Šiandien, birželio 27-ąją, minime Švč. M. Mariją Nuolatinę Gelbėtoją.
Remdamiesi žinomos ikonos pavadinimu ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos titulu, nuo 1866 m. Švč. Atpirkėjo kongregacija (redemptoristai) skleidžia pamaldumą Švč. M. Marijai Nuolatinei Gelbėtojai.
Pasak tradicijos, senovinė bizantiškoji ikona „Mergelė Marija Nuolatinė Gelbėtoja“ buvo pavogta iš vienos Kretos bažnyčios, kurioje įvyko daug stebuklų.
Ikona liko privačioje vieno Romos pirklio ir jo šeimos nuosavybėje iki 1499 m., kuomet buvo viešai eksponuojama tarp Marijos didžiosios ir Laterano Šv. Jono bazilikų, Romos Švento Mato bažnyčioje.
Kai 1789 m. Šv. Mato bažnyčia buvo sugriauta, ikona buvo išgelbėta ir pakabinta nuošalioje vienuolyno koplyčioje, kol redemptoristai sužinojo, kad jų naujosios būstinės Romoje vietoje kažkada buvo Šv. Mato bažnyčia ir kad ši bažnyčia buvo laikini namai stebuklingai Dievo Motinos ikonai.
Redemptoristai paprašė popiežiaus Pijaus IX leidimo perkelti ikoną į savo naująją Šv. Alfonso bažnyčią, kuri buvo pastatyta ankstesnės ikonos buveinės vietoje. Popiežius davė leidimą ir liepė redemptoristams „padaryti ją žinomą visame pasaulyje“.
Ikonos simbolika
Rytų pasaulyje religinis menas laikomas Dievo buvimo kūrinijoje tąsa. Ikonos yra kur kas daugiau nei gražūs atvaizdai: jos turi padėti mums užmegzti tiesioginį ryšį su Dievu.
Ikoną kuriantis menininkas siekia apšviesti žiūrovo sielą dieviškąja tiesa. Viršuje yra ikonos „Mergelė Marija Nuolatinė Gelbėtoja“ – plačiausiai pasaulyje žinomos ikonos – nuotrauka.
Kiekvienas ikonos elementas turi konkrečią reikšmę:
- Marijos akys, kupinos užuojautos ir meilės, nukreiptos į mus.
- Dievo Motina apsirengusi mergelių (raudona) ir motinų (mėlyna) spalvomis. Tai taip pat karališkos spalvos.
- Jėzus, vaizduojamas kaip berniukas, dėvi karališkų spalvų rūbus.
- Žvaigždė ant Marijos apsiausto primena, kad ji yra Aušra, skelbianti Kristaus atėjimą.
- Marijos rankos tvirtai laiko savo Sūnų, o jos dešinė ranka nukreipia mūsų žvilgsnį į Jį.
- Kūdikėlis Kristus įsikibęs į savo motinos ranką, tarsi išsigandęs to, ką mato.
- Skubėdamas pasiekti motiną, Jėzus vos neprarado vieno iš savo sandalų. Jis tapo žmogumi, kaip ir mes, visuose dalykuose, išskyrus nuodėmę.
- Kairėje ir dešinėje Dievo Motinos pusėje matome vaiko baimės priežastis. Dešinėje – arkangelas Gabrielius, laikantis kryžių ir keturias vinis. Kairėje – arkangelas Mykolas, laikantis ietį, lazdą su kempine ir indą su actu. Ši nukryžiavimo įrankių vizija pastūmėjo jaunąjį Jėzų į motinos globėjišką glėbį.
- Vis tik Dievo Motinos žvilgsnis nukreiptas į mus, Jos vaikus žemėje. Ji yra nuolatinis mūsų paguodos ir vilties šaltinis.
