1946 metais gruodžio 19 dieną, Vilniaus KGB rūmuose prasidėjo vyskupo Teofiliaus Matulionio tardymai. Juos vedė saugumo vyresnysis leitenantas Nikolajus Golicynas, bylos liko KGB archyve. 2000 metais Lietuvos katalikų mokslo akademija išvertė ir išleido tardymo protokolus. Siūlome susipažinti su pirmojo ir antrojo tardymo medžiaga.
Aš, LTSR MGB Tardymo skyriaus 3-iojo poskyrio viršininko pavaduotojas vyresnysis leitenantas Golicynas, apklausiau suimtąjį: Matulionį Teofilių, Jurijaus s., g. 1873 m. Kudariškių k., Alantos valsčiuje, Utenos aps., Lietuvos TSR, valstiečių šeimoje (tėvas nuomojo žemę), lietuvį, TSRS pilietį, nepartinį, išsilavinimas – vidurinis dvasinis, 1900 m. baigęs dvasinę seminariją Peterburge, 1930 m. teistą už antitarybinę veiklą ir špionažą 10 m. kalėti PDS, iki suėmimo – Kaišiadorių vyskupijos vyskupas, gyveno Kaišiadoryse.
KLAUSIMAS: Ar mokate rusų kalbą ir galite ja duoti savo parodymus?
ATSAKYMAS: Rusų kalbą moku gerai ir galiu ja duoti parodymus.
KLAUSIMAS: Pateikite savo biografinius duomenis.
ATSAKYMAS: Aš gimiau 1873 metais Lietuvos TSR, Utenos apskrities, Aluntos valsčiaus Kudariškių kaime, valstiečio šeimoje (jis nuomojo žemę 20-30 ha).
1891 m. baigiau penkias realinės mokyklos klases Dvinske ir 1892 m. įstojau į Peterburgo dvasinę seminariją, kurią baigiau 1900 m. ir buvau pašventintas kunigu. 1901 m. buvau vikaras Varklianų mstl., (Latvija), nuo 1902 iki 1910 metų – klebonas Bykove, toje pačioje apskrityje. 1910 m. Režicų (Rezeknės) miesto apylinkės teismas nuteisė mane vieneriems metams uždaryti į vienuolyną už vaiko iš mišrios santuokos tarp motinos katalikės ir tėvo stačiatikio pakrikštijimą. Bausmę atlikau Petrograde (Leningrade), vienuolyne prie šv. Kotrynos bažnyčios. Teismo nuosprendį aš apskundžiau, dėl ko bausmė man buvo sumažinta iki šešių mėnesių. Po bausmės atlikimo buvau paskirtas šv. Kotrynos bažnyčios vikaru ir ėjau šias pareigas iki 1919 m. Po to iki 1923 m. buvau Išganytojo Širdies bažnyčios klebonu.
1923 metais OGPU mane suėmė dėl pasipriešinimo vertybių nusavinimui iš Jėzaus Širdies bažnyčios ir dėl to, kad nepasirašiau sutarties dėl bažnyčios nuomos, ir nuteisė mane trejiems metams kalėjimo. Bausmę atlikau Sokolnikų kalėjime Maskvoje. Iš kalėjimo buvau paleistas anksčiau laiko.
Nuo 1925 iki 1929 metų vėl buvau Jėzaus Širdies bažnyčios klebonu. 1929 m. pradžioje Leningrado apaštalinio vikariato vyskupas Anatolijus Maleckis, su popiežiaus (Pijaus XI) pritarimu, slapta pašventino mane vyskupu, atvirai vyskupo titulo Leningrade aš nenaudojau.
1929 m. lapkričio mėnesį OGPU organų aš buvau suimtas už suimtas už antitarybinę veiklą ir špionažą ir nuteistas 10 m. PDS, bausmę atlikti buvau pasiųstas į Solovkų salų stovyklas. Kas konkrečiai mano byloje buvo nustatyta, aš nepamenu, tik pamenu, kad mane kaltino špionažu Prancūzijai, Lenkijai ir Lietuvai. Kaltas pagal man pateiktą kaltinimą aš neprisipažinau, nes antitarybine veikla ir špionažu neužsiėmiau. Būnant Solovkuose, 1933 m. mane vėl teisė ir paskyrė vienerius metus bausmės stovykloje. Už ką mane nuteisė, nežinau. 1933 m. spalio mėnesį, kartu su kitais 16 kalinių aš buvau iškeistas į politinius kalinius, buvusius Lietuvoje, ir tais pačiais metais grįžau į Lietuvą. Iki 1934 m. pavasario aš ilsėjausi gyvendamas Kaune, o po to išvykau į Romą, kur išbuvau apie mėnesį. Būdamas Romoje buvau audiencijoje pas popiežių (Pijų XI), kuri truko ne ilgiau, kaip 15-20 minučių. Popiežius mane palaimino ir atminimui padovanojo medalioną su savo portretu.
