Pamokslas, 2017 m. vasaris, Kaunas. (Kalba taisyta)
Praeitą sekmadienį mes šiek tiek apmąstėme pirmąjį Angelo apsireiškimą trims vaikams Fatimoje. Dievas atsiuntė šį angelą 1916 m. tam, kad parengtų vaikus Dievo Motinos apsireiškimams 1917 m. Matėme, kaip Fatimos Angelas iš pat pradžių pamokė mus trijų labai svarbių dalykų: pirma, kad šiuolaikinis žmogus turi atnaujinti ir pagilinti pagarbą Visagaliam Dievui; antra, kad šiuolaikinis žmogus turi kasdien atlikti tikėjimo, garbinimo, vilties ir meilės aktus, nes tai yra pagrindiniai religijos aktai, saugantys mus šiame bedieviškame pasaulyje; trečia, kad mums reikia melstis už nusidėjėlius.
Pirmasis Angelo apsireiškimas turėjo didelį ir stiprų poveikį vaikams. Po kelių mėnesių, vieną karštą vasaros dieną, ten pat, Portugalijoje, vaikai norėjo truputi pailsėti medžių pavėsyje netoli Liucijos namų. Staiga jiems antrą kartą pasirodė Fatimos Angelas ir tarė: „Ką darote? Melskitės, daug melskitės! Jėzaus ir Marijos Širdys turi jums parengusios gailestingumo planų. Skirkite Aukščiausiajam nepertraukiamas maldas ir aukas!“ Liucija paklausė: „Kaip turime aukotis?“ Angelas atsakė: „Iš visų dalykų, kokius galite, padarykite auką, skirtą atgailai už nuodėmes, kuriomis Jis įžeidžiamas, ir melskite nusidėjėlių atsivertimo. Taip jūs laimėsite taiką savo tėvynei. Aš esu jos Angelas Sargas, Portugalijos angelas. O ypač atsidavę priimkite kentėjimus, kuriuos jums siųs Viešpats, ir kantriai juos neškite.“
Brangūs tikintieji, prisiminkite, jog tuo pačiu metu, kai Angelas apsireiškė Fatimoje, Europoje vyko Pirmasis pasaulinis karas. Tas siaubingas karas nuniokojo visą Europą, milijonai žmonių buvo nužudyti ir turėjo kentėti. Žmonės meldėsi ir prašė taikos. Jie labai norėjo, kad karas baigtųsi. Fatimos Angelas pažadėjo taiką. Bet kaip ją pasiekti? Angelo atsakymas buvo malda ir auka. Angelas tarė: „Melskitės, daug melskitės!... Skirkite Aukščiausiajam nepertraukiamas maldas ir aukas!“ Tai yra pasaulio taikos tikrasis šaltinis, nes karas visada yra bausmė už nuodėmes.
Beje, įdomu, kad Fatimos Angelas pasisakė esąs Portugalijos Angelas Sargas. Tai reiškia, kad ne tik žmonės, bet ir tautos turi angelus sargus. Angelai sargai iš tikrųjų mus saugo, bet jie taip pat kovoja, kad apsaugotų savo šalis nuo blogio ir vestų jas pas Kristų Karalių. Todėl, brangūs tikintieji, nepamirškite melstis Lietuvos Angelui Sargui.
Portugalijos angelas nepasakė vaikams savo vardo. Jis tik sakė, kad yra taikos angelas. Bet jei pažvelgtume į šv. Mykolo Arkangelo liturginės šventės tekstą, perskaitytume įdomius žodžius: „Mykolas, Taikos angelas.“ Portugalai visada puoselėjo karštą pamaldumą šv. Mykolui Arkangelui; jie netgi teigia, kad jis yra Portugalijos globėjas. Ten švenčiama ir ypatinga liturginė šventė, vadinama Šv. Mykolo, Portugalijos sargo, švente. Todėl visai įmanoma, kad jis ir yra šis Fatimos angelas.
Tačiau grįžkime prie Angelo žodžių. Jis tarė: „KĄ DAROTE?“ Prisiminkite, vaikai žaidė, o paskui ilsėjosi. Angelas jiems pasirodė ir tarė: „Ką darote?“ Galime sakyti, tai buvo nedidelis priekaištas, nes Fatimos Angelas norėjo, kad vaikai daugiau melstųsi. Jei Angelas taip papriekaištavo šiems trims mažiems vaikams, ką jis pasakytų mums? Ką jums pasakytų jūsų Angelas Sargas? „Ką darote?“ Brangūs tikintieji, mūsų Angelas Sargas visada yra su mumis ir nuolat mūsų klausia: „Ką šiuo metu darote? Ar vykdote Dievo valią? O gal eikvojate savo laiką? Ar atliekate savo pareigas? Ar darote gera? Ar mylite savo išganytoją Jėzų Kristų?”
