Sveikas organinis maistas, sporto klubai, vitaminai, kelionės į egzotinius kraštus ir t. t. yra būdai palaikyti gerą fizinę sveikatą. Be abejonės, visa tai gali būti naudinga dėl vienos paprastos priežasties: mūsų kūnai yra Šventosios Dvasios buveinė. Taigi, turime būti atsakingi šios dovanos, kurią Dievas iš savo dosnumo mums davė, sergėtojai.
Deja, dažnai pasiduodame vienai klaidai: kūno reikmes statome aukščiau sielos, o tai yra neteisinga vertybių hierarchija. Mūsų Viešpaties ir Išganytojo Jėzaus Kristaus žodžiai byloja ką kita: „O kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?!“ (Mk 8, 36–37)
VENKITE ŽALOS
Žmogiškoje ir prigimtinėje srityje turėtume vengti visko, kas galėtų pakenkti mūsų kūnui. Geri tėvai to moko savo vaikus nuo mažų dienų. „Nežaisk su ugnimi… Apsižvalgyk į abi puses prieš eidamas per gatvę… Nebendrauk su netinkama kompanija… Valgyk daržoves… Eik miegoti laiku… Išsivalyk dantis prieš guldamas į lovą … Nusiplauk rankas prieš valgydamas… Susitvarkyk kambarį“ – Švara eina koja kojon su dora.
Šiuos patarimus tėvai kartoja savo vaikams metų metus. Mes pakilsime į aukštesnį, antgamtinį, lygmenį ir duosime patarimų, kaip išvengti to, kas žaloja mūsų nemirtingą sielą – tai, kas turi didesnę vertę už visą sukurtąją visatą! Iš tiesų, mes galime nusidėti mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimu – nedarydami to, ko iš mūsų prašo Dievas! Nuodėmingų progų vengimas yra neatsiejamas nuo šventumo ir amžinojo gyvenimo siekio.
1. VENKITE PASKALŲ IR LIEŽUVAUTOJŲ
Jėzus yra aiškiai pasakęs, kad būsime teisiami dėl kiekvieno žodžio, išėjusio iš mūsų lūpų, ir kad „burna kalba tai, ko pertekusi širdis“ (Lk 6, 45). Jeigu esate pratę bendrauti su žmonėmis, kurie nuolatos liežuvauja, nebesusitikinėkite su jais. Perskaitykite Jokūbo laiško trečiąjį skyrių – puikų tekstą apie liežuvio nuodėmes.
2. RENKITĖS PADORIAI
Mes nenorime būti kitų žmonių nuodėmių priežastis. Po Krikšto mūsų kūnai tampa Šventosios Dvasios buveine. Šv. Paulius mums primena, kad esame Kristaus ambasadoriai – tai reiškia, kad atstovaujame Valdovų Valdovą ir Karalių Karalių. Todėl turėtume rengtis atitinkamai. Ir ne tik bažnyčioje, lyg tai būtų vienintelė vieta, kur reikia rengtis padoriai ir kukliai, bet visur ir visada. Nepamirškite: esame krikščionys dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę – vadinasi, visada!
3. VENKITE BLOGOS DRAUGIJOS
„Blogos draugijos gadina gerus papročius“ – sako šv. Paulius (1 Kor 15, 13). Šią tiesą glaustai išreiškia ir ši patarlė: pasakyk man, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu esi. Mums nereikia būti psichologijos specialistais, kad žinotume, jog esame linkę mėgdžioti draugus ir kolegas. Melskite malonės susirasti draugą ar du, kurie būtų iš tiesų kilnūs, nuoširdūs, sąžiningi, sunkiai dirbantys krikščionys, ir būsite atradę tikrą turtą. Senojo Testamento išmintis moko, kad susirasti tikrą draugą tolygu atrasti lobį.
4. VALDYKITE AKIS
Šią taisyklę apibūdina posakis: smalsumas pražudė lapę. Nevaldomos akys paskatino karalių Dovydą svetimauti su Batšeba ir netgi nužudyti jos vyrą, narsųjį ir garbingą hetitų karžygį Uriją, (2 Sam 11). Šventas žmogus Jobas sakė: „Sudariau sandorą su savo akimis niekad gašliai nežvelgti į mergelę.“ (Job 31, 1). Pagaliau, Jėzus viską apibendrina vienu iš palaiminimų: „Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.“ (Mt 5, 8) Pasaulyje, kupiname neskaisčių vaizdų – natūralių ir skaitmeninių – labiau nei kada nors privalome valdyti savo jusles, ypač akis!
5. IMPULSYVUMAS
Dar vienas polinkis, kurio turėtume vengti, yra pasidavimas impulsyvumui, ypač kalbant. Yra geras priežodis: pagalvok prieš kalbėdamas. Taip pat: protingesnis visada daugiau klauso negu kalba; arba: atsargi kalba nuo pikto žmogaus apsaugo. Šv. Jokūbas mums primena: „Turėtume būti lėti prabilti, bet greiti klausyti.“ Šv. Tomas Akvinietis siūlo mums svarbią įžvalgą: Dievas mums davė dvi ausis ir tik vieną burną, kad klausytume dukart daugiau, nei šnekėtume. Pamąstykite apie tai prieš kalbėdami!
