Popiežius Pranciškus ir kardinolas Victoras Manuelis Fernándezas išleido tekstą, kuriuo leidžiama „laiminti nereguliariose situacijose esančias poras ir tos pačios lyties poras“, prieštaraujantį nekintamam katalikų mokymui, kad Bažnyčia negali laiminti nuodėmingų santykių.
Deklaracijoje Fiducia supplicans, kurią gruodžio 18 d. paskelbė naujasis Tikėjimo doktrinos dikasterijos prefektas kardinolas Victoras Manuelis Fernándezas, pateikiami projekto, kurį jis rengė kartu su popiežiumi Pranciškumi, išvados.
Tekste siekiama oficialiai atverti duris katalikų dvasininkams teikti palaiminimus tos pačios lyties poroms pagal kardinolo ir popiežiaus išdėstytas normas, o tai prieštarauja nuolatiniam katalikų mokymui ir Šventajam Raštui.
Teksto 31 punkte rašoma:
„Čia apibrėžtame horizonte yra galimybė laiminti nereguliariose situacijose esančias poras ir tos pačios lyties asmenų poras, kurių forma neturėtų būti bažnytinės valdžios ritualiniu būdu nustatyta, kad nebūtų painiojama su santuokos sakramentui būdingu palaiminimu.
Tokiais atvejais teikiamas palaiminimas, kuris ne tik turi kylančią vertę, bet ir yra paties Dievo nužengiančio palaiminimo šaukimasis tiems, kurie, pripažindami, kad yra vargšai ir kad jiems reikia Jo pagalbos, nepretenduoja į savo statuso teisėtumą, bet prašo, kad visa, kas jų gyvenime ir santykiuose yra tikra, gera ir žmogiškai pagrįsta, būtų pagydyta ir pakylėta Šventosios Dvasios buvimo. Šiomis palaiminimo formomis išreiškiamas prašymas Dievui suteikti pagalbą, kylančią iš Jo Dvasios impulsų – tai, ką klasikinė teologija vadina „aktualiomis malonėmis“, - kad žmonių santykiai galėtų bręsti ir augti ištikimi Evangelijos žiniai, išsivaduoti iš savo netobulumo bei trapumo ir reikštis vis didesniu dieviškosios meilės matmeniu.“
„Čia apibrėžtas horizontas“ yra prieštaringoje šio dokumento skyriaus preambulėje. Pradžioje pareiškiama, kad visos „apeigos ir maldos, galinčios sukelti painiavą tarp to, kas sudaro santuoką – kuri yra „išskirtinė, stabili ir neišardoma vyro ir moters sąjunga, natūraliai atvira vaikų gimdymui“ – ir to, kas jai prieštarauja, yra neleistinos.“
Taip pat pažymima, kad „griežtai liturginiu požiūriu palaiminimas reikalauja, kad tai, kas laiminama, atitiktų Dievo valią, išreikštą Bažnyčios mokyme“. Remiantis tuo, pristatomas Bažnyčios mokymas, smerkiantis lytinius santykius už santuokos ribų:
„Bažnyčia neturi teisės suteikti savo liturginio palaiminimo, jei tai kaip nors moraliai įteisintų sąjungą, kuri pretenduoja būti santuoka, arba nesantuokinę lytinę praktiką. Šventasis Tėvas pakartojo šios deklaracijos esmę savo atsakymuose į dviejų kardinolų dubia.“
Tačiau čia pat priduriama, kad palaiminimas neturėtų būti suvedamas tik į šį požiūrį:
„Taip pat reikia vengti pavojaus susiaurinti palaiminimų reikšmę tik iki šio požiūrio, nes tai leistų tikėtis, kad paprastam palaiminimui bus keliamos tokios pat moralinės sąlygos, kokių reikalaujama priimant sakramentus. Tokia rizika reikalauja, kad šią perspektyvą dar labiau praplėstume. Iš tiesų kyla pavojus, kad pastoraciniam gestui, kuris yra toks mėgstamas ir plačiai paplitęs, bus keliama per daug moralinių sąlygų, kurios, reikalaujant kontrolės, gali užgožti besąlygišką Dievo meilės galią, sudarančią palaiminimo gesto pagrindą.“
Teigiama, kad žmogus, prašantis palaiminimo, „parodo, kad jam reikia gelbstinčio Dievo buvimo savo gyvenime, o tas, kuris prašo palaiminimo iš Bažnyčios, pripažįsta pastarąją kaip Dievo siūlomo išganymo sakramentą. Prašyti palaiminimo Bažnyčioje reiškia pripažinti, kad Bažnyčios gyvenimas kyla iš Dievo gailestingumo įsčių ir padeda mums eiti pirmyn, geriau gyventi ir atsiliepti į Viešpaties valią“.
Pasak Fernándezo, dokumente pristatoma galimybė laiminti tos pačios lyties poras „oficialiai neįteisinant jų statuso ir niekaip nekeičiant Bažnyčios amžinojo mokymo apie santuoką“, nors naujasis prefektas pažymėjo, kad teksto „teologinė refleksija, pagrįsta popiežiaus Pranciškaus pastoracine vizija, reiškia tikrą plėtrą nuo to, kas apie palaiminimus buvo pasakyta Magisteriumo ir oficialiuose Bažnyčios tekstuose iki tol“.