Po to Fatimos Angelas pasakė: „Melskitės, daug melskitės!... Skirkite Dievui nepertraukiamas maldas ir aukas!" Liucija nesuprato, kokias aukas. Ji paklausė angelą: „Kaip turime aukotis?“ Gal ji galvojo: mes nesame kunigai... kaip galime aukotis? Tačiau Angelas paaiškino labai paprastai: „Iš visų dalykų, kokius galite, padarykite auką, skirtą atgailai už nuodėmes, kuriomis Jis įžeidžiamas, ir melskite nusidėjėlių atsivertimo.“
Tai mums labai svarbu: „Iš visų dalykų, kokius galite, padarykite auką, skirtą atgailai, Dievui.” Ką tai reškia? Vėliau sesuo Liucija rašė: „Tie angelo žodžiai įsispaudė mūsų dvasioje kaip šviesa, kuri leido pažinti, kas yra Dievas, kaip Jis mus myli ir nori būti mūsų mylimas. Mes supratome aukos vertę ir kaip ji Jam patinka, kaip Jis dėl tos aukos atverčia nusidėjėlius. Nuo to laiko mes pradėjome Viešpačiui aukoti visa, kas mums buvo nemalonu, bet tuomet dar neieškojome kitokių apsimarinimų ir atgailos darbų, tik parpuolę kniūbsti ant žemės valandų valandas kartojome angelo maldą.“
Dievas suteikė vaikams ypatingą antgamtinę malonę, kad jie suprastų šiuos dalykus. Vaikai geriau suprato nedidelių kasdienių aukų vertę ir kaip tos aukos patinka Dievui, taip pat kaip Jis dėl tų aukų atverčia nusidėjėlius.
Tad galime sakyti, kad tai yra ketvirta Fatimos pamoka: „Iš visų dalykų, kokius galite, padarykite auką, skirtą atgailai už nuodėmes, kuriomis Jis įžeidžiamas, ir melskite nusidėjėlių atsivertimo.“ Žiūrėkite į Nukryžiuotąjį. Ką matote? Meilė, Dievo meilė... tobula meilė. Bet šią meilę sunku pamatyti ir suprasti. Turime žiūrėti giliau. Juslėmis matome tik vargšą, prie kryžiaus prikaltą žmogų. Jis nešvarus, kruvinas. Matome skausmą. Matome kentėjimą. Bet taip pat matome auką. Tas skausmas ir kentėjimas yra meilė, meilė mums. Tai nuostabus Dievo meilės žmonijai pasireiškimas. Iš tiesų, jei mes tikrai mylime kokį nors žmogų, tada turėsime valios ir jėgų atsižadėti savo norų ir gebėsime dėl jo netgi kentėti skausmą. Meilė padeda mums iškęsti pažeminimus ir daug sunkumų dėl kito žmogaus. Tai yra aukštesnė, krikščioniška meilė.
Kai savo kasdieniame gyvenime jaučiame kokį nors skausmą, galime tą skausmą paaukoti Dievui kaip nedidelę auką. Kai patiriame sunkumus, galime paaukoti juos kaip atnašą Viešpačiui. Kai tam tikra situacija ar žmogus mums labai nepatinka, galime visai tai nuoširdžiai priimti ir paaukoti Dievui. Taip, tai yra sunku, bet mylėti kartais yra sunku. Jėzaus kančia ir kryžius moko mus apie tikrąją meilę ir pasiaukojimą. Tai Fatimos Angelas ir norėjo mums priminti: „Iš visų dalykų, kokius galite, padarykite auką, skirtą atgailai už nuodėmes, kuriomis Jis įžeidžiamas, ir melskite nusidėjėlių atsivertimo.“ Kovokite prieš savanaudiškumą ir egoizmą. Nesiskųskite! Aukokite Dievui viską už nusidėjėlių atsivertimą.
Ką galiausiai Fatimos Angelas pasakė vaikams? „O ypač atsidavę priimkite kentėjimus, kuriuos jums siųs Viešpats, ir kantriai juos neškite.“ Turime pasakyti, brangūs tikintieji, kad tai yra didžiausia auka, kuri patinka Dievui. Tai yra priimti kentėjimus, kuriuos Dievas mums siunčia. Dievas kasdien mums siunčia daug mažų kentėjimų, skausmų, kryžių. Nesiskųskite! Nepykite! Neliūdėkite! Žiūrėkite į Nukryžiuotąjį. Būkime tikri Dievo vaikai ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus mokinIai ir aukokime savo sunkumus už nusidėjėlių atsivertimą, nes jie šiuo metu eina į pragarą. Kiek daug sielų mirs šiandien ir eis į pragarą? Reikia jiems padėti. Tai yra ketvirtoji Fatimos pamoka, kurios Angelas mus išmokė.
Šv. Tomas Akvinietis mokė, kad vienas Dievo meilės veiksmas yra brangesnis nei visa visata. Dėl to Liucija, Jacinta, Pranciškus ir tapo tokiais šventais. Jie suprato Jėzaus širdį; jie suprato, kas yra tikra auka ir meilė. Tai galioja ir mums: juk mūsų kasdienis nuobodus kryžius gali tapti antgamtine auka už nusidėjėlių atsivertimą.
Amen.
