XXII Dominica Post Pentecosten
XXII sekmadienis po Sekminių
Kristaus pyktis ant fariziejų turėtų mus pamokyti, nes niekada anksčiau veidmainiavimas nebuvo taip griežtai pasmerktas. Jis visada atgrasus, bet yra dvigubai šlykštesnis, kai susijęs su mūsų nukrypimu nuo pareigų Dievui. Kartais mes per daug galvojame apie savo pareigas žmonėms ir pamirštame, ką esame skolingi Dievui, savo Kūrėjui ir Viešpačiui. Visada privalu prisiminti mūsų Viešpaties paliepimą atiduoti tai, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui.
Ir šiais paskutiniais liturginių metų sekmadieniais Bažnyčia dažnai prisimena „Viešpaties dieną“, kai Jis sugrįš į žemę atėjus pasaulio pabaigai. Šiandien ji mus kviečia laukti Jo su viltimi, nepasitikint savo jėgomis. Juk žmogus turi suvokti savo menkumą prieš Viešpatį ir melsti Dievą gailestingumo prisimindamas, kad Kristus, kažkada pradėjęs mūsų atpirkimo darbą, tęsia jį nuolatos, kad užbaigtų; nes tik tada būsime tyri ir be priekaišto Paskutinio teismo dieną (Apaštalo skaitinys).
Introitus
Ps. 129, 3–4. Si iniquitates observaveris, Domine: Domine, quis sustinebit? quia apud te propitiatio est, Deus Israel.
Ps. 129, 1–2. De profundis clamavi ad te, Domine: Domine, exaudi vocem meam.
Introitas
Ps 129, 3–4. Jei tu, Viešpatie, žiūrėsi neteisybių, Viešpatie, kas išsilaikys? Nes tu gali pasigailėti, Izraelio Dieve.
Ps 129, 1–2. Iš gelmių šaukiuosi tavęs, Viešpatie: Viešpatie, išgirsk mano balsą.
Oratio
Deus, refugium nostrum et virtus: adesto piis Ecclesiæ tuæ precibus, auctor ipse pietatis, et præsta; ut, quod fideliter petimus, efficaciter consequamur. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, mūsų prieglauda ir stiprybe, maloningai išklausyk nuolankias savo Bažnyčios maldas, Tu, pats pamaldumo žadintojau, ir suteik, kad mes tikrai gautume, ko su tikėjimu prašome. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Lectio Epistolæ beati Pauli Apostoli ad Philippenses. (Phil. 1, 6–11)
Tratres: Confidimus in Domino Iesu, quia cœpit in vobis opus bonum, perficiet usque in diem Christi Iesu. Sicut est mihi iustum hoc sentire pro omnibus vobis: eo quod habeam vos in corde, et in vinculis meis, et in defensione, et confirmatione Evangelii, socios gaudii mei omnes vos esse. Testis enim mihi est Deus, quomodo cupiam omnes vos in visceribus Iesu Christi. Et hoc oro, ut caritas vestra magis ac magis abundet in scientia et in omni sensu: ut probetis potiora, ut sitis sinceri et sine offensa in diem Christi, repleti fructu iustitiæ per Iesum Christum, in gloriam et laudem Dei.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams. (Fil 1, 6–11)
Broliai: Pasitikiu Viešpačiu Jėzumi, kad tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir pabaigs iki Kristaus Jėzaus dienos. Šitaip manyti apie jus visus teisinga, nes aš turiu savo širdyje jus, kurie, tiek man esant kalėjime, tiek ginant ir stiprinant Evangeliją, visi tebesate mano malonės dalininkai. Dievas gali paliudyti, kaip jūsų visų pasiilgau Kristaus Jėzaus nuoširdumu. Ir dabar meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu išmanymu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną, pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo garbei ir šlovei.
Graduale
Ps. 132, 1–2. Ecce, quam bonum et quam iucundum, habitare fratres in unum! V. Sicut unguentum in capite, quod descendit in barbam, barbam Aaron.
Gradualas
Ps 132, 1–2. Štai kaip gera ir malonu gyventi broliams vienybėje! V. Kaip brangus aliejus ant galvos, kuris varva į barzdą, Aarono barzdą.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 113, 11. V. Qui timent Dominum sperent in eo: adiutor et protector eorum est. Alleluia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 113, 11. V. Kurie bijo Viešpaties, juo pasitiki: jis yra jų pagalba ir skydas. Aleliuja.
