Popiežius Pranciškus naujuoju Tikėjimo doktrinos kongregacijos (dabar jau dikasterijos) prefektu paskyrė kontroversiška ir heterodoksiška veikla pagarsėjusį arkivyskupą Victorą Manuelį Fernandezą, ilgametį Pranciškaus draugą ir daugybės popiežiaus tekstų, tarp jų ir Amoris Laetitia, juodraščių autorių.
Erotinės knygos autorius
Arkivysk. Fernandezas yra pagarsėjęs dėl savo atvirai erotinės knygos „Gydyk mane savo burna: Bučiavimosi menas“, kurią jis parašė 1995 m. Gindamas šią knygą Fernandezas yra teigęs:
„Šiuose puslapiuose aš noriu susintetinti populiarųjį jausmą, kurį žmonės jaučia, kai pagalvoja apie bučinį, ką jie patiria bučiuodamiesi. Taigi, bandant apibendrinti didžiulį gyvenimo turtingumą, šie puslapiai atsirado kaip bučinio apgynimas. Tikiuosi, kad jie padės jums geriau bučiuotis, kad jie motyvuos jus bučiuojantis išlaisvinti tai, kas jūmyse geriausia.“
Nors Fernandezas gynė knygą kaip bučinių analizę, kuri pretenduoja būti dvasiniu ir teologiniu veikalu, joje neslepiama erotika ir dažnai užsimenama apie dviprasmiškus seksualinius santykius, kurių dalyvių lytis nenurodyta. Knygoje taip pat pateikiama įvairių statulų ir meno kūrinių nuotraukų, kuriose vaizduojami aistringai besibučiuojantys ir vienas kitą apkabinantys žmonės intymiose ir erotiškose pozose.
Be erotinės poezijos ir nepadorių eilėraščių apie bučiavimąsi, knygoje pateikiama patarimų, kaip intymiai bučiuojantis padaryti savo kūną patrauklesnį kitam žmogui.
Kai kurių apžvalgininkų teigimu, popiežius Benediktas XVI būtent dėl šios knygos net kelis kartus atsisakė leisti Fernandezą šventinti į vyskupus.
Kontroversiškosios Amoris Laetitia autorius
60-metis Fernandezas, kaip ir Pranciškus, yra argentinietis. Šioje šalyje ir užsimezgė Jorge Bergoglio ir Fernandezo draugystė. 2007 m. kardinolas Bergoglio paskyrė Fernandezą Lotynų Amerikos vyskupų Penktosios generalinės konferencijos ekspertu. 2009 m. Bergoglio jį nominavo Pontifikalinio Argentinos katalikiško universiteto rektoriumi, bet juo Fernandezas tapo tik 2011 m., nes jo kandidatūrą ilgą laiką blokavo ta pati Tikėjimo doktrinos kongregacija, kurios prefektu jis dabar tapo. 2013 m. Fernandezas įšventinamas vyskupu.
Žinoma, kad būtent arkivysk. Fernandezas parašė popiežiaus enciklikų Evangelii Gaudium, Laudato Si ir Amoris Laetitia juodraščius. Pranciškus taip pat Fernandezui suteikė svarbias roles 2014 ir 2015 m. Vatikano sinoduose, kuriuos ir vainikavo kontroversiškoji enciklika Amoris Laetitia.
Aštuntasis Amoris Laetitia skyrius atvėrė duris išsiskyrusiems ir antrą kartą „susituokusiems“ priimti šv. Komuniją. Kilus skandalui, pats Pranciškus atsakė, kad negali būti kitokios Amoris Laetitia interpretacijos, kaip tik ši, atverianti kelią asmenims, esantiems sunkios nuodėmės būklėje, priimti Komuniją.
Pranciškus buvo paklaustas, ar Amoris Laetitia reiškia „sakramentų prieinamumo disciplinos pasikeitimą“ išsiskyrusių ir antrą kartą „susituokusių“ asmenų atžvilgiu, į ką jis atsakė „galiu atsakyti „taip“, taškas“. Po šių pareiškimų grupė katalikų teologų paviešino laišką, skirtą kardinolams ir patriarchams, kuriame perspėjama, kad Amoris Laetitia „kelia pavojų tikėjimui“.
Manoma, kad būtent Fernandezas yra atsakingas už kontroversiškus enciklikos teiginius. Vatikano žurnalistas Sandro Magisteris net atkreipė dėmesį, kad kontroversiškiausi enciklikos sakiniai yra labai panašūs ar net nukopijuoti nuo kitų Fernandezo raštų, kuriuos jis rašė dar būdamas Argentinoje.
Gindamas encikliką, Fernandezas skandalingai teigė:
„Teisėta klausti, ar aktai, kuomet kartu gyvenama more uxorio (t. y. turint lytinių santykių), savo integralia prasme visada turėtų papulti po negatyvia „svetimavimo“ sąvoka. <...> galima rasti kelią, atvirą galimybei [šiems asmenims] priimti Eucharistijos maistą. <...> sakau „integralia prasme“, nes negalima teigti, kad subjektyviai tokie aktai visada ir visais atvejais yra sunkiai nuodėmingi. Pranciškaus didžioji inovacija yra leisti pastoracinį atskyrimą, pasireiškiantį praktinėmis pasekmėmis taikant discipliną.“
Tai, kad Fernandezas rašė Amoris Laetitia, šiuo metu yra itin svarbi aplinkybė. Visai neseniai paskelbtas dokumentas, kuriame nustatomos gairės spalį vyksiančiam Sinodui apie sinodiškumą. Dokumente be kitų dalykų propaguojama LGBT ideologija, jame taip pat jau minėta Amoris Laetitia interpretacija dėl antrą „santuoką“ sudariusių asmenų galimybės priimti Komuniją pateikiama jau kaip savaime suprantamas ir visuotinai priimtas dalykas.
