Vasario 15 d. minime kitą, lietuviams mažiau žinomą palaimintąjį – kunigą Mykolą Sopočką (1888–1975). Jis gimė dabartinėje Baltarusijoje, maždaug pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Minsko, baltarusiai jo pavardę taria Sapocka, bet giminė nuo seno save laikė lenkais. Baigė mokyklą Ašmenoje ir Vilniaus kunigų seminariją, 1914 metais įšventintas kunigu. Nors Mykolas buvo Lenkijos patriotas, bet visas jo gyvenimas susijęs su Lietuva.
Mykolas vikaravo Tabariškėse (prie dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos sienos), po to buvo lenkų armijos kapelionas Varšuvoje ir Vilniuje, Vilniaus kunigų seminarijos dvasios tėvas, teologijos daktaras, pastoralinės teologijos profesorius Vilniaus universiteto teologijos fakultete. Tai ir buvo kunigo Mykolo pašaukimas: pedagoginis ir ganytojiškas darbas, ištisos kunigų kartos Vilniaus arkivyskupijoje išugdymas. Šv. Pijaus X kunigų brolija savo statutuose nurodo, kad kunigų ugdymas yra pirmasis šios kongregacijos tikslas. Tad palaimintasis Mykolas savo raštais ir gyvenimo pavyzdžiu nepaprastai aktualus Brolijai.
Sopočkos dienoraštis ir kiti raštai rodo jį buvus pavyzdinį švento gyvenimo kunigą, pasižymėjusį pirmiausia zelus animarum – uolumu dėl sielų, artimo meile, kantrumu daugybėje išbandymų. Karo metais kun. Sopočka prisidėjo prie žydų gelbėjimo, todėl buvo persekiojamas vokiečių ir turėjo slėptis svetima pavarde Juodšiliuose. Po karo dėstė Balstogės seminarijoje.
Tačiau šiandien palaimintasis Mykolas labiausiai žinomas kaip šv. sesers Faustinos Kovalskos dvasios tėvas ir Dievo Gailestingumo apaštalas. Būtent jo iniciatyva sesuo Faustina pradėjo rašyti savo dienoraštį, tai jis organizavo Vilniuje garbinamo Dievo Gailestingumo paveikslo nutapymą ir pirmą jo išstatymą viešam garbinimui prie Aušros Vartų, kur garbinama Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina, bei Šv. Mykolo bažnyčioje, kurioje Sopočka kunigavo.
Užėję į toje bažnyčioje įrengtą Bažnytinio paveldo muziejų, galime pamatyti vietą, kur kabėjo Gailestingumo paveikslas, dabar garbinamas atskiroje šventovėje. Po ses. Faustinos mirties kun. Sopočka įsteigė Gailestingojo Jėzaus seserų vienuoliją, kurios narės darbuojasi ir Vilniuje, tose patalpose Rasų gatvėje, kur ir buvo nutapytas Gailestingumo paveikslas. Ligi pat mirties kun. Sopočka gausiais raštais, paskaitomis ir nuolatinėmis peticijomis skatino pripažinti pamaldumą Dievo Gailestingumui, skatino gilesnį jo teologinį pagrindimą, gynė nuo priekaištų. Kunigas mirė 1975 metais, buvo paskelbtas palaimintuoju 2008 metais, jo relikvijos garbinamos Dievo Gailestingumo šventovėje Balstogėje.
