Versta iš: Lifesitenews.com
Kardinolas George'as Pellas

Sausio 10 d. vakare Romoje mirė žymus Australijos kardinolas George'as Pellas, 2019 m. įkalintas po to, kai buvo neteisingai nuteistas už vaikų seksualinį išnaudojimą. Nors galiausiai buvo pripažinta, kad kardinolas nekaltas, jis turėjo praleisti daugiau nei 400 dienų už grotų ir tai, kaip spėjama, labai susilpnino jo sveikatą.

Kardinolas buvo viena iš svarbiausių figūrų bandant įgyvendinti finansines reformas Vatikane ir atskleidžiant plačiai paplitusius finansinius nusikaltimus, dėl kurių dabar Vatikane nagrinėjamos dvi didelio atgarsio sulaukusios teisinės bylos.

Vienas pagrindinių Pello reformų priešininkų kardinolas Angelo Becciu šiuo metu teisiamas, o Pello bendradarbis, dalyvavęs reformose, yra padavęs į teismą Vatikaną dėl neteisėto jo atleidimo iš darbo, kuris įvyko likus keliems mėnesiams iki to, kai Pellui teko susidurti su įtarimais dėl seksualinio išnaudojimo.

Pats G. Pellas išėjęs iš kalėjimo teigė esąs įsitikinęs, kad sufabrikuoti kaltinimai seksualiniu išnaudojimu jam buvo pateikti bandant su juo susidoroti dėl jo pradėtų Vatikano finansinių reformų.

Kardinolui buvo 81 metai, mirties dieną Romos ligoninėje jam buvo atlikta „įprastinė klubo sąnario keitimo operacija“. Pasak Pello asmeninio sekretoriaus kun. Džozefo Hamiltono, po procedūros, kuri buvo sėkminga, kardinolui, kaip įtariama, sustojo širdis. Tiksliai mirties priežasčiai nustatyti laukiama skrodimo rezultatų.

Kardinolo Pello laidotuvių šv. Mišios bus aukojamos Romoje, o jo kūnas bus palaidotas Sidnėjaus Šv. Marijos katedroje.

Dievo kvietimui pasidavęs sportininkas

George'as Pellas gimė 1941 m. birželio 8 d. Ballarate, Viktorijos valstijoje. Gimęs anglų ir airių kilmės tėvams, G. Pellas mokėsi Viktorijos katalikiškose mokyklose.

Jis buvo labai gabus sportininkas, tačiau 1960 m. pajuto pašaukimą į kunigystę ir įstojo į Viktorijos kunigų seminariją, o 1963 m. buvo paskirtas baigti studijų Romoje. Petro bazilikoje 1966 m. gruodžio 16 d. jis įšventintas kunigu.

Pellas Romoje įgijo teologijos licenciato laipsnį, Melburne – edukologijos magistro laipsnį, o 1971 m. Oksfordo universitete įgijo Bažnyčios istorijos daktaro laipsnį.

Vėliau nuo 1971 iki 1984 m. G. Pellas tarnavo gimtosios Australijos parapijose.

1987 m. popiežius Jonas Paulius II, G. Pellui buvus vos 45-erių metų, jį paskyrė Melburno vyskupu augziliaru. 1996 m. liepos 16 d. Pellas paskirtas Melburno arkivyskupu, o 1997 m. liepą iš popiežiaus rankų gavo palijų. Tuo metu, 1990-2000 m., Pellas buvo Tikėjimo mokslo kongregacijos narys.

Melburne jis ilgai neužsibuvo, nes 2001 m. Jonas Paulius II jį paskyrė Sidnėjaus arkivyskupu ir šias pareigas jis ėjo iki 2014 m. 2003 m. rudenį Jonas Paulius II paskelbė apie Pello pakėlimą į kardinolų kolegiją.

Būdamas kardinolu ir dar anksčiau, J. Pellas užėmė daug svarbių pareigų Romos kurijoje tiek valdant Jonui Pauliui II, tiek Benediktui XVI.

Jis buvo Popiežiškosios šeimos tarybos patarėjas, o 2005 m. tapo Popiežiškųjų misijų draugijų vyriausiojo komiteto nariu.

