II. Garbingas Kryžiaus draugų vardas
3. Jūs vadinatės „Kryžiaus draugais“. Koks didis šis vardas! Prisipažįstu jums, kad esu juo sužavėtas ir apstulbęs. Jis labiau spindi nei saulė, yra aukščiau nei dangus, jis šlovingesnis ir prašmatnesnis nei karalių ir imperatorių nuostabiausi titulai. Tai didis Jėzaus Kristaus vardas, tikro Dievo ir kartu tikro žmogaus, tai krikščionio vardas be jokių dviprasmybių (plg. Gal 6, 14).
4. Aš esu sužavėtas jo švytėjimu, tačiau nemažiau mane gąsdina ir jo svoris. Kokie būtini ir sunkūs įsipareigojimai, slypintys šiame varde ir išreikšti šiais Šventosios Dvasios žodžiais: Genus electum, regale sacerdotium, gens sancta, populus acquisitionis („Jūs išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis“, 1 Pt 2, 9).
Kryžiaus draugas yra žmogus, Dievo pasirinktas kaip vienas iš tų dešimties tūkstančių, kurie gyvena vien dėl to ir vien ta mintimi, kad taptų visiškai dieviškais žmonėmis. Toks žmogus yra iškilęs aukščiau proto, o savo jausmams priešpriešina gryno tikėjimo gyvenimą ir šviesą bei karštą Kryžiaus meilę. Kryžiaus draugas yra visagalis karalius ir didvyris, triumfuojantis prieš demoną, pasaulį ir kūną bei tris jų geidulius: pažeminimų meile jis nubloškia šėtono puikybę; skurdo meile jis triumfuoja prieš pasaulio godumą; skausmo meile jis susilpnina kūnišką geidulingumą.
Kryžiaus draugas yra šventas žmogus, atsiskyręs nuo viso, kas regima, jo širdis yra pakylėta aukščiau visko, kas žūsta ir nunyksta, jo gyvenimas yra danguje (Fil 3, 20), jis keliauja žeme kaip svetimšalis ir maldininkas (1 Pt 2, 11), jis, neatiduodamas širdies, kreiva akimi abejingai žiūri į žemę ir su neapykanta ją trypia kojomis.
Kryžiaus draugas yra puikus grobis, pelnytas Jėzaus Kristaus, nukryžiuoto Kalvarijoje vienybėje su savo šventąja Motina. Jis yra Benonis ar Benjaminas, skausmo ir dešinės sūnus (Pr 35, 18), gimęs jo skausmingoje širdyje, atėjęs į šį pasaulį iš jo perverto dešiniojo šono (Jn 19, 34), visas nudažytas jo kraujo purpuru. Dėl savo kruvino gimimo jis kvėpuoja tik kryžiumi, krauju bei mirtimi pasauliui, kūnui ir nuodėmei (Rom 6, 2–11), kad šioje žemėje būtų paslėptas su Jėzumi Kristumi Dieve (Kol 3, 3).
Pagaliau, tobulas Kryžiaus draugas yra tikras Kristaus nešėjas, ar greičiau pats Jėzus Kristus, kaip jis gali teisingai sakyti: Vivo, jam non ego, vivit vero in me Christus – „Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Jėzus Kristus“ (Gal 2, 20).
III. Kryžiaus draugų pareigos
5. Mano brangūs Kryžiaus draugai, ar jūsų veiksmai atspindi tai, ką reiškia jūsų didis vardas? Ar bent jau turite tą tikrą troškimą ir tikrą norą juo tapti su Dievo malone, Kalvarijos Kryžiaus ir Sopulingosios Dievo Motinos šešėlyje? Ar imatės reikiamų priemonių šiam darbui? Ar įžengėte į tikrąjį gyvenimo kelią (Pat 6, 23; 10, 17), kuris yra siauras ir spygliuotas Kalvarijos kelias? Ar nepagalvoję neatsidūrėte plačiajame pasaulio kelyje, kuris yra pražūties kelias? Ar gerai žinote, kad yra kelias, kuris atrodo žmogui tiesus ir patikimas, bet veda į mirtį (Pat 14, 12)?