Grįžęs iš Romos į Kauną, 1934 m. rudenį lietuvių, gyvenančių Amerikoje, kvietimu aš išvykau į Šiaurės Ameriką, kur gyvenau iki 1936 m. pavasario įvairiuose miestuose: Čikagoje, Niujorke ir kituose, atlikau apeigas katalikų bažnyčiose kaip vyskupas svečias. Grįždamas iš Amerikos į Lietuvą, užvažiavau į Helijono miestą (Egiptas) ir į Palestiną – Šventąją Žemę, taip pat aplankiau Romą, kur buvau antroje audiencijoje pas popiežių, trukusioje ne ilgiau, kaip 15 minučių.
1936 m. pavasarį grįžau į Lietuvą, į Kauną, ir buvau paskirtas Šv. Mikalojaus bažnyčios rektoriumi. Nuo 1940 m. gegužės iki Tarybų valdžios įvedimo Lietuvoje arkivyskupo metropolito Skvirecko skyrimu ėjau vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono pareigas, o po to vėl buvau Šv. Mikalojaus bažnyčios rektoriumi. 1943 m. balandžio mėn., po vyskupo Kuktos mirties, popiežiaus buvau paskirtas Kaišiadorių vyskupijos vyskupu ir šiame poste buvau iki suėmimo.
KLAUSIMAS: Nuo kada jūs atvirai pradėjote naudotis vyskupo titulu?
ATSAKYMAS: Nuo 1933 m. pabaigos, t.y. nuo tada, kai grįžau į Lietuvą.
KLAUSIMAS: Už kokius nuopelnus jūs buvote pašventintas vyskupu?
ATSAKYMAS: Iki pašventinimo vyskupu aš buvau eiliniu kunigu ir jokių nuopelnų neturėjau. Aš manau, kad mano pašventinimas buvo susijęs su labai ribotu buvusių Leningrade katalikų kunigų, kurie galėtų turėti vyskupo titulą, pasirinkimu.
KLAUSIMAS: O argi jūs buvote pašventintas vyskupu ne už ypatingus nuopelnus Vatikanui?
ATSAKYMAS: Dar kartą kartoju, jokių nuopelnų Vatikanui neturėjau.
KLAUSIMAS: Kokioms politinėms partijoms ar organizacijoms jūs priklausėte?
ATSAKYMAS: Politinėms partijoms ar organizacijoms aš niekada nepriklausiau.
KLAUSIMAS: Mes turime duomenų, kad grįžęs į Lietuvą jūs pradėjote antitarybinę šmeižikišką kompaniją prieš Tarybų Sąjungą.
ATSAKYMAS. Aš tai neigiu. Aš pamenu, kad 1933 m. žiemą ar 1934 m. pradžioje vienas korespondentas iš Rygos antitarybiniame laikraštyje paskelbė straipsnį apie mano gyvenimą Tarybų Sąjungoje, aiškiai šmeižikiško pobūdžio, tačiau to korespondento aš nepažįstu ir jokio interviu jam nedaviau. Laikraščio pavadinimo, kuriame buvo skelbtas šis straipsnis, aš dabar nepamenu. Aš šio straipsnio pats neskaičiau, apie tai man papasakojo pažįstami.
KLAUSIMAS: O argi įvairiuose susirinkimuose jūs nesakėte Tarybų Sąjungą šmeižiančių kalbų?
ATSAKYMAS: Gali būti, kad aš kada nors dalijausi prisiminimais apie buvimą Tarybų Sąjungoje, bet kiek pamenu, Tarybų Sąjungos nešmeižiau.
Protokolas pagal mano žodžius surašytas teisingai,
asmeniškai jį perskaičiau ir pasirašau.
(vysk. T. Matulionio parašas)
Tardė: LTSR MGB Tardymo skyriaus 3-iojo poskyrio
virš. pav. vyr. leitenantas Golicynas
(parašas)
***
Antrasis tardymo protokolas.