2001-2008 m. dirbo Vyskupų sinodo taryboje, o 2007 ir 2008 m. paeiliui buvo paskirtas į Šventojo Sosto kardinolų tarybą organizacinėms ir ekonominėms problemoms bei Tarptautinės katalikų migracijos komisijos valdymo komitetą.

Pellas buvo komiteto, patarinėjančio Vatikano Dieviškojo kulto kongregacijai dėl liturgijos vertimų į anglų kalbą, pirmininkas, o 2005 m. sausį buvo paskirtas tos pačios kongregacijos nariu.

Pellas dalyvavo 2005 m. konklavoje, per kurią kardinolas Josephas Ratzingeris buvo išrinktas popiežiumi Benediktu XVI; manoma, kad Pellas buvo vienas pagrindinių Ratzingerio rėmėjų.

Pellas buvo žinomas dėl to, kad daugelyje klausimų ištikimai laikėsi Bažnyčios mokymo, kuomet jį puolė progresyvieji Bažnyčios hierarchai. Tarp kitų klausimų buvo ir G. Pello nepritarimas moterų šventimams ir dvasininkų celibato panaikinimui, taip pat nepritarimas homoseksualizmo propagavimui ir abortams.

Daug kartų pultas Bažnyčios tarnas

2014 m. vasarį popiežius Pranciškus Pellą paskyrė pirmuoju naujai įsteigto Ekonomikos sekretoriato prefektu, kuriam buvo pavesta prižiūrėti Vatikano finansus. Jis buvo paskirtas vadovauti naujai įsteigtai Vatikano tarnybai penkerių metų kadencijai.

Pasak italų žurnalisto Gianluigi Nuzzi (apie tai rašoma Henry Sire‘o knygoje „Popiežius diktatorius“), 2015 m. vasario mėn. jis paskelbė, kad Vatikano finansuose rado 1,4 mlrd. neapskaitytų eurų.

Kaip rašo H. Sire'as, „dėl šių atskleidimų – ir dėl kardinolo Pello tiesmuko, sąžiningo, nediplomatiško stiliaus – jis nebuvo populiarus tarp aplinkinių bendradarbių“. Sire'as rašo, kad Pellui priešinosi keturi jo kolegos kardinolai: Domenico Calcano (APSA, kuri prižiūri Vatikano fondus, prezidentas), Guiseppe Versaldi (Ekonomikos reikalų prefektūros prezidentas), Guiseppe Bertello (Vatikano valstybės gubernatūros prezidentas) ir valstybės sekretorius Pietro Parolinas.

Sire’o pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad šie prelatai nuosekliai priešinosi Pello finansinėms reformoms. Vatikano finansus jau dešimtmečius krečia skandalai, o Pello bandytos įgyvendinti reformos taip pat susidūrė su itin dideliu buvusio antrojo Valstybės sekretoriato numerio kardinolo Angelo Becciu pasipriešinimu, kuris netgi buvo siejamas su Pellui pateiktais kaltinimais seksualiniu išnaudojimu.

Pats Becciu šiuo metu teisiamas kartu su kitais devyniais asmenimis, susijusiais su finansiniu skandalu dėl Vatikano investicijų į nekilnojamąjį turtą Londone, kurioms jis davė leidimą. Kardinolas asmeniškai leido sandorius ir, kaip įtariama, jų nefiksavo oficialiose Vatikano knygose, kad neatkreiptų Pello dėmesio.

Pellui bandant išvalyti Vatikaną nuo finansinių nusižengimų, jam talkino Vatikano generalinis auditorius Liberas Milonas. Pello ir Milono likimai tampriai susiję, nes abu jie bandė kovoti su finansine korupcija ir patyrė dėl to kančių.

Pellas ir Milonas, matyt, „priartėjo per daug arti, kad atskleistų pavojingus dalykus“.

2017 m. Milonas ir jo pavaduotojas buvo priversti atsistatydinti, dėl ko dabar jie yra iškėlę 9,25 mln. dolerių ieškinį Valstybės sekretoriatui. Ieškinyje teigiama, kad 2017 m. birželį kardinolas Angelo Becciu juos nepagrįstai apkaltino šnipinėjimu ir turto iššvaistymu – kaltinimai, jų teigimu, kilo dėl jų atlikto audito, atskleidusio plačiai paplitusią korupciją Šventojo Sosto hierarchijoje.

