Praėjo daugiau nei metai, kaip Roma pradėjo atvirą tradicinių Mišių puolimą. Dalinamės tradicinių Mišių bendruomenių situacijos Prancūzijoje apžvalga.
Augantis tradicinis pasaulis
Prancūzijoje prieš tradicines Mišias nukreipti dokumentai buvo plačiai nušviesti žiniasklaidos, bet nepadarė didelės įtakos šioje šalyje su vietos vyskupo pritarimu celebruojamų tradicinių Mišių skaičiui. Kaip pranešama, per šį laikotarpį iš visoje šalyje esančios 241 vietos, kur aukojamos tradicinės Mišios, užsidaryti buvo priversta 14. Tai reiškia 6% sumažėjimą. Nors tai nėra didžiulis skaičius, pirmą kartą nuo Benedikto XVI motu proprio Summorum Pontificum paskelbimo 2004 metais, kai suteikta daugiau laisvės tradicinių Mišių celebravimui, jų skaičius Prancūzijoje sumažėjo.
Koks dokumentų poveikis buvo įšventinamų kunigų ir į seminarijas stojančių vyrų skaičiui ir jų liturginei praktikai? Kaip skelbia Prancūzijos vyskupų konferencija, 2022 m. buvo įšventinti 77 kunigai, kurie dirbs vyskupijų parapijose. Prie jų reikėtų pridėti dar 12, kurie buvo įšventinti tradicionalistinėse bendruomenėse: 6 Šv. Pijaus X brolijoje, 3 Šv. Petro brolijoje ir 3 Kristaus Karaliaus institute. Šie 12 kunigų įšventinti aukoti išskirtinai tradicines Mišias ir sudaro 14% visų šalyje įšventintų kunigų. Reikia turėti omenyje, kad vertinant vyskupijų kunigus, jų medianinis amžius yra 75 metai, o per metus miršta tarp 600 ir 800, tad kunigų skaičius mažėja labai sparčiai.
Realybė prieš ideologiją
2022 m. bendruomenės, kurioje celebruojamos tradicinės Mišios (Kristaus Karaliaus institutas, Šv. Petro brolija, Šv. Pijaus X brolija, Gerojo Ganytojo institutas ir Dievo Gailestingumo misionieriai) į savo Prancūzijos seminarijas priėmė 95 vyrus (2021 m. priimti 69 vyrai), tarp jų 38 prancūzus. Įvertinant ir tai, kad šiuo metu dauguma net ir vyskupijų seminarijose besimokančių klierikų yra daugiau ar mažiau palankūs tradicinėms Mišioms ir su jomis pažįstami, galima sakyti, kad ir čia vyrauja tendencija tradicinių Mišių naudai (remiamasi Domo Geoffroy Kemlino, naujojo Solesmes abato, liudijimu leidinyje La Nef, nr. 350).
Savo paskelbtu motu proprio Traditionis custodes popiežius Pranciškus padarė beveik neįmanoma galimybę naujai įšventintam vyskupijos kunigui celebruoti tradicinę liturgiją. Tam yra būtina prašyti Romos leidimo, o ši jo niekada nesuteikia. Susidurdami su tokia situacija, nemažas skaičius kunigais norinčių tapti jaunuolių, kurie šiaip norėtų likti vyskupijoje, dabar renkasi vieną iš buvusių Ecclesia Dei bendruomenių. Tačiau joms nuolatos gresia kanoninės vizitacijos, kurių tikslas primesti liturginės reformos „privalumus“. Visiškai tikras dėl ateities gali būti tik stodamas į Šv. Pijaus X brolijos seminarijas, kurioms negresia toks likimas.
Žvelgiant į šią tradicinių Mišių bendruomenių gausėjimo tendenciją, reikia paminėti, jog situacija „posusirinkiminėje“ Bažnyčioje yra apgailėtina. 2019 m. Bordo ir Lilio seminarijos užsidarė dėl personalo trūkumo. Prancūzijos vyskupų konferencija dar nepaskelbė, kiek jaunuolių įstojo į seminarijas 2022 m., bet skaičius tikrai bus mažas, o vienas vyskupas kukliai pareiškė: „Į seminarijas stojančių studentų skaičius stagnuoja.“ Gerai klojasi tik labiau tradicinėms bendruomenėms, net jei jos priėmė susirinkimines reformas. Pavyzdžiui, Šv. Martyno bendruomenėje 2021 m. įšventinti 24, 2022 m. 14 kunigų, į paruošiamąjį kursą 2022 m. įstojo 24, 2021 m. 19 jaunuolių. Tomistai ir konservatyvūs Tulūzos dominikonai 2022 m. priėmė 11 vyrų, kai tuo tarpu Tulūzos seminarija, kurioje arkivysk. de Kerimelis uždraudė nešioti sutanas, šiais metais priėmė vos vieną jaunuolį. Kalbant apie Tulono vyskupiją, žinotą dėl didelio įšventinimų skaičiaus, čia į seminariją priimtas vos 1 kandidatas, kuris išsiųstas į Eksą, o seminarija La Castille uždaryta. Be to, negana patekti į seminariją, dar turi ją baigti. Iš 6 studentų, įstojusių į pirmą kursą Paryžiaus seminarijoje 2021-aisiais, tik 2 liko studijuoti antrajame, kitiems pasirinkus palikti seminariją.
Užduoti teisingus klausimus
Susidūrę su tokia situacija, labai mažai vyskupų užduoda sau teisingus klausimus, tokius kaip: „Gal mes jau ilgą laiką klaidingame kelyje?“ arba „Kodėl gi mums neišbandžius šių tradicinių metodų, kurie anksčiau pasiteisino ir visada buvo efektyvūs?“. Priešingai, daugelis sprendimą mato naujoje Bažnyčioje be kunigų, kurioje juos pakeičia vedę diakonai, tikintis, kad greičiau bus pradėti į kunigus šventinti vedę vyrai ar net moterys. Prieš kelis mėnesius vyskupas, paskirtas vadovauti pietų Prancūzijoje esančiai vyskupijai, pareiškė: „Šioje vyskupijoje vis dar yra 50% per daug kunigų.“ Bet ar tokia Bažnyčia dar vis būtų Katalikų Bažnyčia?