Suimtojo Teofiliaus MATULIONIO, Jurijaus s.,
TARDYMO PROTOKOLAS
Vilnius 1946 m. gruodžio 27 d.
Tardymas pradėtas 11 valandą.
Tardymas baigtas 17 valandą.
KLAUSIMAS: Mums yra žinoma, kad jūs keletą metų aktyviai dirbote antitarybinį darbą, palaikėte ryšius su antitarybiniu nacionalistiniu pogrindžiu Lietuvoje ir padėjote šiam pogrindžiui.
ATSAKYMAS: Aš antitarybinio darbo nedirbau, ryšių su pogrindžiu nepalaikiau ir jam nepadėjau.
KLAUSIMAS: Tai netiesa, mes turime dokumentų, patvirtinančių Jūsų antitarybinę veiklą.
ATSAKYMAS: Atvirkščiai, aš buvau ginkluotų gaujų, veikiančių Lietuvos teritorijoje, likvidavimo šalininkas.
KLAUSIMAS: Ką Jūs dėl to padarėte?
ATSAKYMAS: Nieko, išskyrus krikščioniškųjų tiesų ir moralės tiesų išdėstymą.
KLAUSIMAS: Ar jūs neturėjote kitų priemonių?
ATSAKYMAS: Ne.
KLAUSIMAS: Kai kurie vyskupai parašė atsišaukimus, smerkiančius banditizmą, o kai kurie kunigai bažnyčiose ragino, kad giminaičiai paveiktų banditus ir grąžintų juos į taikų gyvenimą. Kodėl Jūs to nedarėte?
ATSAKYMAS: Pagrindinis motyvas buvo tas, kad aš nebuvau tikras, jog legalizavęsi banditai Tarybų valdžios nebus nubausti už jų padarytus nusikaltimus, ir dėl to nenorėjau imtis moralinės atsakomybės banditų formuočių nariams, jų šeimoms ir artimiesiems giminaičiams.
Be to, aš maniau, kad atsišaukimai, smerkiantys banditizmą, ir raginimai bažnyčiose dėl to, kad giminaičiai paveiktų banditus, nėra veiksminga ir radikali priemonė likviduojant banditizmą, nes banditų formuočių dalyvių nuomone, dvasininkija tai daro ne savo iniciatyva, o dėl Tarybų valdžios organų spaudimo.
KLAUSIMAS: Vadinasi, Jūs pats nieko nepadarėte dėl banditizmo išnaikinimo Lietuvoje ir, matyt, davėte Jūsų vyskupijos kunigams nurodymus, kad jie nenaudotų turimų priemonių prieš banditizmą.
ATSAKYMAS: Kaišiadorių vyskupijos kunigams aš daviau nurodymus raštu ir žodžiu, kad jie nesikištų į politinių klausimų spendimą ir nenaudotų bažnyčios kaip vienų ar kitų Tarybų valdžios priemonių tribūnos. Specialių nurodymų, kad kunigai vengtų dėti pastangų likviduojant banditizmą Lietuvoje, aš nedaviau, bet nedaviau ir nurodymo, kad jie užsiimtų tuo klausimu.
KLAUSIMAS: Mums žinoma, kad didelė dalis Jūsų valdomos Kaišiadorių vyskupijos kunigų nepanaudoja turimų priemonių prieš banditizmą tik todėl, kad Jūs tai daryti jiems uždraudėte.
ATSAKYMAS: Aš tik perspėjau man pavaldžius kunigus dėl nesikišimo į politinių klausimų spendimą ir kad jie nenaudotų bažnyčios kaip Tarybų valdžios priemonių tribūnos.
KLAUSIMAS: Kodėl gi Jūs draudėte kunigams skaityti bažnyčiose laiškus, kurie būtų padėję likviduoti banditizmą?
ATSAKYMAS: Kiek atsimenu, į mane kreipėsi vienas ar du kunigai, prašydami leidimo perskaityti bažnyčiose tikintiesiems arkivyskupo REINIO ir prelato JOKUBAUSKO laiškus, kvietusius banditinių formuluočių dalyvius grįžti į taikų gyvenimą, tačiau aš to neleidau daryti. Jeigu į mane būtų kreipęsi ir daugiau kunigų dėl leidimo šiuo klausimu, aš taip pat būčiau neleidęs to daryti, nes bažnyčiose skaitomi tik savo vyskupijos vyskupo arba visų Lietuvos vyskupų pasirašyti pastoraciniai laiškai.