Pello teigimu, kaltinimai seksualiniu išnaudojimo kilo dėl to, jog auditas, prie kurio jis prisidėjo, atskleidė nepatogią finansinę korupciją, pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjusį Londono butų sandorį, kuris Vatikanui kainavo šimtus milijonų eurų, investicijas į farmacijos bendroves, gaminančias abortą sukeliančius preparatus ir kontraceptikus, kas prieštarauja Bažnyčios moralinei doktrinai, aukšto rango kardinolų ir pareigūnų vykdytą turto iššvaistymą ir pinigų plovimą, už viso to stovint Valstybės sekretoriatui ir Vatikano bankui.

Pellas: kardinolas už grotų

Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Milone'as paviešino savo atviravimus apie staigų pasitraukimą iš Vatikano, buvo paskelbta, kad Pellui bus pateikti kaltinimai dėl įtarimų neva seniai vykdytu seksualiniu išnaudojimu.

Jis savo noru grįžo į gimtąją Australiją, kad galėtų stoti prieš teismą ir tuo metu pareiškė: „Aš nedariau to, dėl ko esu kaltinamas. Šie kaltinimai melagingi. Visa seksualinio išnaudojimo idėja man yra pasibjaurėtina.“

2019 m. gegužės 12 d. teismas pripažino kardinolą kaltu ir nuteisė jį šešeriems metams kalėjimo dėl penkių kaltinimų seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu. Teisėjas nutarė, kad Pellas negalės būti lygtinai paleistas trejus metus ir aštuonis mėnesius, sakydamas 77 metų prelatui, kad jis gali mirti kalėjime, ir apibūdindamas nusikaltimus kaip „įžūlius ir prievartinius“ bei „kvapą gniaužiančiai arogantiškus“.

Pellas kalėjime praleido 405 dienas. Tačiau jis visada neigė kaltinimus, kurie rėmėsi kitų asmenų nepatvirtintais vieno asmens parodymais, ir 2020 m. Australijos Aukščiausiasis teismas jį vienbalsiai išteisino. Teismas paaiškino, kad prisiekusiesiems, „racionaliai elgiantis pagal įrodymų visumą, turėjo kilti abejonių dėl pareiškėjo kaltės dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas“.

Kalbėdamas po paleidimo į laisvę, Pellas pareiškė manąs, kad jo neteisingas įkalinimas susijęs su jo bandymais vykdyti finansines reformas Vatikane. Paklaustas apie tokio ryšio tarp jo nuteisimo ir jo reformų galimybę, Pellas atsakė: „Dauguma hierarchų Romoje, kurie kaip nors prijaučia finansinėms reformoms, mano, kad taip ir yra.“

Iš tiesų pranešama, kad Becciu buvo finansiškai susijęs su Pello teismo procesu. 2020 m. pabaigoje vienas Italijos laikraštis teigė, kad Becciu išleido daugiau kaip 800 000 JAV dolerių, kad diskredituotų Pellą per jo seksualinio išnaudojimo bylą.

Po išteisinamojo nuosprendžio ir paleidimo į laisvę Pellas savo kalėjimo bausmę pavadino „dovana ir malone“. „Dievas rašo tiesiai kreivomis eilutėmis, tad tai, kad buvau nuteistas kalėti, laikau dovana ir malone“, - 2020 m. gruodį žurnalistams sakė Pellas.

„Turiu paskubėti pridurti, kad vis dar apgailestauju, jog taip atsitiko“, - tęsė jis. „Nebūčiau to rinkęsis, bet ten buvau ir meldžiu Dievo, kad atlikau savo krikščionišką pareigą, kol buvau kalėjime.“

Pastaraisiais metais, tiek prieš kalėjime praleistą laiką, tiek ir po jo, Pellas ir toliau aktyviai reiškė savo poziciją katalikų tikėjimo klausimais, ypač prieštaraudamas heterodoksiniams pasiūlymams, kurie pasirodė įvairiuose Pranciškaus sinoduose.

Mažiau nei prieš metus jis paragino Tikėjimo doktrinos kongregaciją „įsikišti ir paskelbti nuosprendį“ kardinolui Jeanui-Claude'ui Hollerichui ir vyskupui Georgui Bätzingui už tai, kad jie „visiškai ir aiškiai atmetė Katalikų Bažnyčios mokymą apie seksualinę etiką“.

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.

Būkite pirmas pakomentavęs.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku