Scilio kankinių protokolas — seniausias išlikęs krikščionių tekstas lotynų kalba (Versta iš G. Rauschen. Florilegium Patristicum, fasc. 3.— Bonn, 1914). Vertė Č. Kavaliauskas.
1Antraisiais Prezento ir pirmaisiais Klaudiano konsulavimo metais, šešioliktą dieną prieš rugpjūčio kalendas[1], į Kartaginos sekretoriatumą pakviestiems Speratui, Nartzalui ir Citinui bei Donatai, Sekundai ir Vestijai prokonsulas Saturninas pasakė: „Galėtumėte pelnyti mūsų Viešpaties atleidimą, jei sugrįžtumėte į protą“. 2Speratas pasakė: „Niekada nedarėme bloga, jokia nedorybe nenusikaltome, o blogai priimti – dėkojome; šitaip pagerbiame imperatorių“.
3Prokonsulas Saturninas tarė: „Mes irgi esame pamaldūs, o mūsų religija – paprasta; mes prisiekiame mūsų Viešpaties imperatoriaus genijumi ir meldžiame jam gerovės – taip ir jūs turite daryti“. 4Speratas pasakė: „Jei ramiai išklausysi, išdėstysiu tikrojo paprastumo slėpinį“. 5Saturninas tarė: „Neklausysiu tavęs, pradedančio piktžodžiauti apie mūsų šventenybes. Verčiau prisiekite mūsų Viešpaties imperatoriaus genijumi“. 6Speratas pasakė: „Šio pasaulio valdžios aš nepripažįstu, o tarnauju tam Dievui, kurio niekas iš žmonių nemato ir savo akimis matyti negali. Nieko nepavogiau, o jei ką uždirbu – mokesčius atiduodu, nes pripažįstu savo Viešpatį, visų tautų bei karalių valdovą“.
7Prokonsulas Saturninas pasakė kitiems: „Meskite šitas pažiūras“. Speratas tarė: „Blogos yra tokios pažiūros, [kurios veda į] žmogžudystę, melagingą paliudijimą“. 8Prokonsulas Saturninas tarė: „Nesidėkite prie tos beprotystės“. Citinas pasakė: „Neturime ko bijoti, tik savo Dievo, kuris yra danguje“. 9Donata pasakė: „Ciesorių gerbiu kaip ciesorių, o bijausi tik Dievo“. Vestija pasakė: „Esu krikščionė“. Sekunda pasakė: „Kas esu, tuo noriu likti“.
10Prokonsulas Saturninas tarė Speratui: „Tai liksi krikščionis?“ Speratas pasakė: „Esu krikščionis“,– ir jam visi pritarė. 11Prokonsulas Saturninas pasakė: „Ar nė vienas nenorite laiko apsigalvoti?“ O Speratas: „Šis reikalas toks teisus, kad nėra ką svarstyti“.
12Prokonsulas Saturninas tarė: „Kas yra jūsų rankraščių dėkle?“ Speratas pasakė: „Knygos ir teisiojo vyro Pauliaus laiškai“[2]. 13Prokonsulas Saturninas pasakė: „Žiūrėkitės. Turite trisdešimt dienų laiko“. O Speratas vėl pasakė: „Esu krikščionis“, – ir visi jam pritarė.
14Prokonsulas Saturninas iš lentelės perskaitė nuosprendį: „Nutarta nukirsdinti kalaviju Speratą, Nartzalą, Citiną, Donatą, Vestiją, Sekundą ir kitus, prisipažinusius, kad gyvena pagal krikščioniškas apeigas, kadangi pasiūlius grįžti prie romėnų papročių, jie liko užsispyrę“*
15Speratas tarė: „Dėkojame Dievui“. Nartzalas tarė: „Kaip kankiniai šiandien būsime danguje, dėkui Dievui.“
16Prokonsulas Saturninas įsakė paskelbti per šauklį: „Įsakau atvesdinti Speratą, Nartzalą, Citiną, Veturijų, Feliksą, Akviliną, Letancijų, Januariją, Generozą, Vestiją, Donatą, Sekundą“. 17Visi tarė: „Dėkui Dievui“. Ir tuoj jiems buvo nukirstos galvos dėl Kristaus vardo.
