Dominica VI quæ superfuit Post Epiphaniam
VI sekmadienis kaip po Epifanijos
Introitus
Ier. 29, 11, 12 et 14. Dicit Dóminus: Ego cógito cogitatiónes pacis, et non afflictiónis: invocábitis me, et ego exáudiam vos: et redúcam captivitátem vestram de cunctis locis.
Ps. 84, 2. Benedixísti, Dómine, terram tuam: avertísti captivitátem Iacob.
Introitas
Jer 29, 11, 12 ir 14. Sako Viešpats: Aš turiu galvoje taikos, bet ne priespaudos mintis. Jūs šauksitės manęs, ir aš jus išklausysiu ir sugrąžinsiu jūsų belaisvius iš visų vietų.
Ps 84, 2. Viešpatie, tu palaiminai savo žemę, tu išvadavai Jokūbą iš nelaisvės.
Oratio
Præsta, quæsumus, omnípotens Deus: ut, semper rationabília meditántes, quæ tibi sunt plácita, et dictis exsequámur et factis. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, visagali Dieve, padaryk, kad visada turėdami galvoje tinkamus dalykus, žodžiais ir darbais vykdytume, kas Tau patinka. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Thessalonicénses. (1 Thess. 1, 2–10)
Fratres: Grátias ágimus Deo semper pro ómnibus vobis, memóriam vestri faciéntes in oratiónibus nostris sine intermissióne, mémores óperis fídei vestræ, et labóris, et caritátis, et sustinéntiæ spei Dómini nostri Iesu Christi, ante Deum et Patrem nostrum: sciéntes, fratres, dilécti a Deo. electiónem vestram: quia Evangélium nostrum non fuit ad vos in sermóne tantum, sed et in virtúte, et in Spíritu Sancto, et in plenitúdine multa, sicut scitis quales fuérimus in vobis propter vos. Et vos imitatóres nostri facti estis, et Dómini, excipiéntes verbum in tribulatióne multa, cum gáudio Spíritus Sancti: ita ut facti sitis forma ómnibus credéntibus in Macedónia et in Acháia. A vobis enim diffamátus est sermo Dómini, non solum in Macedónia et in Acháia, sed et in omni loco fides vestra, quæ est ad Deum, profécta est, ita ut non sit nobis necésse quidquam loqui. Ipsi enim de nobis annúntiant, qualem intróitum habuérimus ad vos: et quómodo convérsi estis ad Deum a simulácris, servíre Deo vivo et vero, et exspectáre Fílium eius de cælis – quem suscitávit ex mórtuis. – Iesum, qui erípuit nos ab ira ventúra.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško tesalonikiečiams. (1 Tes 1, 2–10).
Broliai: Mes visuomet dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose, nuolat minėdami mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje jūsų tikėjimo darbus, meilės pastangas bei vilties ištvermingumą dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus. Mes žinome, Dievo numylėtieji broliai, apie jūsų išrinkimą, nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu įsitikinimu. Juk žinote, kaip pas jus elgėmės jūsų pačių labui. Todėl jūs ne tik pasidarėte mūsų ir Viešpaties sekėjai, priėmę žodį didžiame suspaudime su Šventosios Dvasios džiaugsmu, bet ir tapote pavyzdžiu visiems Makedonijos bei Achajos tikintiesiems. Mat iš jūsų pasklidęs Viešpaties žodis pagarsėjo ne tik Makedonijoje bei Achajoje, bet jūsų tikėjimas Dievu pasidarė žinomas visur, ir mums jau nebereikia apie tai kalbėti. Žmonės pasakoja apie mus, kaip buvome jūsų priimti ir kaip jūs nuo stabų atsivertėte prie Dievo, trokšdami tarnauti gyvajam, tikrajam Dievui ir laukti iš dangaus jo Sūnaus, kurį jis prikėlė iš numirusių, – Jėzaus, mūsų gelbėtojo nuo ateinančios rūstybės.
Graduale
Ps. 43, 8–9. Liberásti nos, Dómine, ex affligéntibus nos: et eos, qui nos odérunt, confudísti. V. In Deo laudábimur tota die, et in nómine tuo confitébimur in sæcula.