6. Ar gerai atskiriate Dievo ir jo malonės balsą nuo pasaulio ir prigimties balso? Ar girdite Dievo, mūsų gerojo Tėvo, balsą, kuris, trigubai prakeikęs sekančiuosius pasaulio geiduliais: vae, vae, vae, habitantibus in terra („Vargas, vargas, vargas žemės gyventojams“, (Apr 8, 13), jums su meile šaukia, tiesdamas į jus rankas: Separamini, popule meus – „Atsiskirk, mano išrinktoji tauta“ [1], brangūs mano Sūnaus Kryžiaus draugai! Atsiskirkite nuo pasaulio žmonių, pasmerktų mano Didenybės, ekskomunikuotų mano Sūnaus (Jn 17, 9), nuteistų mano Šventosios Dvasios (Jn 16, 8-11). Saugokitės, kad neliptumėte į jų užkrėstas sakyklas, nesektumėte jokiais jų patarimais, net nesustotumėte jų kelyje (Ps 1, 1). Bėkite iš didžiulio ir gėdingo Babilono (Iz 48, 20); klausykite tik mano mylimojo Sūnaus balso ir sekite tik jo pėdomis, nes jį daviau jums kaip jūsų kelią, jūsų tiesą, jūsų gyvenimą (Jn 14, 6) ir pavyzdį: Ipsum audite („Jo klausykite“, Mt 17, 5).
Klausykite jo, mylimojo Jėzaus, kuris jums šaukia, slegiamas savo Kryžiaus: Venite post me – „Sekite paskui mane“ (Mt 4, 19)! „Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse“ (Jn 8, 12). Confidite, ego vici mundum – „Pasitikėkite, aš nugalėjau pasaulį“ (Jn 16, 33)!
IV. Dvi partijos
7. Štai, mano brangieji Broliai, štai dvi partijos [2], kurios sutinkamos kasdien: Jėzaus Kristaus ir pasaulio.
Mūsų mylimojo Išganytojo partija yra dešinėje (Mt 25, 33), ji kopia siauru keliu ir mažėja nuo pasaulio sugedimo labiau nei bet kada. Šis gerasis Mokytojas žengia pirmas, basomis kojomis, su erškėčių vainiku, kruvinu kūnu ir nešdamas sunkų Kryžių. Jo palyda – tik saujelė žmonių, bet tai patys drąsiausi, nes daugelis negirdi jo švelnaus balso pasaulio triukšme, nedrįsta jį sekti, matydami jo neturtą, jo kančias, jo pažeminimus ir kitus jo kryžius, kuriuos jam tarnaujant būtinai reikia nešti kiekvieną gyvenimo dieną.
8. Kairėje yra pasaulio, arba demono partija, kuri yra gausiausia, nuostabiausia ir labiausiai spindinti, bent išoriškai. Patys gražiausi žmonės veržiasi į ją, susidaro spūstys, nors keliai yra platūs (Mt 7, 13), nors jie vis labiau platėja dėl minios, kuri jais plūsta lyg upė. Keliai nukloti gėlėmis, supami malonumų ir žaidimų, padengti auksu ir sidabru.
9. Dešinėje, mažojoje kaimenėje, kuri seka Jėzų Kristų (Mt 25, 33), kalbama tik apie ašaras, atgailą, maldas ir pasaulio neapykantą; girdisi, kad šie žodžiai nuolat pertraukiami raudų (Jn 16, 20): „Kentėkime, verkime, pasninkaukime, melskimės, slėpkimės, nusižeminkime, tapkime neturtingais, marinkimės!“ Juk tas, kas neturi Jėzaus Kristaus dvasios, kuri yra Kryžiaus dvasia, nepriklauso jam (Rom 8, 9). Tie, kurie yra su Jėzumi Kristumi, nukryžiavo savo kūną kartu su savo geiduliais (Gal 5, 24). Reikia tapti panašiems į Jėzaus Kristaus pavidalą (Rom 8, 29) arba būti pasmerktiems. „Drąsiau, - sušunka jie, - drąsiau! Jei Dievas yra už mus, mumyse ir priešais mus, kas bus prieš mus (Rom 8, 31)? Tas, kuris yra mumyse, yra stipresnis už tą, kuris yra pasaulyje. Tarnas nėra didesnis už mokytoją (Jn 13, 16). Nedidelio vargo akimirka suteikia visa pranokstančią amžiną garbę (2 Kor 4, 17). Išrinktųjų yra mažiau, nei galvojama (Mt 20, 16). Dangus jėga puolamas, ir smarkieji jį sau grobia (Mt 11, 12). Žmogus nebus vainikuotas, jei nebus grūmęsis pagal taisykles (2 Tim 2, 5) – pagal Evangeliją, o ne pagal madą. Taigi kaukimės visomis jėgomis, bėkime greitai, kad pasiektume tikslą, kad laimėtume vainiką (1 Kor 9, 24)!“.
Štai dalis dieviškų žodžių, kuriais Kryžiaus draugai vienas kitą įkvepia.
[1] Sk 16, 21; Iz 52, 2; Apr 18, 4.
[2] Mt 6, 24; Lk 16, 13. Plg. „Mąstymą apie dvi stovyklas“ šv. Ignaco Lojolos „Dvasinėse pratybose“.
