In Commemoratione Omnium Fidelium Defunctorum
Visų mirusių tikinčiųjų paminėjimas (Vėlinės)
Pelnytu gyriumi išgarsinusi savo sūnus, kurie jau pasiekė dangiškąją šlovę, šiandien Bažnyčia savo maldomis siekia padėti tiems savo nariams, kurie skaistyklos ugnyje su nekantrumu laukia laiko, kai danguje galės susitikti su palaimintaisiais.
Šv. Odonas, ketvirtasis žymaus Kliuni vienuolyno abatas, XI a. įvedė praktiką, greitai paplitusią visame pasaulyje, – švęsti mirusiųjų minėjimo dieną. Šią dieną kunigams leidžiama aukoti trejas Mišias. Siekdama išvaduoti vėles iš skaistyklos, Bažnyčia padidina skaičių aukojimų, iš kurių ji visada visiems savo nariams semia gausių atpirkimo vaisių.
I-osios Mišios
Introitus
4 Esdr. 2, 34 et 35. Réquiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis.
Ps. 64, 2–3. Te decet hymnus, Deus, in Sion, et tibi reddétur votum in Ierúsalem: exáudi oratiónem meam, ad te omnis caro véniet.
Introitas
4 Est 2, 34 ir 35. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
Ps 64, 2–3. Tau, Dieve, pritinka giesmė Sione, ir tau reikia ištesėti įžadus Jeruzalėje. Išklausyk mano maldą, pas tave tenueina kiekvienas kūnas.
Oratio
Fidélium, Deus, ómnium Cónditor et Redémptor: animábus famulórum famularúmque tuárum remissiónem cunctórum tríbue peccatórum; ut indulgéntiam, quam semper optavérunt, piis supplicatiónibus consequántur: Qui vivis et regnas in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, visų tikinčiųjų Kūrėjau ir Atpirkėjau, atleisk savo tarnų ir tarnaičių vėlėms visas jų nuodėmes, kad jos per mūsų karštas maldas galėtų įsigyti tuos atlaidus, kurių visada taip troško. Kuris gyveni ir viešpatauji Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Corínthios. (1 Cor. 15, 51–57)
Fratres: Ecce, mystérium vobis dico: Omnes quidem resurgámus, sed non omnes immutábimur. In moménto, in ictu óculi, in novíssima tuba: canet enim tuba, et mórtui resúrgent incorrúpti: et nos immutábimur. Opórtet enim corruptíbile hoc induere incorruptiónem: et mortále hoc indúere immortalitátem. Cum autem mortále hoc indúerit immortalitátem, tunc fiet sermo, qui scriptus est: Absórpta est mors in victória. Ubi est, mors, victória tua? Ubi est, mors, stímulus tuus? Stímulus autem mortis peccátum est: virtus vero peccáti lex. Deo autem grátias, qui dedit nobis victóriam per Dóminum nostrum Iesum Christum.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo Laiško korintiečiams. (1 Kor 15, 51–57)
Broliai: Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, – staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti. Juk reikia, kad šis gendantis kūnas apsivilktų negendamybe, šis marus kūnas apsivilktų nemarybe. Kada šis gendantis apsivilks negendamybe ir šis marus apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: „Pergalė sunaikino mirtį! Kur gi, mirtie, tavoji pergalė? Kur gi, mirtie, tavasis geluonis?!“ Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas. Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Graduale
4 Esdr. 2, 34 et 35. Réquiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis.
Ps. 111, 7. V. In memória ætérna erit iustus: ab auditióne mala non timébit.
Gradualas
4 Est 2, 34 ir 35. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
Ps 111, 7. V. Teisusis bus minimas amžinai; piktų kalbų nebebijos.
Tractus
Absólve, Dómine, ánimas ómnium fidélium ab omni vínculo delictórum. V. Et grátia tua illis succurrénte, mereántur evádere iudícium ultiónis. V. Et lucis ætérnæ beatitúdine pérfrui.
Traktas
Išrišk, Viešpatie, visų mirusių tikinčiųjų vėles iš visokių nusikaltimų pančių. V. Ir Tavo malonei padedant, tebūna jos vertos išvengti bausmės nuosprendžio. V. Bei džiaugtis amžinosios šviesos palaima.
Sequentia
Dies iræ, dies illa
solvet sæclum in favílla:
teste David cum Sibýlla.
Quantus tremor est futúrus,
quando iudex est ventúrus,
cuncta stricte discussúrus!
Tuba, mirum spargens sonum
per sepúlcra regiónum,
coget omnes ante thronum.
Mors stupébit et natúra,
cum resúrget creatúra,
iudicánti responsúra.
Liber scriptus proferétur,
in quo totum continétur,
inde mundus iudicétur.
Iudex ergo cum sedébit,
quidquid latet, apparébit:
nil multum remanébit.
Quid sum miser tunc dictúrus?
Quem patrónum rogatúrus,
cum vix iustus sit secúrus?
Rex treméndæ maiestátis,
qui salvándos salvas gratis,
salva me, fons pietátis.
Recordáre, Iesu pie,
quod sum causa tuæ viæ:
ne me perdas illa die.
Quærens me, sedísti lassus:
redemísti Crucem passus:
tantus labor non sit cassus.
Iuste iudex ultiónis,
donum fac remissiónis
ante diem ratiónis.
Ingemísco, tamquam reus:
culpa rubet vultus meus:
supplicánti parce, Deus.
Qui Maríam absolvísti,
et latrónem exaudísti,
mihi quoque spem dedísti.
Preces meæ non sunt dignæ:
sed tu bonus fac benígne,
ne perénni cremer igne.
Inter oves locum præsta,
et ab hoedis me sequéstra,
státuens in parte dextra.