KLAUSIMAS: Kokių motyvų tai darydamas Jūs dar turėjote?
ATSAKYMAS: Išskyrus tai, kad, kaip jau parodžiau anksčiau, aš neigiamai vertinu visokius dvasininkų atsišaukimus, smerkiančius banditizmą, kitokių motyvų aš neturėjau.
KLAUSIMAS: Jūs nesuinteresuotas banditizmo likvidavimu Lietuvoje dėl to, kad esate aršus Tarybų valdžios priešas.
ATSAKYMAS: Aš tai neigiu.
KLAUSIMAS: Jūs ne tik dirbote antitarybinį darbą, bet ir davėte Jums pavaldiems kunigams nurodymus dirbti antitarybinį darbą.
ATSAKYMAS: Antitarybinio darbo aš nedirbau, todėl negalėjau duoti nurodymų dirbti tokį darbą man pavaldiems kunigams.
KLAUSIMAS: Jums skaitoma ištrauka iš Jūsų 1943 m. liepos 12 d. cirkuliaro kunigams: „Bolševikai mus naikino netik fiziškai, bet ir morališkai“ ir t.t. Šioje ištraukoje aiškiai matyti Jūsų priešiškas nusistatymas Tarybų valdžios atžvilgiu. Ar Jūs su tuo sutinkate?
ATSAKYMAS: Aš pripažįstu, kad 1943 m. parašytame cirkuliare kunigams išdėsčiau priešiškas Tarybų valdžiai mintis, bet aš tai parašiau veikiamas 1940-1941 metų įvykių įspūdžių, kai Tarybų valdžios organai išvežė iš Lietuvos didelę dalį lietuvių.
KLAUSIMAS: Iš Lietuvos buvo išvežti asmenys, dirbę antitarybinį darbą.
ATSAKYMAS: Aš susidariau nuomonę, kad Tarybų valdžios organai išvežė iš Lietuvos ir asmenis, nepriklausiusius antitarybiniams elementams.
KLAUSIMAS: 1943-1944 m. Jūs parašėte ne vieną laišką vyskupijos tikintiesiems, kuriuose kvietėte juos į kovą prieš Tarybų valdžią. Koks buvo šių laiškų tikslas? Prieš ką jie buvo nukreipti?
ATSAKYMAS: Man sunku atsakyti į šį klausimą, tačiau turiu pasakyti, kad, rašydamas šį cirkuliarą, kovos su Tarybų valdžia tikslų aš neturėjau. Aš prisipažįstu, kad mano laiškai tikintiesiems iš dalies buvo prieš bolševizmą, prieš Tarybų valdžią ir prieš lietuvius, 1940-1941 metais aktyviai vykdžiusius Tarybų valdžios politiką Lietuvoje.
KLAUSIMAS: Kas paskatino Jus parašyti antitarybinio turinio laiškus?
ATSAKYMAS: Pagrindinė priežastis, paskatinusi mane parašyti šiuos laiškus, buvo mano nepritarimas Tarybų valdžios politikai religiniu klausimu, mano nuomone, Tarybų valdžia, persekiojo religiją, todėl aš ir raginau tikinčiuosius melstis už tai, kad nebe pasikartotų 1940 metai, kai Lietuva įėjo į Tarybų Sąjungos sudėtį. Be to, tam mane paskatino atskirų katalikų pokalbių apie Tarybų valdžios organų baudžiamąją politiką 1940-1941 metais įtaka.
KLAUSIMAS: Ar Jūsų antitarybiniai laiškai atitiko Jūsų politinius įsitikinimus ir nuotaikas?
ATSAKYMAS: Tuo metu, kai juos rašiau, atitiko, tačiau tai buvo vokiečių okupacijos metais, kai Tarybų valdžia Lietuvoje neegzistavo ir aš nebuvau tikras, kad ji vėl bus atkurta, o jeigu Tarybų valdžia vis dėl to būtų grįžusi į Lietuvą, aš norėjau, kad tikintys lietuviai griežtai laikytųsi religijos, nepasiduotų bolševikų ir jų sukurtų organizacijų vykdomai antireliginei propagandai.
KLAUSIMAS: Ar Jūsų laiškus kunigai turėjo būtinai perskaityti tikintiesiems?