Gradualas
Ps 43, 8–9. Tu išgelbėjai mus, Viešpatie, nuo mūsų prispaudėjų ir sugėdinai tuos, kurie neapkenčia mūsų. V. Mes giriamės Dievu visą dieną ir šlovinsime tavo vardą per amžius.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 129, 1–2. V. De profúndis clamávi ad te, Dómine: Dómine, exáudi oratiónem meam. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 129, 1–2. V. Iš gilybės aš šaukiuosi tavęs, Viešpatie, Viešpatie, išgirsk mano maldą. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Matthæum. (Matth. 13, 31–35)
In illo témpore: Dixit Iesus turbis parábolam hanc: Símile est regnum coelórum grano sinápis, quod accípiens homo seminávit in agro suo: quod mínimum quidem est ómnibus semínibus: cum autem créverit, maius est ómnibus oléribus, et fit arbor, ita ut vólucres cæli véniant et hábitent in ramis eius. Aliam parábolam locútus est eis: Símile est regnum coelórum ferménto, quod accéptum múlier abscóndit in farínæ satis tribus, donec fermentátum est totum. Hæc ómnia locútus est Iesus in parábolis ad turbas: et sine parábolis non loquebátur eis: ut implerétur quod dictum erat per Prophétam dicéntem: Apériam in parábolis os meum, eructábo abscóndita a constitutióne mundi.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 13, 31–35)
Anuo metu: Jėzus pateikė minioms dar vieną palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu; net padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose.“ Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo.“ Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta: „Aš atversiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus.“
Offertorium
Ps. 129, 1–2. De profúndis clamávi ad te, Dómine: Dómine, exáudi oratiónem meam: de profúndis clamávi ad te. Dómine.
Ofertoriumas
Ps 129, 1–2. Iš gilybės aš šaukiuosi tavęs, Viešpatie! Viešpatie, išgirsk mano maldą. Iš gilybės šakiuosi tavęs, Viešpatie.
Secreta
Hæc nos oblátio, Deus, mundet, quæsumus, et rénovet, gubérnet et prótegat. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Dieve, tegul ši auka mus apvalo ir atnaujina, valdo ir saugo. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Marc. 11, 24. Amen, dico vobis, quidquid orántes pétitis, crédite, quia accipiétis, et fiet vobis.
Komunija
Mk 11, 24. Iš tiesų sakau jums: ko melsdamiesi prašote, tikėkite, kad gausite, ir bus jums.
Postcommunio
Cæléstibus, Dómine, pasti delíciis: quæsumus; ut semper éadem, per quæ veráciter vívimus, appétimus. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Viešpatie, dangišku maistu pamaitinti Tave meldžiame, kad nuolat geistume to, kas suteikia mums tikrąjį gyvenimą. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
Ier. 29, 11, 12 et 14. Dicit Dóminus: Ego cógito cogitatiónes pacis, et non afflictiónis: invocábitis me, et ego exáudiam vos: et redúcam captivitátem vestram de cunctis locis.
Ps. 84, 2. Benedixísti, Dómine, terram tuam: avertísti captivitátem Iacob.
Introitas
Jer 29, 11, 12 ir 14. Sako Viešpats: Aš turiu galvoje taikos, bet ne priespaudos mintis. Jūs šauksitės manęs, ir aš jus išklausysiu ir sugrąžinsiu jūsų belaisvius iš visų vietų.
Ps 84, 2. Viešpatie, tu palaiminai savo žemę, tu išvadavai Jokūbą iš nelaisvės.
Graduale
Ps. 43, 8–9. Liberásti nos, Dómine, ex affligéntibus nos: et eos, qui nos odérunt, confudísti. V. In Deo laudábimur tota die, et in nómine tuo confitébimur in sæcula.
Gradualas
Ps 43, 8–9. Tu išgelbėjai mus, Viešpatie, nuo mūsų prispaudėjų ir sugėdinai tuos, kurie neapkenčia mūsų. V. Mes giriamės Dievu visą dieną ir šlovinsime tavo vardą per amžius.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 129, 1–2. V. De profúndis clamávi ad te, Dómine: Dómine, exáudi oratiónem meam. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 129, 1–2. V. Iš gilybės aš šaukiuosi tavęs, Viešpatie, Viešpatie, išgirsk mano maldą. Aleliuja.
Communio
Marc. 11, 24. Amen, dico vobis, quidquid orántes pétitis, crédite, quia accipiétis, et fiet vobis.
Komunija
Mk 11, 24. Iš tiesų sakau jums: ko melsdamiesi prašote, tikėkite, kad gausite, ir bus jums.