Confutátis maledíctis,
flammis ácribus addíctis:
voca me cum benedíctis.
Oro supplex et acclínis,
cor contrítum quasi cinis:
gere curam mei finis.
Lacrimósa dies illa,
Qua resúrget ex favílla
iudicándus homo reus.
Huic ergo parce, Deus:
Pie Iesu Dómine,
dona eis réquiem. Amen.
Sekvencija
Diena rūstybės, diena toji
pavers pasaulį į pelenus,
kaip liudija Dovydas ir Sibilė.
Koksai bus drebėjimas,
kai ateis teisėjas,
visus griežtai ištirsiantis!
Trimitas, skleidžiąs nepaprastą garsą
visų kraštų kapuose,
sušauks visus priešais sostą.
Mirtis ir gamta nustėrs,
kai prisikels kūrinys,
turintis atsakyti teisiančiam.
Atneš prirašytą knygą,
kurioje bus viskas,
už ką pasaulis teisiamas.
Tad kai teisėjas atsisės,
visa, kas slapta, pasirodys,
niekas neliks nenubausta.
Ką aš vargšas tada sakysiu?
Ką šauksiuos užtarėju,
kai ir teisusis bus vargiai saugus?
Baisios didybės Karaliau,
kurs už dyką gelbsti žūstančius,
gelbėk mane, gerumo šaltini.
Atmink, malonusis Jėzau,
kad esu Tavo kelio priežastis,
nepražudyk manęs tą dieną.
Ieškodamas manęs, prisėdai pavargęs,
atpirkai kančia ant kryžiaus –
toks vargas tenebūna veltui.
Teisingai baudžiantis teisėjau,
suteik atleidimo dovaną
dar prieš ataskaitos dieną.
Dejuoju lyg kaltinamasis,
kaltė nurausvina man veidą,
atleisk maldaujančiam, Dieve.
Tu išrišai Mariją
ir išklausei plėšiką,
o ir man davei viltį.
Mano maldos nevertos,
bet Tu, gerasis, būk maloningas,
kad nedegčiau amžinoj ugny.
Suteik vietą tarp avių
ir atskirk mane nuo ožių,
pastatydamas į dešinę pusę.
Įrodęs prakeiktųjų kaltę,
karštoms liepsnoms pasmerkęs,
pašauk mane su palaimintaisiais.
Meldžiu parpuolęs ir sulinkęs,
sutrinta į pelenus širdimi,
pasirūpink mano galu.
Ašarų pilna toji diena,
kai prisikels iš pelenų.
Kaltas žmogus teismui;
tad atleisk šiems (mirusiems), Dieve.
Gerasis Viešpatie Jėzau,
suteik jiems atilsį. Amen.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 5, 25–29)
In illo témpore: Dixit Iesus turbis Iudæórum: Amen, amen, dico vobis, quia venit hora, et nunc est, quando mórtui áudient vocem Fílii Dei: et qui audíerint, vivent. Sicut enim Pater habet vitam in semetípso, sic dedit et Fílio habére vitam in semetípso: et potestátem dedit ei iudícium fácere, quia Fílius hóminis est. Nolíte mirári hoc, quia venit hora, in qua omnes, qui in monuméntis sunt, áudient vocem Fílii Dei: et procédent, qui bona fecérunt, in resurrectiónem vitæ: qui vero mala egérunt, in resurrectiónem iudícii.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 5, 25–29)
Anuo metu: Jėzus kalbėjo žydų minioms: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateis valanda, – ir dabar jau yra, – kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie išgirs, tie atgis. Kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje. Jis taip pat suteikė jam galią teisti, nes jis – Žmogaus Sūnus. Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą.“
Offertorium
Dómine Iesu Christe, Rex glóriæ, líbera ánimas ómnium fidélium defunctórum de poenis inférni et de profúndo lacu: líbera eas de ore leónis, ne absórbeat eas tártarus, ne cadant in obscúrum: sed sígnifer sanctus Míchæl repræséntet eas in lucem sanctam: * Quam olim Arbahæ promisísti et sémini eius. V. Hóstias et preces tibi, Dómine, laudis offérimus: tu súscipe pro animábus illis, quarum hódie memóriam fácimus: fac eas, Dómine, de morte transíre ad vitam. Quam olim Abrahæ promisísti et sémini eius.
Ofertoriumas
Viešpatie Jėzau Kristau, garbės Karaliau, išvaduok visų mirusių tikinčiųjų vėles iš pragaro bausmių ir iš gilios bedugnės. Išvaduok jas iš liūto nasrų, kad nepagrobtų jų požemis, kad neprapultų tamsybėse, bet šventasis vėliavnešys Mykolas teįveda jas į šventąją šviesą, * kurią kadaise pažadėjai Abraomui ir jo sėklai. V. Viešpatie, atnašaujame aukas ir maldas Tavo šlovei. Priimk jas už vėles, kurias šiandien prisimename. Leisk joms, Viešpatie, pereiti iš mirties į gyvenimą, kurį kadaise pažadėjai Abraomui ir jo sėklai.
Secreta
Hóstias, quæsumus, Dómine, quas tibi pro animábus famulórum famularúmque tuárum offérimus, propitiátus inténde: ut, quibus fídei christiánæ méritum contulísti, dones et præmium. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, pažvelk maloningai į auką, kuri Tau už Tavo tarnų ir tarnaičių vėles aukojama, kad tie, kuriems davei krikščionių tikėjimo nuopelnus, gautų ir atlyginimą. Per mūsų Viešpatį...
