Mūsų kasdieninėj kalboj tarpininku vadiname ne tik tikruosius tarpininkus, bet ir pasiuntinius, ryšio tarp asmenų palaikytojus. Tikra prasme tarpininkas yra toks asmuo, kuris padeda susitaikyti dviem ar daugeliui asmenų, kurie vieni kitus yra užgavę ar vieni kitiems yra ką nors skolingi.
Ir žmonių tarpe gali atsitikti, kad nusikaltęs asmuo yra bejėgis – negali savo klaidos pats pilnai atitaisyti. Ir kol nėra pilnai atsilyginta, tai gali būti tik klaidos atleidimas, bet tai nebus atsiteisimas. Jeigu kiekviena klaida būtų atleista be atsiteisimo ar be atitaisymo, tai ne kartą kitiems galėtų atrodyti, kad kaltas yra ne tas, kuris ką nors įžeidė ar nuskriaudė, o tas, kuris įžeistas ar nuskriaustas. Jeigu Dievas žmogui kaltes atleistų be jokio atsiteisimo, tai ne vienas galėtų pamanyti, kad tos kaltės nedidelis dalykas, kad Dievo reikalavimai nesvarbūs ar gal net neteisingi.
Žmonių tarpe retai pasitaiko tokių kilnių širdžių, kad užgautasis ar nuskriaustasis pats stengtųsi padėti kaltajam atitaisyti padarytą klaidą ir tai darytų ne savo naudos paisydamas, o vien tik iš meilės nusikaltusiam asmeniui. Tokios nepaprastos meilės parodė tik Dievas žmogui, žmogus Dievui nusidėjo, prarado kelią į išganymą ir pats negalėjo jokiu būdu tos klaidos atitaisyti. Dievas pats ėmėsi žmogui padėti. Švenčiausioji Trejybė, kurią žmogus buvo įžeidęs savo nuodėme, taip sutvarkė, kad už pirmųjų tėvų ir mūsų visų gimtąją nuodėmę atėjo atlyginti vienas iš Švenčiausiosios Trejybės asmenų – Dievo Sūnus, Išganytojas. Nors tame Išganytojo darbe labai svarbus vaidmuo teko Švenčiausiajai Marijai, tačiau ne ji atpirko žmoniją, ne ji per maldavo Švenčiausiąją Trejybę už žmonių nuodėmę. Tame įvykyje ji buvo tik maža Išganytojo talkininkė. Sakome – maža talkininkė, nes ir kilniausias žmogus bet kokiame Dievo plane yra tik mažas talkininkas. Žmogaus talkos Dievas iš viso nėra reikalingas. Kai Dievas leidžia žmogui dalyvauti kokiame nors jo plane, tai tuo Dievas žmogų begaliniai išaukština.
Kiekvienas žmogus savo gyvenime Dievą įžeidžia daug kartų. Jeigu Dievas savo malone mums nepadėtų, tai mes niekad nepajėgtume Dievo permaldauti. Tačiau net Dievo malonėmis naudodamiesi mes negalime būti tikri, ar mūsų ir didžiausias noras Dievą atsiprašyti gali būti pakankamas. Dievas davė mums tarpininkę Mariją. Iš tokių įvykių, kaip Marijos prašymas Galilėjos Kanoje, kaip Kristaus žodžiai, ištarti ant kryžiaus Marijai ir Jonui, matome, kad Marija buvo tarpininkė tarpe Kristaus ir žmonių dar žemėje. Marija yra mūsų tarpininkė ir dabar. Nėra jokio pagrindo manyti, kad Kristus, pasirinkęs Mariją būti tarpininke tarp jo ir žmonių, kada nors būtų tą pasirinkimą atšaukęs.
Nuo pat savo gyvavimo pradžios Bažnyčia visada mokė, kad Marija yra žmonių tarpininkė pas Dievą. Paskutiniųjų laikų šventieji Tėvai Pijus IX, Leonas XIII, Pijus X, Pijus XI ir dabar Bažnyčią valdąs Pijus XII daug kartų žmonijai priminė, kad Marija yra mūsų tarpininkė pas Dievą, ir nuolat ragina į ją šauktis. Kad būtume tikri, jog mūsų maldos Dievą tikrai pasieks, Šventieji Tėvai mus ragina kiekvieną mūsų prašymą siųsti Dievui per Mariją. Keliolikos šimtų metų žmonijos patyrimą šv. Bernardas išreiškia gražiais žodžiais savo maldoje: „nuo amžių yra negirdėta, kad kas nors, ieškojęs Tavo pagalbos, šaukęsis Tavo apgynimo, prašęs Tavo užtarimo, būtų buvęs apleistas“. Marija parodė daug kartų savo stebuklais, kad ji yra mūsų tarpininkė pas Dievą.
Kad nereikėtų mus raginti būti pamaldžiais į Mariją ir ja pasitikėti, dažnai pagalvokime, kokia tarpininkė yra Marija. Marija yra Išganytojo motina. Su ta garbe ir ta pareiga surišti jos nuopelnai pas Dievą yra amžini. Ji yra Kristaus viso žemiškojo gyvenimo ir jo kančių dalininkė. Jos meilė ir ištikimybė Kristui buvo visiška net ir tada, kai ji negalėjo nieku jam padėti. Jos visas dalyvavimas atpirkimo darbe yra tokios reikšmės, kurios mes niekad nepasakysime silpnais žmogaus žodžiais. Ta nepaprastoji tarpininkė dabar yra danguje. Būdama visokios malonės pilnoji, ji yra žmogui jo reikaluose daug palankesnė ir gailestingesnė už patį tobuliausią šventąjį.
Tarpininkauti pas Dievą Marijai yra ypatingai malonu, kai žmonės nori atsiprašyti Dievą už įžeidimus, kai nori įsigyti daugiau Dievo meilės, nori pasiekti didesnio sielos tobulumo. Tokiuose reikaluose visada galime būti tikri, kad mūsų norai, mūsų maldos Dievui per Mariją bus labai vaisingai patenkintos.
Visus mūsų sielos išgyvenimus – gailestį už nuo dėmes, dėkingumą, meilės aktus, visus prašymus Dievui siųskime per Mariją – jie visi Dievą pasieks ir bus Marijos užtarti.
Didžiausia savo garbe ir nuopelningiausiais darbais laikykime mūsų tarpininkavimą tarp Dievo ir artimo – vieni kitus ragindami į didesnę Dievo meilę ir padėdami vieni kitiems išganyti savo sielas.