Naujasis dokumentas pirmiausia buvo išleistas italų kalba, kartu su vertimais į prancūzų, anglų, vokiečių ir ispanų kalbas, nors lotyniško varianto dar nėra.
Pristatydamas tekstą Fernándezas rašė, kad jis parengtas remiantis „keliais pastaraisiais metais šiai dikasterijai iškilusiais klausimais“, įskaitant tarptautiniu mastu išgarsėjusias penkių kardinolų vasarą paskelbtas dubia ir popiežiaus atsakymą, kurie buvo paskelbti 2023 m. Sinodo posėdžio išvakarėse. Tekstas buvo pateiktas popiežiui Pranciškui peržiūrėti ir sulaukė jo pritarimo.
Dokumente pabrėžiama, kad tokie palaiminimai neturėtų būti painiojami su santuoka ir neturėtų būti oficialiai įtraukti į liturgines apeigas ar liturgines instrukcijas, pavyzdžiui, Romos mišiolą.
Fernándezas taip pat pareiškė, kad naujasis dokumentas pateikia visus būtinus atsakymus šia tema ir kad dabar atskiri kunigai gali elgtis pagal savo „įžvalgumą“, vadovaudamiesi tekstu:
„Tai, kas buvo pasakyta šioje deklaracijoje dėl tos pačios lyties porų palaiminimų, yra pakankamas orientyras, kad įšventintieji kunigai galėtų apdairiai ir tėviškai apsispręsti šiuo klausimu. Taigi, be pirmiau pateiktų gairių, nereikėtų tikėtis jokių kitų atsakymų apie galimus būdus, kaip reglamentuoti su tokio pobūdžio palaiminimais susijusias detales ar praktinius dalykus.“
Šį tekstą greitai pasveikino bene garsiausias LGBT darbotvarkę palaikantis dvasininkas kun. Jamesas Martinas. Jis pareiškė: „Kartu su daugybe kitų kunigų, džiaugsiuosi galėdamas laiminti savo draugus tos pačios lyties sąjungose.“
Savo ruožtu tradicinio katalikiško mokymo gynėjas vysk. Josephas Stricklandas paragino visus pasaulio vyskupus pasipriešinti naujajam dokumentui. „Mano broliai vyskupai, šiomis paskutinėmis Advento dienomis junkimės su mūsų Viešpačiu savo balso jėga ir džiaugsmu ir pasakykime „ne“ šiam dokumentui“, - paragino ganytojas.
„Mums paprasčiausiai reikia būti vieningu balsu, sakančiu „ne, mes to nedarysim“. Mes neinkorporuosim to į Bažnyčios gyvenimą, paprasčiau turim pasakyti „ne“. Turim būti vieningas balsas.“
Katalikų mokymas apie tos pačios lyties asmenų laiminimus
Pirmajame laiške korintiečiams šventasis Paulius teigia, kad homoseksualūs veiksmai yra nuodėmingi, ir aiškina, kad „nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai“ „nepaveldės Dievo karalystės“, bet, pasak jo Laiško romiečiams, tie, kurie praktikuoja homoseksualumą, gaus „savo pačių asmenyje deramą bausmę už savo klaidą“.
Vadovaujant kardinolui Josephui Ratzingeriui 1986 m. Tikėjimo doktrinos kongregacija išleido dokumentą, kuriame vyskupams nurodė, kaip pastoraciniu požiūriu rūpintis homoseksualiais asmenimis. Kongregacija tada įspėjo vyskupus užtikrinti, kad jie ir bet kuri vyskupijos „pastoracinė programa“ „aiškiai nurodytų, jog homoseksuali veikla yra amorali“.
Toks autentiškas pastoracinis požiūris „padėtų homoseksualiems asmenims visuose dvasinio gyvenimo lygmenyse: per sakramentus, ypač per dažną ir nuoširdų Susitaikinimo sakramento naudojimą, per maldą, liudijimą, patarimus ir individualią globą“, - tada rašytas kongregacijos dokumente.
Instrukcijoje buvo pridurta:
„Tačiau norime aiškiai pasakyti, kad nukrypimas nuo Bažnyčios mokymo ar jo nutylėjimas, siekiant teikti pastoracinę priežiūrą, nėra nei rūpestingas, nei pastoracinis. Galiausiai pastoracinis gali būti tik tai, kas tikra. Bažnyčios pozicijos nepaisymas neleidžia homoseksualiems vyrams ir moterims gauti rūpesčio, kurio jiems reikia ir kurio jie nusipelno.
Todėl ypatingas rūpestis ir pastoracinis dėmesys turėtų būti skiriamas tiems, kurie turi šią būklę, kad jie nesusidarytų įspūdžio, jog šios orientacijos išgyvenimas homoseksualia veikla yra moraliai priimtinas pasirinkimas. Taip nėra.“
2021 m. Tikėjimo doktrinos kongregacija taip pat aiškiai pareiškė, kad Bažnyčia neturi „galios teikti palaiminimą tos pačios lyties asmenų sąjungoms“.
Tada kongregacija teigė, kad „neleistina teikti palaiminimą santykiams ar partnerystei, net ir stabiliai, kai lytinė veikla vykdoma už santuokos ribų (t. y. už neišardomos vyro ir moters sąjungos, natūraliai atviros gyvybės perdavimui), kaip yra tos pačios lyties asmenų sąjungų atveju“.