Præfatio Defunctorum
Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine sancte, Pater omnípotens, ætérne Deus: per Christum, Dóminum nostrum. In quo nobis spes beátæ resurrectiónis effúlsit, ut, quos contrístat certa moriéndi condício, eósdem consolétur futúræ immortalitátis promíssio. Tuis enim fidélibus, Dómine, vita mutátur, non tóllitur: et, dissolúta terréstris huius incolátus domo, ætérna in cælis habitátio comparátur. Et ídeo cum Angelis et Archángelis, cum Thronis et Dominatiónibus cumque omni milítia cæléstis exércitus hymnum glóriæ tuæ cánimus, sine fine dicéntes: Sanctus.
Gedulingoji prefacija
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve, per Kristų, mūsų Viešpatį. Jame mums nušvito palaiminto prisikėlimo viltis, kad liūdėdami dėl tikros būtinybės mirti, būtume paguosti būsimo nemirtingumo pažado. Juk Tavo tikintiesiems, Viešpatie, gyvenimas pakeičiamas, bet ne atimamas, o sugriuvus šio žemiškojo gyvenimo namams, paruošiamas amžinas būstas danguje. Todėl su angelais ir arkangelais, su sostais ir viešpatystėmis ir su visa dangaus armijos kariauna giedame Tavo garbės himną, be perstojo sakydami: Šventas.
Communio
Esdr. 2, 35 et 34. Lux ætérna lúceat eis, Dómine: Cum Sanctis tuis in ætérnum: quia pius es. V. Requiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis. Cum Sanctis tuis in ætérnum: quia pius es.
Komunija
Est 2, 35 ir 34. Amžinoji šviesa jiems tešviečia, Viešpatie, su tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras. V. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia su tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras.
Postcommunio
Animábus, quæsumus, Dómine, famulórum famularúmque tuárum orátio profíciat supplicántium: ut eas et a peccátis ómnibus éxuas, et tuæ redemptiónis fácias esse partícipes: Qui vivis et regnas...
Postkomunija
Prašančiųjų maldos, Viešpatie, tegul būna naudingos Tavo tarnų ir tarnaičių vėlėms: išvaduok jas iš visų nuodėmių ir padaryk savo atpirkimo dalininkėmis. Kuris gyveni ir viešpatauji...
II-osios Mišios
Introitus
4 Esdr. 2, 34 et 35. Réquiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis.
Ps. 64, 2–3. Te decet hymnus, Deus, in Sion, et tibi reddétur votum in Ierúsalem: exáudi oratiónem meam, ad te omnis caro véniet.
Introitas
4 Est 2, 34 ir 35. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
Ps 64, 2–3. Tau, Dieve, pritinka giesmė Sione, ir tau reikia ištesėti įžadus Jeruzalėje. Išklausyk mano maldą, pas tave tenueina kiekvienas kūnas.
Oratio
Deus, indulgentiárum Dómine: da animábus famulórum famularúmque tuárum refrigérii sedem, quiétis beatitúdinem et lúminis claritátem. Per Dóminum nostrum... R. Amen.
Kolekta
Dieve, gailestingasis Viešpatie, duok savo tarnų ir tarnaičių vėlėms atgaivos vietą, ramybės palaimą ir šviesos spindėjimą. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.
Lectio
Léctio libri Machabæórum. (2 Mach. 12, 43–46)
In diébus illis: Vir fortíssimus Iudas, facta collatióne, duódecim mília drachmas argénti misit Ierosólymam, offérri pro peccátis mortuórum sacrifícium, bene et religióse de resurrectióne cógitans, nisi enim eos, qui cecíderant, resurrectúros speráret, supérfluum viderétur et vanum oráre pro mórtuis: et quia considerábat, quod hi, qui cum pietáte dormitiónem accéperant, óptimam habérent repósitam grátiam. Sancta ergo et salúbris est cogitátio pro defunctis exoráre, ut a peccátis solvántur.
Skaitinys
Skaitinys iš antrosios Makabėjų knygos. (2 Mak 12, 43–46)
Anomis dienomis: Tvirtasis vyras Judas, surinkęs iš savo kareivių du tūkstančius sidabrinių drachmų, nusiuntė į Jeruzalę, kad būtų parūpinta atnaša už nuodėmę. Tai darydamas, jis elgėsi gerai bei kilniai ir turėjo mintyje mirusiųjų prisikėlimą. Iš tikrųjų, jeigu jis nebūtų laukęs, kad žuvusieji prisikels, būtų buvę nenaudinga ir kvaila melstis už mirusiuosius. Be to, jis suvokė, kad nepaprastai garbingas atlygis laukia tų, kurie užmiega dievotai – tai šventa ir dievota mintis. Todėl jis ir darė auką už mirusiuosius, kad jie būtų išvaduoti iš šios nuodėmės.
Graduale
4 Esdr. 2, 34 et 35. Réquiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis.
Ps. 111, 7. V. In memória ætérna erit iustus: ab auditióne mala non timébit.
Gradualas
4 Est 2, 34 ir 35. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
Ps 111, 7. V. Teisusis bus minimas amžinai; piktų kalbų nebebijos.
Tractus
Absólve, Dómine, ánimas ómnium fidélium ab omni vínculo delictórum. V. Et grátia tua illis succurrénte, mereántur evádere iudícium ultiónis. V. Et lucis ætérnæ beatitúdine pérfrui.
Traktas
Išrišk, Viešpatie, visų mirusių tikinčiųjų vėles iš visokių nusikaltimų pančių. V. Ir Tavo malonei padedant, tebūna jos vertos išvengti bausmės nuosprendžio. V. Bei džiaugtis amžinosios šviesos palaima.
Sequentia
Dies iræ, dies illa
solvet sæclum in favílla:
teste David cum Sibýlla.