6. SKAITMENINĖ MEDIJA
Mums, gyvenantiems šiame „elektroniniame kosmose“, be galo svarbu kreipti dėmesį į tai, kaip naudojamės šiuolaikine skaitmenine medija. „Akivaizdu, kad niekada nedėtume į savo burną šiukšlių“, – yra pasakęs garbingasis vysk. Fultonas Sheenas, tačiau dažnai mes savo akimis „ryjame“ moralines šiukšles. Gerai išsivemdami, galime išvalyti savo organizmą nuo kenksmingo maisto. Deja, norint išmesti iš galvos ir ištrinti šlykščius vaizdus, kuriuos matėme viename iš daugelio šiuolaikinių elektroninių prietaisų, gali prireikti ne vienerių metų.
Mūsų protas yra tarsi milžiniškas archyvas, saugantis visus mūsų patyrimus – visa, ką esame padarę ar matę. Todėl turime griežtai žiūrėti, ką mes ar mūsų vaikai kiša į savo galvas ir širdis.
7. TINGINYSTĖ
Dar vienas priežodis: tinginiui ir velnias padeda. Kitaip tariant, jei nieko neveikiate, velnias pasiūlys jums galybę veiklos! Šv. Jonas Boskas mirtinai bijojo savo globojamų paauglių atostogų. Darbas naudingas mums visiems. Jis tobulina mūsų prigimtį, padeda puoselėti savo talentus. Darbas yra galimybė padėti kitiems. Darbas buvo tai, ką Dievas įsakė Adomui po pirmosios nuodėmės: „Savo veido prakaite valgysi duoną.“ (Pr 3, 19)
8. PROTINĖ TINGINYSTĖ
Fizinė tinginystė dažnai kyla iš protinės tinginystės. Ko nenaudoji, tą prarandi. Dievas mums suteikė protą ir nori, kad mes jį puoselėtume. Neįdirbamame darže greitai priauga piktžolių. Nelavinamame prote prisiveisia intelektualinių piktžolių. Šią protinę tinginystę galime pažaboti skaitydami geras knygas.
Dar niekada nesame gyvenę tokioje painiavoje, kaip šiandien. Antra vertus, dar niekada nesame turėję tiek galimybių skaityti gerą literatūrą. Turime paieškoti gerų knygų ir išsiugdyti skaitymo įprotį. Knygos gali tapti vienais geriausių mūsų draugų. Šv. Ignacas atsivertimo malonę gavo skaitydamas geras knygas – Šventųjų gyvenimus!
9. VENKITE PERSIVALGYMO
Apsirijimas yra viena septynių mirtinų nuodėmių. Apsirijimas reiškia nesaikingą norą valgyti ir gerti. Dėl prastų valgymo įpročių kyla daug sveikatos problemų. Maža to, apsirijimas, geismas ir tinginystė dažnai veikia kaip viena komanda, kad įstumtų mus į nuodėmę. Norite vaisto? Melskite tikro alkio Jėzui, Gyvybės duonai (Jn 6, 22–71). Mes juk meldžiamės Tėvui: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“. Tai galime suprasti ir sakramentiškai – kaip įprotį dažnai dalyvauti šv. Mišiose ir priimti Jėzų Šventojoje Komunijoje, tikrąją Gyvybės duoną! Jis mums padės palenkti valiai kūniškus geismus.
10. NEPASIDUOKITE NEPALANKIAM POŽIŪRIUI Į MARIJĄ
Daugelis protestantų aršiai atmeta Marijos užtarimo galią – savo pačių dvasiniam nuostoliui. Marija niekada, pabrėžiu, niekada neatitolins mūsų nuo Jėzaus. Priešingai, kaip sakė šv. Liudvikas Grinjonas de Monforas: „Marija yra greičiausias, saugiausias ir trumpiausias kelias pas Jėzų.“ Paskutiniai Šv. Rašte užrašyti Marijos žodžiai buvo pasakyti Kanos vestuvių puotoje: „Darykite, ką tik jis jums lieps.“ (Jn 2, 5) Tai, be abejo, pats geriausias patarimas, koks tik gali būti! Švenčiausioji Mergelė yra lyg tiltas, jungiantis mus su Jėzumi. Įsiminkite Arso klebono, šv. Jono Vianėjaus, žodžius: „Visa, ko Sūnus paprašo Tėvo, bus suteikta. Lygiai taip pat visa, ko Motina paprašo Sūnaus, bus suteikta.“ Šv. Efremas poetiškai sušunka: „Nepalyginamoji Dievo Motina yra tyriausias aukso smilkytuvas, per kurį mūsų maldos pakyla prie Amžinojo Dievo.“ Galiausiai pamaldžiai apmąstykite Šv. Maksimilijono Kolbės žodžius: „Atiduokite save į Marijos rankas; ji viskuo pasirūpins ir patenkins visus jūsų kūniškus bei dvasinius poreikius. Taigi, būkite ramūs, visiškai ramūs, pasitikėdami ja.“
Apibendrinant, mes, be abejo, turėtume vengti visų pavojų, kurie gali lengvai pažeisti mūsų kūnišką sveikatą, reikalingą žemiškajam gyvenimui. Tačiau turėtume dar ryžtingiau vengti visų moralinių nuodų, kurie galėtų sunaikinti dvasinį gyvenimą mūsų sielose. Tegul Švč. Mergelė suteikia mums malonę mylėti Dievą visa savo širdimi, visu savo protu, visa savo siela ir visomis savo jėgomis, kad vieną dieną dangus taptų mūsų amžinaisiais namais ir amžino atilsio vieta!
