1 Pt 2, 2. Tarsi ką tik užgimę kūdikiai, aleliuja, dvasiniai ir be klastos, trokškite pieno, aleliuja, aleliuja, aleliuja.
Ps 80, 2. Džiaukitės Dievu, mūsų padėjėju; linksmai šūkaukite Jokūbo Dievui.
(Introitas)
Įžengę į Velykų liturginį laikotarpį, šiandien užbaigiame oktavą – aštuonias ypatingas dienas, kurios iš naujo kasdien pamini Kristaus Prisikėlimo iškilmes. Velykų oktava buvo skirta naujakrikščiams, kurie per Velykų vigiliją tapdavo Bažnyčios vaikais. Todėl aštuntoji Velykų diena (pirmas sekmadienis po Velykų) buvo vadinamas Dominica in albis depositis (sekmadienis, kai nusivelkamos albos), nes tada neofitai nusivilkdavo aštuonias dienas nešiotą baltą apdarą – albą. Šį paprotį mini šv. Augustinas bei vieno IV a. pab. velykinio himno autorius.
Kolektoje Motina Bažnyčia prašo, kad užbaigta velykinė oktava tęstųsi mūsų perkeistame gyvenime, kitaip Kristaus Prisikėlimo minėjimas tebus graži, bet tuščia apeiga. Velykos turi atsispindėti mūsų perkeistuose papročiuose, kalbose, kasdienybės situacijose.
Epistolės skaitinys perteikia Mylimojo Mokinio mintis apie tai, jog mūsų tikėjimas Dievo Sūnumi yra vienintelis patikimas ginklas kovoje su pasauliu, - tai yra su priešiška Kristaus dvasiai mąstysena ir gyvensena. Kuomet nutolstame nuo sveiko tikėjimo, kuomet iššvaistome Krikšto sakramentu įgytą Tikėjimo lobį, tada mūsų siela atsiduria dideliame pavojuje: „O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?! Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai paliudija, nes Dvasia yra tiesa.“
Šventoji Evangelija mums perteikia Prisikėlusio Viešpaties pasirodymo apaštalui Tomui istoriją. Tomas, palikęs savo brolius, nesusitiko Prisikėlusiojo. Jėzus jam pasirodė, kuomet šis buvo vėl kartu su broliais.
Kristus yra atrandamas tik Bažnyčioje ir per Bažnyčią. Galima pažinti Kristų asmeniškai, tačiau gyventi su Juo kasdienybėje įmanoma tik Bažnyčioje. Jėzus neatskiriamas nuo Bažnyčios. Viešpats apaštalams patiki galią „surišti ir atrišti“ – tai yra vykdyti Jėzaus Misiją per visus laikus, šventinant pasaulį sakramentiniu būdu. Tik Bažnyčioje galiu surasti Dievo Gailestingumą, tik Bažnyčioje patiriu išlaisvinimą iš savo nuodėmių bei kalčių naštos.
Šventųjų Apeigų pagalba ir mes susitinkame su Viešpačiu, tad išmokime branginti Šventąją Mišių auką labiau už viską pasaulyje, kartu su apaštalu Tomu širdyje kartokime: „Mano Viešpats ir mano Dievas.“
Pridėk savąją ranką
ir patirk vinių vietas, aleliuja;
ir nebebūk netikintis, bet tikintis,
aleliuja, aleliuja.
(Komunijos antifona)
