Nuo pat liturginės reformos pradžios, 1970 m. paskelbus Novus ordo missae, Bažnyčios Tradicijos gynėjai įspėjo apie šios naujos liturgijos keliamą pavojų. Ir, kartodami gerai žinomą posakį lex orandi, lex credendi (maldos įstatymas yra tikėjimo įstatymas, arba kaip meldžiamasi – taip tikima), jie taip pat įspėjo apie būsimą tikėjimo nuosmukį.
Pirmieji šį įspėjimą paskelbė Trumpo kritinio Naujosios Mišių tvarkos įvertinimo [geriau žinomo Ottavianio intervencijos vardu] autoriai, palaikomi kardinolų Alfredo Ottavianio ir Antonio Bacci, sutikusių pasirašyti šį dokumentą.
Ottaviano intervencijos išvadoje perspėjama: „Atsisakyti liturginės tradicijos, kuri keturis šimtmečius buvo kulto vienovės garantas bei ženklas, ir pakeisti ją kita, kuri dėl begalės netiesiogiai pripažįstamų laisvių ir slaptų arba atvirų nusižengimų katalikų tikėjimo tyrumui neišvengiamai taps skilimo ženklu, reiškia – jaučiame pareigą teigti – nenusakomo masto klaidą.“
Jau daugiau kaip 50 metų šis įspėjimas skamba vis garsiau, matant laipsnišką tikėjimo praradimą vis platesniuose Bažnyčios sluoksniuose; tikėjimo praradimą, kuris pirmiausia pastebimas vis didėjančiu nepasitenkinimu, o vėliau – vis heterodoksiškesnėmis nuostatomis katalikų tikėjimo tiesų atžvilgiu.
Šis tikėjimo praradimas dabar pastebimas net tarp ganytojų. Štai Vokietijos sinodo kelio prašymai ir sprendimai, kurių daugelis prieštarauja katalikų tikėjimui dėl vyskupų valdžios Bažnyčioje, dėl santuokinės moralės, dėl homoseksualių sąjungų ir kt.
Daug pasakantis tyrimas
Kalbant apie tikinčiuosius, jau dešimtmečius pastebimi masiniai nukrypimai nuo tikėjimo, kuriuos reguliariai nušviečia apklausos ir tyrimai. Viename iš tokių tyrimų palyginti praktikuojantys katalikai, lankantys Naująsias bei Tradicines Mišias (TM).
Tyrime pasinaudota jau anksčiau atliktų apklausų rezultatais. Palyginime daugiausia dėmesio skirta 7 punktams, tačiau čia bus nagrinėjami 5 iš jų. Lyginti katalikai, gyvenantys toje pačioje šalyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tuo pačiu metu – 2014-2018 m. – dažnai apklausti net ir toje pačioje valstijoje, kitaip tariant, esantys tose pačiose lyginamosiose sąlygose. Vienintelis esminis skirtumas – lankymasis Naujosiose (NM) arba Tradicinėse (TM) Mišiose.
1. Kontracepcijos naudojimui pritaria 89% NM tikinčiųjų ir 2% TM tikinčiųjų.
2. Abortams pritaria 51% NM tikinčiųjų ir 1% TM tikinčiųjų.
3. Sekmadieninę pareigą reguliariai praktikuoja 22% NM tikinčiųjų ir 99% TM tikinčiųjų.
4. Homoseksualų santuokoms pritaria 67% NM tikinčiųjų ir 2% TM tikinčiųjų.
5. Kasmetinę išpažintį atlieka 25% NM tikinčiųjų ir 98% TM tikinčiųjų.
Toks rezultatas nėra atsitiktinis. Tokiais esminiais katalikiškais elementais, kaip apreikštoji moralė ir privalomos katalikiškos praktikos, skirtumai daugiau nei akivaizdūs.
Tikriausiai gali būti dalykų, kurie nebuvo sukontroliuoti šio tyrimo metu ir kurie galėtų kiek pakeisti jo rezultatus, tačiau tik nežymiai, nes skirtumas tarp tikinčiųjų siekia 50-87 proc. Naujosios Mišios, kartu su jas lydėjusiomis susirinkiminėmis reformomis, iš tiesų sukėlė tikėjimo nuosmukį. Ottaviano intervencijos autoriai buvo teisūs.
