Reikšmingiausias II a. Bažnyčios rašytojas lreniejus gimė apie 130-140 m. Mažojoje Azijoje. Krikščionybė buvo jo gyvenimas nuo pat mažumės: savo raštuose jis mini didžiulį įspūdį padariusio Smirnos vyskupo ir kankinio, apaštalų mokinio šv. Polikarpo pokalbius, kuriuos girdėjo dar paauglystėje viešėdamas jo namuose. Galbūt vėliau lreniejus gyveno Romoje, bet tikrai žinome, kad 177 m. jis jau kunigas Lione: vietos bendruomenė jį įgalioja Romos vyskupui Eleuterijui (174-189) nuvežti Liono Kankinių laišką. Grįžęs atgal lreniejus išrenkamas vyskupu – senasis Liono vyskupas Fotinas mirė kankinio mirtimi. Paskutinį kartą istorijoje lreniejų sutinkame popiežiaus Viktoro (189-198) laikais: Liono vyskupas laišku kreipiasi į Romos popiežių ir daugelį Azijos vyskupų, kviesdamas susitaikyti vėl įsiplieskusiuose ginčuose dėl Velykų datos.
Iš lreniejaus veikalų mus pasiekė tik du: svarbesnysis – Tariamo žinojimo susekimas ir paneigimas (pavadinimas jau patiems graikams atrodė per ilgas, tad dar jų sutrauktas į Prieš erezijas). Šis gnostinių erezijų susekimui ir paneigimui skirtas veikalas sudėtas iš penkių knygų, iš kurių pirmoji apžvelgia įvairių gnostinių mokyklų (pvz., Valentino, Markiono, Kerinto, Bazilido ir kitų) mokymus, o kitose pateikia jų paneigimą ir dėsto autentišką apaštalų mokymo tradiciją. Gnostikų ir šv. Ireniejaus nuomonės apie tai, kas suteikia ir laiduoja išganymą, labai skirtingos. Skiriasi požiūris ir į Kūrėją, ir į Kristų, ir į žmogaus vertę, jo kūną, ir į Šventąjį Raštą. Apaštalų mokymą aistringai ginantis lreniejus negali sutikti, kad Senojo Testamento Dievas yra Piktasis Demiurgas, o ne visagalis ir geras visatos Kūrėjas, kad Jėzus tėra kažkoks dvasinis darinys, sudievinantis gnostikų „dvasingąjį" žmogų, o ne kūną ir kraują apsivilkęs Dievo Sūnus, atpirkęs visų žmonių nuodėmes, kad išgelbėta ir išganyta bus tik kai kurių ypatingų žmonių dvasia, o ne visas žmogus su savo kūnu ir siela.
Į šią rinktinę pirmiausia parinktos ištraukos iš didžiojo ir labai skaityto lreniejaus veikalo Prieš erezijas (išlikęs visas III a. vertimas į lotynų kalbą ir daugybė ištraukų graikų kalba, gausu ištraukų vertimų į sirų, armėnų ir koptų kalbas). Polemizuodamas su gnostikais, Liono vyskupas pateikia daug argumentų ir įvairių duomenų apie krikščionių gyvenimą ir mokymą. lreniejus rašo vengdamas bet kokio originalumo ar naujumo (naujenybės – didelis priekaištas gnostikams). Toliau pateikiamos ištraukos parodo kai kuriuos lreniejaus argumentus, taip pat ir vėliau įtakingas ar savaime krikščionių teologijos plėtroje įdomias idėjas.