Quantus tremor est futúrus,
quando iudex est ventúrus,
cuncta stricte discussúrus!
Tuba, mirum spargens sonum
per sepúlcra regiónum,
coget omnes ante thronum.
Mors stupébit et natúra,
cum resúrget creatúra,
iudicánti responsúra.
Liber scriptus proferétur,
in quo totum continétur,
inde mundus iudicétur.
Iudex ergo cum sedébit,
quidquid latet, apparébit:
nil multum remanébit.
Quid sum miser tunc dictúrus?
Quem patrónum rogatúrus,
cum vix iustus sit secúrus?
Rex treméndæ maiestátis,
qui salvándos salvas gratis,
salva me, fons pietátis.
Recordáre, Iesu pie,
quod sum causa tuæ viæ:
ne me perdas illa die.
Quærens me, sedísti lassus:
redemísti Crucem passus:
tantus labor non sit cassus.
Iuste iudex ultiónis,
donum fac remissiónis
ante diem ratiónis.
Ingemísco, tamquam reus:
culpa rubet vultus meus:
supplicánti parce, Deus.
Qui Maríam absolvísti,
et latrónem exaudísti,
mihi quoque spem dedísti.
Preces meæ non sunt dignæ:
sed tu bonus fac benígne,
ne perénni cremer igne.
Inter oves locum præsta,
et ab hoedis me sequéstra,
státuens in parte dextra.
Confutátis maledíctis,
flammis ácribus addíctis:
voca me cum benedíctis.
Oro supplex et acclínis,
cor contrítum quasi cinis:
gere curam mei finis.
Lacrimósa dies illa,
Qua resúrget ex favílla
iudicándus homo reus.
Huic ergo parce, Deus:
Pie Iesu Dómine,
dona eis réquiem. Amen.
Sekvencija
Diena rūstybės, diena toji
pavers pasaulį į pelenus,
kaip liudija Dovydas ir Sibilė.
Koksai bus drebėjimas,
kai ateis teisėjas,
visus griežtai ištirsiantis!
Trimitas, skleidžiąs nepaprastą garsą
visų kraštų kapuose,
sušauks visus priešais sostą.
Mirtis ir gamta nustėrs,
kai prisikels kūrinys,
turintis atsakyti teisiančiam.
Atneš prirašytą knygą,
kurioje bus viskas,
už ką pasaulis teisiamas.
Tad kai teisėjas atsisės,
visa, kas slapta, pasirodys,
niekas neliks nenubausta.
Ką aš vargšas tada sakysiu?
Ką šauksiuos užtarėju,
kai ir teisusis bus vargiai saugus?
Baisios didybės Karaliau,
kurs už dyką gelbsti žūstančius,
gelbėk mane, gerumo šaltini.
Atmink, malonusis Jėzau,
kad esu Tavo kelio priežastis,
nepražudyk manęs tą dieną.
Ieškodamas manęs, prisėdai pavargęs,
atpirkai kančia ant kryžiaus –
toks vargas tenebūna veltui.
Teisingai baudžiantis teisėjau,
suteik atleidimo dovaną
dar prieš ataskaitos dieną.
Dejuoju lyg kaltinamasis,
kaltė nurausvina man veidą,
atleisk maldaujančiam, Dieve.
Tu išrišai Mariją
ir išklausei plėšiką,
o ir man davei viltį.
Mano maldos nevertos,
bet Tu, gerasis, būk maloningas,
kad nedegčiau amžinoj ugny.
Suteik vietą tarp avių
ir atskirk mane nuo ožių,
pastatydamas į dešinę pusę.
Įrodęs prakeiktųjų kaltę,
karštoms liepsnoms pasmerkęs,
pašauk mane su palaimintaisiais.
Meldžiu parpuolęs ir sulinkęs,
sutrinta į pelenus širdimi,
pasirūpink mano galu.
Ašarų pilna toji diena,
kai prisikels iš pelenų.
Kaltas žmogus teismui;
tad atleisk šiems (mirusiems), Dieve.
Gerasis Viešpatie Jėzau,
suteik jiems atilsį. Amen.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann 6, 37–40)
In illo témpore: Dixit Iesus turbis Iudæórum: Omne, quod dat mihi Pater, ad me véniet: et eum, qui venit ad me, non eiíciam foras: quia descéndi de cælo, non ut fáciam voluntátem meam, sed voluntátem eius, qui misit me. Hæc est autem volúntas eius, qui misit me, Patris: ut omne, quod dedit mihi, non perdam ex eo, sed resúscitem illud in novíssimo die. Hæc est autem volúntas Patris mei, qui misit me: ut omnis, qui videt Fílium et credit in eum, hábeat vitam ætérnam, et ego resuscitábo eum in novíssimo die.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 6, 37–40)
Anuo metu: Jėzus kalbėjo žydų minioms: „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu, nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė. O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“
Offertorium
Dómine Iesu Christe, Rex glóriæ, líbera ánimas ómnium fidélium defunctórum de poenis inférni et de profúndo lacu: líbera eas de ore leónis, ne absórbeat eas tártarus, ne cadant in obscúrum: sed sígnifer sanctus Míchæl repræséntet eas in lucem sanctam: * Quam olim Abrahæ promisísti et sémini eius. V. Hóstias et preces tibi, Dómine, laudis offérimus: tu súscipe pro animábus illis, quarum hódie memóriam fácimus: fac eas, Dómine, de morte transíre ad vitam. Quam olim Abrahæ promisísti et sémini eius.
Ofertoriumas
Viešpatie Jėzau Kristau, garbės Karaliau, išvaduok visų mirusių tikinčiųjų vėles iš pragaro bausmių ir iš gilios bedugnės. Išvaduok jas iš liūto nasrų, kad nepagrobtų jų požemis, kad neprapultų tamsybėse, bet šventasis vėliavnešys Mykolas teįveda jas į šventąją šviesą, * kurią kadaise pažadėjai Abraomui ir jo sėklai. V. Viešpatie, atnašaujame aukas ir maldas Tavo šlovei. Priimk jas už vėles, kurias šiandien prisimename. Leisk joms, Viešpatie, pereiti iš mirties į gyvenimą, kurį kadaise pažadėjai Abraomui ir jo sėklai.
Secreta
Propitiáre, Dómine, supplicatiónibus nostris, pro animábus famulórum famularúmque tuárum, pro quibus tibi offérimus sacrifícium laudis; ut eas Sanctórum tuórum consórtio sociáre dignéris. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Būk maloningas, Viešpatie, mūsų, maldavimams už Tavo tarnų ir tarnaičių vėles, už kurias mes aukojame Tau šlovinimo auką, kad jas teiktumeisi priskirti savo šventųjų bendrijai. Per mūsų Viešpatį...
Præfatio Defunctorum
Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine sancte, Pater omnípotens, ætérne Deus: per Christum, Dóminum nostrum. In quo nobis spes beátæ resurrectiónis effúlsit, ut, quos contrístat certa moriéndi condício, eósdem consolétur futúræ immortalitátis promíssio. Tuis enim fidélibus, Dómine, vita mutátur, non tóllitur: et, dissolúta terréstris huius incolátus domo, ætérna in cælis habitátio comparátur. Et ídeo cum Angelis et Archángelis, cum Thronis et Dominatiónibus cumque omni milítia cæléstis exércitus hymnum glóriæ tuæ cánimus, sine fine dicéntes: Sanctus.
Gedulingoji prefacija
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve, per Kristų, mūsų Viešpatį. Jame mums nušvito palaiminto prisikėlimo viltis, kad liūdėdami dėl tikros būtinybės mirti, būtume paguosti būsimo nemirtingumo pažado. Juk Tavo tikintiesiems, Viešpatie, gyvenimas pakeičiamas, bet ne atimamas, o sugriuvus šio žemiškojo gyvenimo namams, paruošiamas amžinas būstas danguje. Todėl su angelais ir arkangelais, su sostais ir viešpatystėmis ir su visa dangaus armijos kariauna giedame Tavo garbės himną, be perstojo sakydami: Šventas.
Communio
Esdr. 2, 35 et 34. Lux ætérna lúceat eis, Dómine: Cum Sanctis tuis in ætérnum: quia pius es. V. Requiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis. Cum Sanctis tuis in ætérnum: quia pius es.
Komunija
Est 2, 35 ir 34. Amžinoji šviesa jiems tešviečia, Viešpatie, su tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras. V. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia su tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras.
Postcommunio
Præsta, quæsumus, Dómine: ut ánimæ famulórum famularúmque tuárum, his purgátæ sacrifíciis, indulgéntiam páriter et réquiem cápiant sempitérnam. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Suteik, meldžiame Tave, Viešpatie, kad Tavo tarnų ir tarnaičių vėlės, šiomis aukomis apvalytos, gautų atleidimą ir kartu amžinąjį atilsį. Per mūsų Viešpatį...
III-osios Mišios
Introitus
4 Esdr. 2, 34 et 35. Réquiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis.
Ps. 64, 2–3. Te decet hymnus, Deus, in Sion, et tibi reddétur votum in Ierúsalem: exáudi oratiónem meam, ad te omnis caro véniet.
Introitas
4 Est 2, 34 ir 35. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
Ps 64, 2–3. Tau, Dieve, pritinka giesmė Sione, ir tau reikia ištesėti įžadus Jeruzalėje. Išklausyk mano maldą, pas tave tenueina kiekvienas kūnas.
Oratio
Deus, véniæ largítor et humánæ salútis amátor: quæsumus cleméntiam tuam; ut nostræ congregatiónis fratres, propínquos et benefactóres, qui ex hoc sæculo transiérunt, beáta María semper Vírgine intercedénte cum ómnibus Sanctis tuis, ad perpétuæ beatitúdinis consórtium perveníre concédas. Per Dóminum nostrum... R. Amen.
Kolekta
Dieve, dovanojantis nuodėmių atleidimą ir trokštantis žmonių išganymo, meldžiame Tavo gailestingumą, kad, užtariant palaimintajai Marijai, nekalčiausiajai Mergelei, ir visiems Tavo šventiesiems, teiktumeisi atvesti į amžinąją laimę savo tarnų ir tarnaičių vėles, kurios išėjo iš šio pasaulio. Per mūsų Viešpatį... R. Amen.
Lectio
Léctio libri Apocalýpsis beáti Ioánnis Apóstoli. (Apoc. 14, 13)
In diébus illis: Audívi vocem de cælo, dicéntem mihi: Scribe: Beáti mórtui, qui in Dómino moriúntur. Amodo iam dicit Spíritus, ut requiéscant a labóribus suis: ópera enim illórum sequúntur illos.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono Apreiškimo knygos. (Apr 14, 13)
Anomis dienomis: Aš išgirdau iš dangaus balsą, kuris liepė: „Rašyk: „Nuo šiol bus palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip, – sako Dvasia, – jie turi atilsėti nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi.“
Graduale
4 Esdr. 2, 34 et 35. Réquiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis.
Ps. 111, 7. V. In memória ætérna erit iustus: ab auditióne mala non timébit.
Gradualas
4 Est 2, 34 ir 35. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
Ps 111, 7. V. Teisusis bus minimas amžinai; piktų kalbų nebebijos.
