Thomas Pègues’as OP, remdamasis šv. Tomo Akviniečio Teologijos suma, glaustai aiškina Dievo pažinimą, valią, meilę, teisingumą ir gailestingumą, Jo Apvaizdą, žmogaus laisvės santykį su dieviškąja tvarka, predestinaciją bei tai, kodėl Dievas yra visagalis. Pirmąją dalį, kurioje pateikiamas Dievo egzistavimo įrodymas galite rasti ČIA, antrąją dalį, kurioje aptariama, kokie Dievo atributai ir prigimtis, galite rasti ČIA.
III. DIEVO VEIKIMAS
Kaip reiškiasi vidinis Dievo gyvenimas?
Vidinis Dievo gyvenimas reiškiasi pažinimu ir meile (XIV–XXVI).
Ar Dievas pažįsta visa?
Taip (XIV. 5).
Ar Dievas žino visa, kas vyksta žemėje?
Taip (XIV. 11).
Ar Dievas žino mūsų slaptas mintis?
Taip (XIV. 10).
Ar Dievas žino ateitį?
Taip (XIV. 13).
Kaip paaiškinti tokį Dievo pažinimą?
Taip yra todėl, kad Dievas, būdamas visiškai nematerialus, turi begalinį protą. Todėl nuo Jo nėra paslėpta nieko, kas yra, kas bus ar kas galėtų būti bet kurioje esybėje, nes visa yra susiję su Jo pažinimu taip, kaip padariniai yra susiję su savo priežastimis (XIV. 1–5).
(A)
Ar Dievas turi valią?
Taip, nes kur yra protas, ten turi būti ir valia (XIX. 1).
Ar visa priklauso nuo Dievo valios?
Taip, nes Dievo valia yra pirmoji ir aukščiausioji visų dalykų priežastis (XIX. 4–6).
(B)
Ar Dievas myli visus savo kūrinius?
Taip, nes Jis juos sukūrė vien iš meilės (XX. 2).
Ar Dievo meilė Jo kūriniams sukelia juose kokį nors padarinį?
Taip.
Koks yra šis padarinys?
Dievo meilės padarinys Jo kūriniuose yra juose esantis gėris (XX. 3–4).
(C)
Ar Dievas yra teisingas?
Taip, Dievas yra pats Teisingumas (XXI. 1).
Kodėl Dievas yra pats Teisingumas?
Dievas yra pats Teisingumas todėl, kad kiekvienam kūriniui suteikia tai, kas pagal jo prigimtį jam priklauso (XXI. 1–2).
Ar Dievo teisingumas žmonių atžvilgiu turi kokį nors ypatingą pavidalą?
Taip.
Koks jis?
Jis pasireiškia tuo, kad Dievas apdovanoja geruosius ir baudžia nedoruosius (XXI. 1, Obj. 3).
Ar Dievas šiame gyvenime apdovanoja geruosius ir baudžia nedoruosius?
Šiame gyvenime Dievas geruosius apdovanoja ir nedoruosius baudžia tik iš dalies.
Kur Dievas geriesiems suteikia visą atlygį, o nedoriesiems skiria visą bausmę?
Danguje Dievas geriesiems suteikia visą atlygį, o pragare nedoriesiems skiria visą bausmę.
(D)
Ar Dievas yra gailestingas?
Taip (XXI. 3).
Kaip pasireiškia Dievo gailestingumas?
Jis pasireiškia tuo, kad Dievas kiekvienam kūriniui suteikia net daugiau, negu pagal jo prigimtį jam priklauso; taip pat geruosius apdovanoja gausiau, negu jie nusipelno, o nedoruosius baudžia mažiau, negu jie nusipelno (XXI. 4).
(E)
Ar Dievas rūpinasi pasauliu?
Taip.
Kaip vadinamas šis Dievo rūpinimasis pasauliu?
Jis vadinamas Apvaizda (XXII. 1).
Ar Dievo Apvaizda apima visa?
Taip, nes pasaulyje nėra nieko, ko Dievas nebūtų nuo amžinybės numatęs ir iš anksto sutvarkęs (XXII. 2).
Ar Dievo Apvaizda apima ir negyvąją kūriniją?
Taip, nes ir ji priklauso Dievo kūrinijai (XXII. 2, Obj. 5).