Evangelium
Sequentia sancti Evangelii secundum Matthæum. (Matth. 22, 15–21)
In illo tempore: Abeuntes pharisæi consilium inierunt, ut caperent Iesum in sermone. Et mittunt ei discipulos suos cum Herodianis, dicentes; Magister, scimus, quia verax es et viam Dei in veritate doces, et non est tibi cura de aliquo: non enim respicis personam hominum: dic ergo nobis, quid tibi videtur, licet censum dare Cæsari, an non? Cognita autem Iesus nequitia eorum, ait: Quid me tentatis, hypocritæ? Ostendite mihi numisma census. At illi obtulerunt ei denarium. Et ait illis Iesus: Cuius est imago hæc et superscriptio? Dicunt ei: Cæsaris. Tunc ait illis: Reddite ergo, quæ sunt Cæsaris, Cæsari; et, quæ sunt Dei, Deo.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 22, 15–21)
Anuo metu: Fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip jį sugauti kalboje. Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesiakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, nes nežiūri žmonių poaukščių. Tada pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“ Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė jam denarą. Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus.“ Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui.“
Offertorium
Esth. 14, 12 et 13. Recordare mei, Domine, omni potentatui dominans: et da sermonem rectum in os meum, ut placeant verba mea in conspectu principis.
Ofertoriumas
Est 14, 12 ir 13. Atsimink mane, Viešpatie, visokios galybės valdove, ir įdėk man į burną tinkamų žodžių, kad mano kalba patiktų kunigaikščio akivaizdoje.
Secreta
Da, misericors Deus: ut hæc salutaris oblatio et a propriis nos reatibus indesinenter expediat, et ab omnibus tueatur adversis. Per Dominum nostrum…
Sekreta
Suteik, gailestingasis Dieve, kad ši išganomoji atnaša nuolatos mus vaduotų nuo bausmės už mūsų nuodėmes ir saugotų mus nuo visų nelaimių. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 16, 6. Ego clamavi, quoniam exaudisti me, Deus: inclina aurem tuam et exaudi verba mea.
Komunija
Ps 16, 6. Aš šaukiuosi tavęs, nes tu, Dieve, išgirsti mane; atsuk man savo ausį ir klausykis mano žodžių.
Postcommunio
Sumpsimus, Domine, sacri dona mysterii, humiliter deprecantes: ut, quæ in tui commemorationem nos facere præcepisti, in nostræ proficiant infirmitatis auxilium: Qui vivis et regnas…
Postkomunija
Priėmę šventų paslapčių dovanas, nuolankiai Tave, Viešpatie, meldžiame, kad tai, ką liepei daryti Tavo atminimui, pagelbėtų mums mūsų silpnume. Kuris gyveni ir viešpatauji...
Schola
Introitus
Ps. 129, 3–4. Si iniquitates observaveris, Domine: Domine, quis sustinebit? quia apud te propitiatio est, Deus Israel.
Ps. 129, 1–2. De profundis clamavi ad te, Domine: Domine, exaudi vocem meam.
Introitas
Ps 129, 3–4. Jei tu, Viešpatie, žiūrėsi neteisybių, Viešpatie, kas išsilaikys? Nes tu gali pasigailėti, Izraelio Dieve.
Ps 129, 1–2. Iš gelmių šaukiuosi tavęs, Viešpatie: Viešpatie, išgirsk mano balsą.
Graduale
Ps. 132, 1–2. Ecce, quam bonum et quam iucundum, habitare fratres in unum! V. Sicut unguentum in capite, quod descendit in barbam, barbam Aaron.
Gradualas
Ps 132, 1–2. Štai kaip gera ir malonu gyventi broliams vienybėje! V. Kaip brangus aliejus ant galvos, kuris varva į barzdą, Aarono barzdą.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 113, 11. V. Qui timent Dominum sperent in eo: adiutor et protector eorum est. Alleluia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 113, 11. V. Kurie bijo Viešpaties, juo pasitiki: jis yra jų pagalba ir skydas. Aleliuja.
Offertorium
Esth. 14, 12 et 13. Recordare mei, Domine, omni potentatui dominans: et da sermonem rectum in os meum, ut placeant verba mea in conspectu principis.
Ofertoriumas
Est 14, 12 ir 13. Atsimink mane, Viešpatie, visokios galybės valdove, ir įdėk man į burną tinkamų žodžių, kad mano kalba patiktų kunigaikščio akivaizdoje.
Communio
Ps. 16, 6. Ego clamavi, quoniam exaudisti me, Deus: inclina aurem tuam et exaudi verba mea.
Komunija
Ps 16, 6. Aš šaukiuosi tavęs, nes tu, Dieve, išgirsti mane; atsuk man savo ausį ir klausykis mano žodžių.