Tractus
Absólve, Dómine, ánimas ómnium fidélium ab omni vínculo delictórum. V. Et grátia tua illis succurrénte, mereántur evádere iudícium ultiónis. V. Et lucis ætérnæ beatitúdine pérfrui.
Traktas
Išrišk, Viešpatie, visų mirusių tikinčiųjų vėles iš visokių nusikaltimų pančių. V. Ir Tavo malonei padedant, tebūna jos vertos išvengti bausmės nuosprendžio. V. Bei džiaugtis amžinosios šviesos palaima.
Sequentia
Dies iræ, dies illa
solvet sæclum in favílla:
teste David cum Sibýlla.
Quantus tremor est futúrus,
quando iudex est ventúrus,
cuncta stricte discussúrus!
Tuba, mirum spargens sonum
per sepúlcra regiónum,
coget omnes ante thronum.
Mors stupébit et natúra,
cum resúrget creatúra,
iudicánti responsúra.
Liber scriptus proferétur,
in quo totum continétur,
inde mundus iudicétur.
Iudex ergo cum sedébit,
quidquid latet, apparébit:
nil multum remanébit.
Quid sum miser tunc dictúrus?
Quem patrónum rogatúrus,
cum vix iustus sit secúrus?
Rex treméndæ maiestátis,
qui salvándos salvas gratis,
salva me, fons pietátis.
Recordáre, Iesu pie,
quod sum causa tuæ viæ:
ne me perdas illa die.
Quærens me, sedísti lassus:
redemísti Crucem passus:
tantus labor non sit cassus.
Iuste iudex ultiónis,
donum fac remissiónis
ante diem ratiónis.
Ingemísco, tamquam reus:
culpa rubet vultus meus:
supplicánti parce, Deus.
Qui Maríam absolvísti,
et latrónem exaudísti,
mihi quoque spem dedísti.
Preces meæ non sunt dignæ:
sed tu bonus fac benígne,
ne perénni cremer igne.
Inter oves locum præsta,
et ab hoedis me sequéstra,
státuens in parte dextra.
Confutátis maledíctis,
flammis ácribus addíctis:
voca me cum benedíctis.
Oro supplex et acclínis,
cor contrítum quasi cinis:
gere curam mei finis.
Lacrimósa dies illa,
Qua resúrget ex favílla
iudicándus homo reus.
Huic ergo parce, Deus:
Pie Iesu Dómine,
dona eis réquiem. Amen.
Sekvencija
Diena rūstybės, diena toji
pavers pasaulį į pelenus,
kaip liudija Dovydas ir Sibilė.
Koksai bus drebėjimas,
kai ateis teisėjas,
visus griežtai ištirsiantis!
Trimitas, skleidžiąs nepaprastą garsą
visų kraštų kapuose,
sušauks visus priešais sostą.
Mirtis ir gamta nustėrs,
kai prisikels kūrinys,
turintis atsakyti teisiančiam.
Atneš prirašytą knygą,
kurioje bus viskas,
už ką pasaulis teisiamas.
Tad kai teisėjas atsisės,
visa, kas slapta, pasirodys,
niekas neliks nenubausta.
Ką aš vargšas tada sakysiu?
Ką šauksiuos užtarėju,
kai ir teisusis bus vargiai saugus?
Baisios didybės Karaliau,
kurs už dyką gelbsti žūstančius,
gelbėk mane, gerumo šaltini.
Atmink, malonusis Jėzau,
kad esu Tavo kelio priežastis,
nepražudyk manęs tą dieną.
Ieškodamas manęs, prisėdai pavargęs,
atpirkai kančia ant kryžiaus –
toks vargas tenebūna veltui.
Teisingai baudžiantis teisėjau,
suteik atleidimo dovaną
dar prieš ataskaitos dieną.
Dejuoju lyg kaltinamasis,
kaltė nurausvina man veidą,
atleisk maldaujančiam, Dieve.
Tu išrišai Mariją
ir išklausei plėšiką,
o ir man davei viltį.
Mano maldos nevertos,
bet Tu, gerasis, būk maloningas,
kad nedegčiau amžinoj ugny.
Suteik vietą tarp avių
ir atskirk mane nuo ožių,
pastatydamas į dešinę pusę.
Įrodęs prakeiktųjų kaltę,
karštoms liepsnoms pasmerkęs,
pašauk mane su palaimintaisiais.
Meldžiu parpuolęs ir sulinkęs,
sutrinta į pelenus širdimi,
pasirūpink mano galu.
Ašarų pilna toji diena,
kai prisikels iš pelenų.
Kaltas žmogus teismui;
tad atleisk šiems (mirusiems), Dieve.
Gerasis Viešpatie Jėzau,
suteik jiems atilsį. Amen.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 6, 51–55)
In illo témpore: Dixit Iesus turbis Iudæórum: Ego sum panis vivus, qui de cælo descéndi. Si quis manducáverit ex hoc pane, vivet in ætérnum: et panis, quem ego dabo, caro mea est pro mundi vita. Litigábant ergo Iudæi ad ínvicem, dicéntes: Quómodo potest hic nobis carnem suam dare ad manducándum? Dixit ergo eis Iesus: Amen, amen, dico vobis: nisi manducavéritis carnem Fílii hóminis et bibéritis eius sánguinem, non habébitis vitam in vobis. Qui mánducat meam carnem et bibit meum sánguinem, habet vitam ætérnam: et ego resuscitábo eum in novíssimo die.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 6, 51–55)
Anuo metu: Jėzus kalbėjo žydų minioms: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“ Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“
Offertorium
Dómine Iesu Christe, Rex glóriæ, líbera ánimas ómnium fidélium defunctórum de poenis inférni et de profúndo lacu: líbera eas de ore leónis, ne absórbeat eas tártarus, ne cadant in obscúrum: sed sígnifer sanctus Míchæl repræséntet eas in lucem sanctam: * Quam olim Abrahæ promisísti et sémini eius. V. Hóstias et preces tibi, Dómine, laudis offérimus: tu súscipe pro animábus illis, quarum hódie memóriam fácimus: fac eas, Dómine, de morte transíre ad vitam. Quam olim Abrahæ promisísti et sémini eius.