ATSAKYMAS: Taip, visi mano laiškai buvo privalomi vyskupijos kunigams, ir jie juos perskaitydavo tikintiesiems bažnyčiose.
KLAUSIMAS: Vadinasi, Jūs davėte nurodymus Jums pavaldžiai dvasininkijai skleisti antitarybinę propagandą. Ar Jūs tai pripažįstate?
ATSAKYMAS: Iš dalies pripažįstu, tačiau rašydamas šiek tiek antitarybinio turinio laiškus aš neturėjau tikslo skleisti antitarybinę propagandą tarp tikinčiųjų, todėl ir nenoriu pripažinti, kad aš daviau nurodymus pavaldžiai dvasininkijai vesti antitarybinę propagandą.
KLAUSIMAS: Ką gi Jūs laikote antitarybine propaganda?
ATSAKYMAS: Kai asmuo arba grupė asmenų, turėdami apibrėžtą tikslą, skleidžia tarp gyventojų šmeižikiškus prasimanymus prieš Tarybų valdžią, raginančius ją nuversti.
KLAUSIMAS: Jūsų laiškai kaip tik ir atitinka šį apibrėžimą.
ATSAKYMAS: Aš nepripažįstu, kad savo laiškais skleidžiau antitarybinę propagandą, nes tokio tikslo neturėjau. Antitarybinio turinio laiškus parašiau dėl anksčiau minėtų priežasčių.
KLAUSIMAS: Tardymo pradžioje Jūs teigėte, kad po vokiečių išvijimo iš Lietuvos uždraudėte Jums pavaldiems kunigams kištis į politinių klausimų sprendimą ir nenaudoti bažnyčios vienų ar kitų Tarybų valdžios priemonių vykdymui. Kodėl tuomet vokiečių okupacijos metu Lietuvos TSR leidote kunigams skaityti antitarybinius politinius laiškus?
ATSAKYMAS: Į šį klausimą aš jau atsakiau atsakinėdamas į ankstesnius klausimus. Be to aš nenorėjau leisti Lietuvoje paplisti bedievybei.
KLAUSIMAS: Vokiečių okupacijos metais Jūs kvietėte tikinčiuosius melstis už tuos, kurie kovojo prieš Tarybų valdžią, ir leidote cirkuliarus kunigams dėl lėšų rinkimo išvežtųjų į tolimuosius Tarybų Sąjungos rajonus ir banditų būrių šeimoms. Kas paskatino Jus tai daryti?
ATSAKYMAS: Tam mane skatino krikščioniški ir labdaringi tikslai.
KLAUSIMAS: Jūs esate Tarybų valdžios pralaimėjimo šalininkas, todėl ir dirbote antitarybinį darbą pats ir raginote tai daryti Jums pavaldžius kunigus.
ATSAKYMAS: Aš savęs nelaikau Tarybų valdžios pralaimėjimo šalininku, o tik nepritariu jos politikai religiniu klausimu ir represyvinei politikai. Be to, kad aš vokiečių okupacijos metais parašiau kelis iš dalies antitarybinio turinio laiškus tikintiesiems, aš nieko daugiau prieš Tarybų valdžią nedariau ir man pavaldžių dvasininkų dirbti antitarybinio darbo neraginau, išskyrus tai, kad jie skaitė tikintiesiems mano antitarybinio turinio laiškus.
KLAUSIMAS: Mes turime duomenų, kad ir po vokiečių išvijimo iš Lietuvos TSR Jūs aktyviai dirbote antitarybinį darbą. Ar pripažįstate tai?
ATSAKYMAS: Jokio antitarybinio darbo po vokiečių išvijimo iš Lietuvos TSR aš nedirbau. Visus neaiškius klausimus ir savo nesutikimą su vienomis ar kitomis Tarybų valdžios priemonėmis aš stengiausi išspęsti oficialiu būdu, kreipdamasis šiais klausimais į vadovaujančius Tarybų valdžios organus. Pogrindinio darbo aš nedirbau ir ryšių su pogrindžiu nepalaikiau. Protokolas pagal mano žodžius surašytas teisingai, asmeniškai jį perskaičiau ir pasirašau.
(Vysk. T. MATULIONIO parašas)
Tardė: LTSR MGB Tardymo skyriaus 3-iojo poskyrio virš. pav. vyr. leitenantas Golicynas
(parašas)
