti ant savo tautos? Teatsileidžia tavo rūstybė. Atsimink Abraomą, Izaoką ir Jokūbą, kuriems prisiekei duoti žemę, tekančią pienu ir medumi.“ Viešpats pasigailėjo ir nebesiuntė nelaimės, kuria buvo grasęs savo tautai.
Secreta
Hóstias, quæsumus, Dómine, propítius inténde, quas sacris altáribus exhibémus: ut, nobis indulgéntiam largiéndo, tuo nómini dent honórem. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, maloningai pažvelk į aukas, sudėtas ant šventojo altoriaus, kad jos duotų garbę Tavo vardui, o mums – kalčių atleidimą. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 103, 13 et 14–15. De fructu óperum tuórum, Dómine, satiábitur terra: ut edúcas panem de terra, et vinum lætíficet cor hóminis: ut exhílaret fáciem in oleo, et panis cor hóminis confírmet.
Komunija
Ps 103, 13 ir 14–15. Viešpatie, tavo darbo vaisiais sotinasi žemė. Tu išželdini duoną iš dirvos, taip pat ir vyną, kuris džiugina žmogaus širdį. Aliejus nušviečia veidą, o duona stiprina žmogaus širdį.
Postcommunio
Vivíficet nos, quæsumus, Dómine, huius participátio sancta mystérii: et páriter nobis expiatiónem tríbuat et múnimen. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Tegaivina mus, Viešpatie, meldžiame Tave, šventoji Komunija. Tesuteikia ji kalčių atleidimą ir apsaugą. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
Ps. 69, 2–3. Deus, in adiutórium meum inténde: Dómine, ad adiuvándum me festína: confundántur et revereántur inimíci mei, qui quærunt ánimam meam.
Ps. 69, 4. Avertántur retrórsum et erubéscant: qui cógitant mihi mala.
Introitas
Ps 69, 2–3. Dieve, ateik man padėti; Viešpatie, skubėk mane gelbėti. Tesitraukia ir tebūna sugėdyti mano priešai, kurie kėsinasi į mano gyvybę.
Ps 69, 4. Tepasitraukia ir tesusigėsta, kurie man linki nelaimės.
Graduale
Ps. 33, 2–3. Benedícam Dóminum in omni témpore: semper laus eius in ore meo. V. In Dómino laudábitur ánima mea: áudiant mansuéti, et læténtur.
Gradualas
Ps 33, 2–3. Visuomet šlovinsiu Viešpatį; jo garbė nuolatos bus mano lūpose. V. Mano siela didžiuojasi Viešpačiu. Teišgirsta tai nuolankieji ir tesidžiaugia.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 87, 2. V. Dómine, Deus salútis meæ, in die clamávi et nocte coram te. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 87, 2. V. Viešpatie Dieve, mano Gelbėtojau, šaukiaus tavęs dieną ir naktį. Aleliuja.
Offertorium
Exod. 32, 11, 13 et 14. Precátus est Moyses in conspéctu Dómini, Dei sui, et dixit: Quare, Dómine, irascéris in pópulo tuo? Parce iræ ánimæ tuæ: meménto Abraham, Isaac et Iacob, quibus iurásti dare terram fluéntem lac et mel. Et placátus factus est Dóminus de malignitáte, quam dixit fácere pópulo suo.
Ofertoriumas
Iš 32, 11, 13 ir 14. Mozė maldavo Viešpatį, savo Dievą, ir sakė: „Viešpatie, kodėl tu pyksti ant savo tautos? Teatsileidžia tavo rūstybė. Atsimink Abraomą, Izaoką ir Jokūbą, kuriems prisiekei duoti žemę, tekančią pienu ir medumi.“ Viešpats pasigailėjo ir nebesiuntė nelaimės, kuria buvo grasęs savo tautai.
Communio
Ps. 103, 13 et 14–15. De fructu óperum tuórum, Dómine, satiábitur terra: ut edúcas panem de terra, et vinum lætíficet cor hóminis: ut exhílaret fáciem in oleo, et panis cor hóminis confírmet.
Komunija
Ps 103, 13 ir 14–15. Viešpatie, tavo darbo vaisiais sotinasi žemė. Tu išželdini duoną iš dirvos, taip pat ir vyną, kuris džiugina žmogaus širdį. Aliejus nušviečia veidą, o duona stiprina žmogaus širdį.