Ofertoriumas
Viešpatie Jėzau Kristau, garbės Karaliau, išvaduok visų mirusių tikinčiųjų vėles iš pragaro bausmių ir iš gilios bedugnės. Išvaduok jas iš liūto nasrų, kad nepagrobtų jų požemis, kad neprapultų tamsybėse, bet šventasis vėliavnešys Mykolas teįveda jas į šventąją šviesą, * kurią kadaise pažadėjai Abraomui ir jo sėklai. V. Viešpatie, atnašaujame aukas ir maldas Tavo šlovei. Priimk jas už vėles, kurias šiandien prisimename. Leisk joms, Viešpatie, pereiti iš mirties į gyvenimą, kurį kadaise pažadėjai Abraomui ir jo sėklai.
Secreta
Deus, cuius misericórdiæ non est númerus, súscipe propítius preces humilitátis nostræ: et animábus fratrum, propinquórum et benefactórum nostrórum, quibus tui nóminis dedísti confessiónem, per hæc sacraménta salútis nostræ, cunctórum remissiónem tríbue peccatórum. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Dieve, kurio gailestingumas be ribų, priimk maloningai nuolankias mūsų maldas ir per šiuos mūsų išganymo sakramentus suteik visų mirusių tikinčiųjų vėlėms, kurias Tu pakvietei išpažinti Tavąjį vardą, nuodėmių atleidimą. Per mūsų Viešpatį...
Præfatio Defunctorum
Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine sancte, Pater omnípotens, ætérne Deus: per Christum, Dóminum nostrum. In quo nobis spes beátæ resurrectiónis effúlsit, ut, quos contrístat certa moriéndi condício, eósdem consolétur futúræ immortalitátis promíssio. Tuis enim fidélibus, Dómine, vita mutátur, non tóllitur: et, dissolúta terréstris huius incolátus domo, ætérna in cælis habitátio comparátur. Et ídeo cum Angelis et Archángelis, cum Thronis et Dominatiónibus cumque omni milítia cæléstis exércitus hymnum glóriæ tuæ cánimus, sine fine dicéntes: Sanctus.
Gedulingoji prefacija
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve, per Kristų, mūsų Viešpatį. Jame mums nušvito palaiminto prisikėlimo viltis, kad liūdėdami dėl tikros būtinybės mirti, būtume paguosti būsimo nemirtingumo pažado. Juk Tavo tikintiesiems, Viešpatie, gyvenimas pakeičiamas, bet ne atimamas, o sugriuvus šio žemiškojo gyvenimo namams, paruošiamas amžinas būstas danguje. Todėl su angelais ir arkangelais, su sostais ir viešpatystėmis ir su visa dangaus armijos kariauna giedame Tavo garbės himną, be perstojo sakydami: Šventas.
Communio
Esdr. 2, 35 et 34. Lux ætérna lúceat eis, Dómine: Cum Sanctis tuis in ætérnum: quia pius es. V. Requiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis. Cum Sanctis tuis in ætérnum: quia pius es.
Komunija
Est 2, 35 ir 34. Amžinoji šviesa jiems tešviečia, Viešpatie, su tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras. V. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia su tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras.
Postcommunio
Præsta, quæsumus, omnípotens et miséricors Deus: ut ánimæ fratrum, propinquórum et benefactórum nostrórum, pro quibus hoc sacrifícium laudis tuæ obtúlimus maiestáti; per huius virtútem sacraménti a peccátis ómnibus expiátæ, lucis perpétuæ, te miseránte, recípiant beatitúdinem. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Meldžiame Tave, visagali ir gailestingasis Dieve, suteik, kad Tavo tarnų ir tarnaičių vėlės, už kurias mes Tavo didybei šią garbės auką aukojame, šio Sakramento galia iš visų kalčių išrištos, dėl Tavo gailestingumo įgytų amžinosios šviesos laimę. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
4 Esdr. 2, 34 et 35. Réquiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis.
Ps. 64, 2–3. Te decet hymnus, Deus, in Sion, et tibi reddétur votum in Ierúsalem: exáudi oratiónem meam, ad te omnis caro véniet.
Introitas
4 Est 2, 34 ir 35. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
Ps 64, 2–3. Tau, Dieve, pritinka giesmė Sione, ir tau reikia ištesėti įžadus Jeruzalėje. Išklausyk mano maldą, pas tave tenueina kiekvienas kūnas.
Graduale
4 Esdr. 2, 34 et 35. Réquiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis.
Gradualas
4 Est 2, 34 ir 35. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.
Tractus
Absólve, Dómine, ánimas ómnium fidélium ab omni vínculo delictórum. V. Et grátia tua illis succurrénte, mereántur evádere iudícium ultiónis. V. Et lucis ætérnæ beatitúdine pérfrui.
Traktas
Išrišk, Viešpatie, visų mirusių tikinčiųjų vėles iš visokių nusikaltimų pančių. V. Ir Tavo malonei padedant, tebūna jos vertos išvengti bausmės nuosprendžio. V. Bei džiaugtis amžinosios šviesos palaima.