Dokumente teigiama:
„Kai kurie klausimai, iškilę po konsultacijų su Dievo tauta, yra susiję su dalykais, apie kuriuos jau yra parengtas magisterinis ir teologinis mokymas. Pateiksime tik du pavyzdžius: pakartotinai susituokusiųjų priėmimas, apie kurį kalbama posinodiniame apaštališkajame paraginime Amoris laetitia, arba liturgijos įkultūrinimas, apie kurį kalbama Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos instrukcijoje Varietates legitimae (1994).“
Per daugelį iki šiol vykusių etapų Sinodas dėl sinodalumo nuosekliai ragino „priimti antrą kartą susituokusius asmenis, poligaminėse santuokose gyvenančius žmones, LGBTQ+ asmenis“. Dabar naujausiame jo dokumente propaguojamas nekatalikiškas Amoris Laetitia mokymas, leidžiantis išsiskyrusiems ir „antrą kartą susituokusiems“ priimti Komuniją tuo metu, kai šio dokumento autorius užims vienas aukščiausių pareigų Katalikų Bažnyčioje.
Be to, vienas iš svarbiausių Vatikano kardinolų prieš keletą savaičių atskleidė, kad Vatikanas šiuo metu rengia dokumentą dėl išsiskyrusiųjų ir antrą kartą „susituokusiųjų“, atitinkantį popiežiaus Pranciškaus pageidavimus. Kardinolas Kevinas Farrellas, Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos prefektas, balandžio mėnesį pareiškė, kaip „dikasterija rengia tekstą, konkrečiai susijusį su – kaip pageidavote, Jūsų Šventenybe – vyrais ir moterimis, patyrusiais santuokinę nesėkmę ir gyvenančiais naujose sąjungose“.
Farrellas taip pat nuosekliai ir uoliai propagavo Amoris Laetitia, teigdamas: „tvirtai tikiu, jog [Amoris Laetitia] yra Bažnyčios mokymas. Tai pastoracinis dokumentas, nurodantis, kaip turėtume elgtis. Manau, kad turėtume jį priimti tokį, koks jis yra“.
Priešingai, popiežiaus Jono Pauliaus II dokumente Familiaris consortio buvo ginamas ilgametis Katalikų Bažnyčios mokymas, kad išsiskyrę ir antrą kartą „susituokę“ asmenys, kurių ankstesnių sąjungų Bažnyčia nėra paskelbusi negaliojančiomis, negali priimti šv. Komunijos. Jonas Paulius II čia rašė:
„[Bažnyčia dar kartą patvirtina savo praktiką, pagrįstą Šventuoju Raštu, nepriimti eucharistinės Komunijos išsiskyrusiems ir antrą kartą susituokusiems asmenims. Jie negali būti priimami dėl to, kad jų būsena ir gyvenimo sąlygos objektyviai prieštarauja tai Kristaus ir Bažnyčios meilės sąjungai, kurią reiškia ir įgyvendina Eucharistija. Be to, yra dar viena ypatinga pastoracinė priežastis: jei šie žmonės būtų prileidžiami prie Eucharistijos, tikintieji būtų klaidinami dėl Bažnyčios mokymo apie santuokos neišardomumą.“
Popiežiaus laiškas skiriant Fernandezą
Paskirdamas arkivysk. Fernandezą Tikėjimo doktrinos dikasterijos prefektu, popiežius Pranciškus paviešino jam skirtą viešą laišką (čia ir čia), kuriame randame skandalingų teiginių apie tai, ko bus tikimasi iš naujojo prefekto.
Laiške teigiama, kad „anksčiau [kongregacija] yra naudojusi nemoralius metodus. Tai buvo laikai, kai vietoje teologinės išminties platinimo, buvo ieškoma galimų doktrininių klaidų. Iš jūsų tikrai tikiuosi visiškai kitokio požiūrio“. Kitoje vietoje randame šios minties papildymą: „pagrindinis [dikasterijos] tikslas yra saugoti mokymą, plaukiantį iš tikėjimo, bet tam, kad suteiktume argumentų mūsų vilčiai, o ne būtume lyg priešai, kurie rodo pirštais ir smerkia.“
Be šio įvardinimo, kad dikasterija neturėtų išaiškinti ir pasmerkti kylančių teologinių klaidų, Pranciškus laiške taip pat teigia, kad Bažnyčiai „reikia augti apreikštojo Žodžio interpretacijoje ir tame, kaip ji supranta tiesą“. Bene skandalingiausioje laiško vietoje popiežius teigia, kad „visada bus tiesa, kad realybė yra aukščiau už idėją“, taip patvirtindamas savo pontifikato metu plačiai taikomą situacinę etiką, kuomet nesiremiama absoliučiais moralės standartais, bet į kiekvieną situaciją žiūrima atskirai ir joje randama išimčių įstatymui. Tuo paremtas ir leidimas antrą kartą „susituokusiems“ asmenims priimti šv. Komuniją.
