Šiandien popiežius Pranciškus patvirtino lygiavertę šešiolikos Kompjeno karmeličių kankinių kanonizaciją, kurios nuo šiol gali būti garbinamos kaip šventosios.
Motina Marija: Seserie Blanša...
Pirmasis komisaras: Draudžiu jums tęsti...
Motina Marija: Jūs turite galią priversti mane tylėti, bet neturite galios man įsakinėti. Aš čia atstovauju Garbingajai Motinai Priorei ir nevykdysiu jokių jūsų įsakymų.
Komisaras: Prakeikta senmergė! Jos negalima priversti laikyti liežuvį už dantų, drauge pilieti, bet priminkite jai, kad Respublika turi mašiną, kurios dėka jai šiek tiek pritrūks kvapo!
Pirmasis komisaras: Užteks! Kartoju, kad privalote elgtis kaip tikras tautos atstovas! [Jis pasisuka į seserį Blanšą:] Jaunoji piliete, jums nėra ko bijoti mūsų, kurie esame jūsų išvaduotojai! Pasakykite tik vieną žodį, ir tapsite nepavaldi tiems, kurie, norėdami geriau jus įtikinti, nebijojo įžeisti pačios prigimties, pasisavindami net šventą „motinos“ vardą. Nuo šiol jus saugo Įstatymas.
Motina Marija: Bet ji pirmiausia yra mano globoje. Ar manote, kad leisiu jums toliau naudotis vaiko siaubu? Pasistengsiu išvengti jums nesuprantamos kalbos. Jūs nieko neišmanote apie tai, kas mus čia laiko ir vienija iki mirties, o jei kažkada ir žinojote, tai dabar jau tikrai pamiršote. Tačiau galbūt vis dėlto yra žodžių, kurie mums yra bendri ir kurie galėtų paliesti jūsų sąžinę. Nagi, pone, turėtumėt žinoti, kad vargingiausiai Karmelio dukrai garbė kalba garsiau už baimę.
Georges Bernanos
Karmeličių dialogai
Kitą dieną po savo šventės Švenčiausioji Karmelio Dievo Motina turėjo priimti savo brangias prancūzų dukteris, nukankintas už tikėjimą Jos Sūnumi ir ištikimybę Jo Bažnyčiai.
Ramus pritarimas giljotinai sukėlė tokį didelį pasipiktinimą liaudyje, kad jų kankinystė galutinai užbaigė terorą: praėjus dešimčiai dienų po jų mirties atėjo demoniškojo Robespjero eilė ir baigėsi kruviniausios šėtoniškosios revoliucijos dienos.
Šlovingosios Kompjeno kankinės, melskitės už mus!