Sequentia
Dies iræ, dies illa solvet sæclum in favílla: teste David cum Sibýlla. Quantus tremor est futúrus, quando iudex est ventúrus, cuncta stricte discussúrus! Tuba, mirum spargens sonum per sepúlcra regiónum, coget omnes ante thronum. Mors stupébit et natúra, cum resúrget creatúra, iudicánti responsúra. Liber scriptus proferétur, in quo totum continétur, inde mundus iudicétur. Iudex ergo cum sedébit, quidquid latet, apparébit: nil multum remanébit. Quid sum miser tunc dictúrus? Quem patrónum rogatúrus, cum vix iustus sit secúrus? Rex treméndæ maiestátis, qui salvándos salvas gratis, salva me, fons pietátis. Recordáre, Iesu pie, quod sum causa tuæ viæ: ne me perdas illa die. Quærens me, sedísti lassus: redemísti Crucem passus: tantus labor non sit cassus. Iuste iudex ultiónis, donum fac remissiónis ante diem ratiónis. Ingemísco, tamquam reus: culpa rubet vultus meus: supplicánti parce, Deus. Qui Maríam absolvísti, et latrónem exaudísti, mihi quoque spem dedísti. Preces meæ non sunt dignæ: sed tu bonus fac benígne, ne perénni cremer igne. Inter oves locum præsta, et ab hoedis me sequéstra, státuens in parte dextra. Confutátis maledíctis, flammis ácribus addíctis: voca me cum benedíctis. Oro supplex et acclínis, cor contrítum quasi cinis: gere curam mei finis. Lacrimósa dies illa, Qua resúrget ex favílla iudicándus homo reus. Huic ergo parce, Deus: Pie Iesu Dómine, dona eis réquiem. Amen.
Sekvencija
Diena rūstybės, diena toji pavers pasaulį į pelenus, kaip liudija Dovydas ir Sibilė. Koksai bus drebėjimas, kai ateis teisėjas, visus griežtai ištirsiantis! Trimitas, skleidžiąs nepaprastą garsą visų kraštų kapuose, sušauks visus priešais sostą. Mirtis ir gamta nustėrs, kai prisikels kūrinys, turintis atsakyti teisiančiam. Atneš prirašytą knygą, kurioje bus viskas, už ką pasaulis teisiamas. Tad kai teisėjas atsisės, visa, kas slapta, pasirodys, niekas neliks nenubausta. Ką aš vargšas tada sakysiu? Ką šauksiuos užtarėju, kai ir teisusis bus vargiai saugus? Baisios didybės Karaliau, kurs už dyką gelbsti žūstančius, gelbėk mane, gerumo šaltini. Atmink, malonusis Jėzau, kad esu Tavo kelio priežastis, nepražudyk manęs tą dieną. Ieškodamas manęs, prisėdai pavargęs, atpirkai kančia ant kryžiaus – toks vargas tenebūna veltui. Teisingai baudžiantis teisėjau, suteik atleidimo dovaną dar prieš ataskaitos dieną. Dejuoju lyg kaltinamasis, kaltė nurausvina man veidą, atleisk maldaujančiam, Dieve. Tu išrišai Mariją ir išklausei plėšiką, o ir man davei viltį. Mano maldos nevertos, bet Tu, gerasis, būk maloningas, kad nedegčiau amžinoj ugny. Suteik vietą tarp avių ir atskirk mane nuo ožių, pastatydamas į dešinę pusę. Įrodęs prakeiktųjų kaltę, karštoms liepsnoms pasmerkęs, pašauk mane su palaimintaisiais. Meldžiu parpuolęs ir sulinkęs, sutrinta į pelenus širdimi, pasirūpink mano galu. Ašarų pilna toji diena, kai prisikels iš pelenų. Kaltas žmogus teismui; tad atleisk šiems (mirusiems), Dieve. Gerasis Viešpatie Jėzau, suteik jiems atilsį. Amen.
Offertorium
Dómine Iesu Christe, Rex glóriæ, líbera ánimas ómnium fidélium defunctórum de poenis inférni et de profúndo lacu: líbera eas de ore leónis, ne absórbeat eas tártarus, ne cadant in obscúrum: sed sígnifer sanctus Míchæl repræséntet eas in lucem sanctam: * Quam olim Arbahæ promisísti et sémini eius. V. Hóstias et preces tibi, Dómine, laudis offérimus: tu súscipe pro animábus illis, quarum hódie memóriam fácimus: fac eas, Dómine, de morte transíre ad vitam. Quam olim Abrahæ promisísti et sémini eius.
Ofertoriumas
Viešpatie Jėzau Kristau, garbės Karaliau, išvaduok visų mirusių tikinčiųjų vėles iš pragaro bausmių ir iš gilios bedugnės. Išvaduok jas iš liūto nasrų, kad nepagrobtų jų požemis, kad neprapultų tamsybėse, bet šventasis vėliavnešys Mykolas teįveda jas į šventąją šviesą, * kurią kadaise pažadėjai Abraomui ir jo sėklai. V. Viešpatie, atnašaujame aukas ir maldas Tavo šlovei. Priimk jas už vėles, kurias šiandien prisimename. Leisk joms, Viešpatie, pereiti iš mirties į gyvenimą, kurį kadaise pažadėjai Abraomui ir jo sėklai.
Communio
Esdr. 2, 35 et 34. Lux ætérna lúceat eis, Dómine: Cum Sanctis tuis in ætérnum: quia pius es. V. Requiem ætérnam dona eis, Dómine: et lux perpétua lúceat eis. Cum Sanctis tuis in ætérnum: quia pius es.
Komunija
Est 2, 35 ir 34. Amžinoji šviesa jiems tešviečia, Viešpatie, su tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras. V. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia su tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras.