Ar ji apima ir laisvus žmogaus veiksmus?
Taip.
Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad kiekvienas laisvas žmogaus veiksmas yra pavaldus dieviškosios Apvaizdos tvarkai ir kad šiuose veiksmuose nėra nieko, ko Dievas nebūtų savo tvarka nustatęs arba leidęs; žmogaus laisvė jokiu būdu nereiškia, kad jo laisvi veiksmai yra nepriklausomi nuo Dievo Apvaizdos (XXII. 2, Obj. 4).
(F)
Ar Dievo Apvaizda teisiųjų atžvilgiu turi ypatingą pavadinimą?
Taip, ji vadinama predestinacija (XXIII. 1).
Ką predestinacija reiškia tiems, kuriuos ji apima?
Ji reiškia, kad jie vieną dieną pasieks dangaus šlovės laimę (XXIII. 2).
Kaip vadinami tie, kurie šios laimės niekada nepasiekia?
Jie vadinami atmestaisiais, arba neišrinktaisiais (XXIII. 3).
Kodėl išrinktieji, arba predestinuotieji, pasiekia šią laimę, o atmestieji, arba neišrinktieji, jos nepasiekia?
Todėl, kad Dievas išrenka predestinuotuosius ypatinga meile, kuria jiems teikia pirmenybę, ir dėl šios meilės visa šiame gyvenime taip sutvarko, kad galiausiai jie pasiektų dangaus laimę (XXIII. 4).
O kodėl atmestieji, arba neišrinktieji, galiausiai nepasiekia tos pačios laimės?
Todėl, kad Dievas jų nemyli ta pačia meile, kuria myli predestinuotuosius (XXIII. 3, Obj. 1).
Bet argi tai nėra neteisinga iš Dievo pusės?
Ne, tai nėra neteisinga, nes niekas neturi teisės į dangaus laimę; o tie, kurie pasiekia dangų, jį pasiekia vien Dievo malone (XXIII. 3, Obj. 2).
Bet ar tie, kurie dangaus nepasiekia, bus baudžiami už tai, kad jo nepasiekė?
Jie bus baudžiami už dangaus nepasiekimą tik tiek, kiek jų pačių nuodėmės sutrukdė jį pasiekti (XXIII. 3, Obj. 3).
Kaip žmogus gali būti kaltas dėl to, kad nepasiekia dangaus laimės?
Jis gali būti dėl to kaltas, nes Dievas šią laimę siūlo visiems, o žmogus, būdamas laisvas, gali nepriimti to, ką Dievas jam siūlo, arba tai paniekinti, pirmenybę teikdamas kažkam kitam.
Ar to, ką Dievas žmogui siūlo, paniekinimas arba pirmenybės teikimas kažkam kitam įžeidžia Dievą?
Taip, tai yra labai sunkus Dievo įžeidimas; be to, kai tai kyla iš asmeninės žmogaus nuodėmės, žmogus nusipelno didžiausių bausmių.
Ar tie, kurie priima tai, ką Dievas jiems siūlo, ir pasiekia dangaus laimę, yra Dievui skolingi ir už tai, kad tai priėmė, ir už tai, kad nusipelno šios laimės?
Taip, už visa tai jie skolingi Dievo predestinacijai (XXIII. 3, Obj. 2).
Ar Dievas šį pasirinkimą padarė nuo amžinybės?
Taip.
Ką šis pasirinkimas reiškia tiems, kuriuos jis apima?
Šis pasirinkimas reiškia, kad Dievas jiems paskyrė vietą danguje ir savo malonės veikimu padarys juos pajėgius vieną dieną ją pasiekti (XXIII. 5–7).
Ką žmonės turėtų daryti, mąstydami apie šį amžiną predestinacijos pasirinkimą?
Jie turėtų visiškai patikėti save Dievo malonės veikimui ir taip, kiek tai įmanoma žemėje, įgyti tikrumą, kad priklauso predestinuotųjų skaičiui (XXIII. 8).
(G)
Ar Dievas yra visagalis?
Taip (XXV. 1–6).
Kodėl Dievas yra visagalis?
Todėl, kad Dievas yra pati Būtis, visa, kas neprieštarauja būčiai, yra Jam pavaldu (XXV. 3).
