Išm. 10, 17 Išmintis atlygino šventųjų žmonių darbus, vedė juos nuostabiu keliu, buvo jiems paunksnė dieną ir žvaigždžių šviesa naktį, aleliuja aleliuja
1955 m. popiežius Pijus XII paskelbė, kad gegužės 1 d., bus minima kaip Šventojo Juozapo Darbininko šventė, taip pradžiugindamas viso pasaulio katalikus darbininkus ir išmintingai suteikdamas priešnuodį komunistų platintai taip vadinamai Darbo žmonių šventei, kuria buvo skleidžiamos pražūtingos marksizmo idėjos apie klasių kovą ir žmonių susipriešinimą.
Kolektoje Bažnyčia nuolankiai prašo Visagalio, kad remiami įstabios Šventojo Juozapo Globos, mes galėtume sėkmingai atlikti tuos darbus, kuriuos mums Viešpats skyrė čia žemėje nuveikti, idant danguje gautume žadėtąjį atlygį.
Lekcijoje girdime Pagonių Apaštalo raginimus Kolosų bendruomenės tikintiesiems savo kasdienybę matuoti Kristaus meilės matu: visa daryti be murmėjimų, stropiai, sąžiningai, Dievo garbei ir žmonių gerovei: „Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms, žinodami, kad iš Viešpaties gausite paveldą kaip atlyginimą. Tarnaukite Viešpačiui Kristui!“ Ar toksai nebuvo mūsų mylimasis tėvas Dailidė Juozapas, kuris savo sunkiu triūsu patarnavo Viešpačiui Jėzui ir Mergelei Marijai? Ar tokie neturėtume būti ir mes?
Šventoji Evangelija pasakoja apie Viešpaties sugrįžimą į gimtąjį Nazaretą. Tačiau užuot pasitikę Jėzų su džiaugsmu ir dėkingumu, jo gentainiai pasipiktina, sakydami: „Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklinga galybė? Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo motina nesivadina Marija?“ Nazareto gyventojams užkliuvo paprasta Jėzaus kilmė, jis jiems atrodė eilinis darbininkų šeimos sūnus, tikrai nepanašus į karališką Mesiją, kurio visi laukė. Tačiau tai, ką jie laikė papiktinimu, iš tikrųjų buvo pats didžiausias palaiminimas, – Amžinoji Išmintis nusprendė apsigyventi paprastų žmonių šeimoje, taip palaimindama mūsų visų kasdienį triūsą. Dievo Sūnus nesidrovėjo vadintis Dailidės sūnumi, nebijojo pats stoti prie varstoto.
Mes irgi esame Dailidės Juozapo dvasiniai sūnūs ir dukros. Prašykime jo užtarimo ir pagalbos krikščioniškai atlikti visas savo pareigas, nes būtent mūsų kasdieniniu elgesiu matuojamas mūsų šventumas bei tobulėjimas. Dirbkime su malda ir pats mūsų darbas bus gražiausias Dievo pašlovinimas.
