Vokietijos vyskupų konferencija išreiškė oficialią paramą plačiai nuskambėjusiai LGBT viešajai kampanijai, kurios metu 125 Vokietijos Bažnyčios darbuotojai, tame tarpe ir dvasininkai, paskelbė apie savo homoseksualumą.
Bažnyčios darbuotojai bei kunigai pasisakė dokumentiniame filme, pavadintame „Kokius mus sukūrė Dievas“ ir transliuotame Vokietijos televizijoje. Šio filmo pasirodymas Vokietijos krikščionių žurnale PRO įvardintas kaip „didžiausias homoseksualių asmenų atsiskleidimas Katalikų Bažnyčios istorijoje“.
Tų pačių 125 asmenų grupė sausio 24 d. paviešino ir pareiškimą, kuriame reikalauja baigti „diskriminaciją ir išskyrimą“. Pareiškime yra septynių punktų reikalavimų sąrašas Katalikų Bažnyčiai, tarp kurių yra ir reikalavimas pakeisti Bažnyčios mokymą apie lytiškumą.
„Už Bažnyčią be baimės“ reikalavimų sąraše taip pat yra teiginys, kad „Bažnyčia privalo nebesulaikyti Dievo palaiminimo ir prieigos prie sakramentų LGBTIQ+ asmenims ir poroms“ ir reikalavimas Bažnyčiai neatsisakyti įdarbinti tuos, kurie „gyvena atvirą gyvenimą pagal savo seksualinę orientaciją ir socialinės lyties (angl. gender) identitetą“.
Pareiškime Vokietijos vyskupai taip pat kviečiami „prisiimti atsakomybę“ už „kentėjimus“, kuriuos sukėlė „LGBTIQ+ asmenims“, ir paraginti Bažnyčią keistis.
Tą pačią dieną, kurią paviešinta kampanija, jai oficialią paramą išreiškė Acheno vyskupas Helmutas Dieseris, „sveikindamas LGBT kampaniją Vokietijos vyskupų konferencijos vardu ir siekdamas, kad tai būtų ženklas, jog Bažnyčioje būtų pasiekta atmosfera, kurioje nėra baimės“.
Vysk. Dieseris taip pat teigė, kad „LGBTIQ+ asmenys privalo turėti prieigą prie visų veiklų“ Bažnyčioje „be diskriminacijos“ ir kad „niekas negali būti diskriminuojamas, nevertinamas ar kriminalizuojamas dėl savo seksualinės orientacijos ar socialinės lyties tapatybės“.
Atskirame interviu, paviešintame taip pat sausio 24 d., vysk. Dieseris savo pažiūras išreiškė dar atviriau ir stipriau, apkaltindamas Bažnyčią „kriminalizuojant homoseksualus“ ir teigdamas, jog netvarkinga homoseksuali orientacija iš tikrųjų yra „Dievo dovana“. Jo teigimu, Bažnyčia turėtų pakeisti savo žvilgsnį į seksualinę orientaciją ir „identitetą“.
Vyskupas taip pat teigė esąs įsitikinęs, kad sinodinis kelias suteikia „reikalingą erdvę konstruktyviu būdu atsakyti į šiuos klausimus, kad būtume laisvi nuo baimės“. Vokietijos sinodinis kelias, „sinodinių“ susirinkimų, pradėtų 2019 m. gruodį, serija, yra procesas, kurio metu Vokietijos vyskupai siekia pakeisti Bažnyčios mokymą tokiais klausimais kaip moterų „kunigystė“, homoseksualūs santykiai ir kunigų celibatas. Šis procesas buvo ne kartą pasmerktas daugybės Vokietijos katalikų – pasauliečių ir dvasininkų.Vokietis kardinolas ir buvęs Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas Gerhardas Mulleris teigė, jog Vokietijos sinodinio kelio procesas „yra tiesiogiai priešingas katalikų tikėjimui savo forma ir turiniu“.
Atskirais pareiškimais paramą LGBT kampanijai išreiškė ir kai kurie kiti Vokietijos vyskupai. Eseno vyskupas Franzas-Jozefas Overbeckas pareiškė, kad jis „kvietė Bažnyčią „depatologizuoti“ homoseksualumą jau prieš dvejus metus“. Osnabriuko vyskupas ir Vokietijos vyskupų konferencijos viceprezidentas Franzas-Josezas Bode teigė, kad šią kampaniją vertina „kaip 125 Katalikų Bažnyčios homoseksualių darbuotojų drąsų žingsnį“, o Drezdeno-Meiseno vyskupas Heinrichas Timmereversas savo vyskupijos Twitter paskyroje padėkojo atsiskleidusiems asmenims už jų „įspūdingus liudijimus“.
2003 m. Tikėjimo doktrinos kongregacija, tuomet vadovaujama kardinolo Ratzingerio, išleido dokumentą „Apie siūlymus suteikti teisinį pripažinimą homoseksualių asmenų sąjungoms“, kuriame perspėjo:
„Situacijose, kuomet homoseksualios sąjungos buvo teisiškai pripažintos ar jų teisinis statusas ir teisės prilygintos santuokai, aiški ir empatiška opozicija yra pareiga. Privalu susilaikyti nuo bet kokio formalaus bendradarbiavimo priimant ar taikant tokius mirtinai neteisingus įstatymus ir, kiek įmanoma, nuo materialaus bendradarbiavimo jų taikymo lygmenyje.“