Brangūs tikintieji, šiandien yra didi Kristaus Karaliaus šventė. Bažnyčia visada švenčia šią šventę liturginių metų pabaigoje, nes ji vainikuoja visus Bažnyčios liturginius metus.
Kartūzų vienuoliai turi labai gražų Vienuolijos šūkį: „Kryžius stovi, o pasaulis sukasi“. Labai įdomu tai, kad šie žodžiai yra išraižyti ant Šventojo Petro aikštės obelisko, Romoje. „Kryžius stovi, o pasaulis sukasi. Tai Senovės Egipto obeliskas, kuris anksčiau buvo pagoniškų dievų paminklas, o vėliau buvo atvežtas į Romą kaip Romos imperijos trofėjus. Pirmasis popiežius, šv. Petras, buvo nukankintas netoli tos vietos, ir tas obeliskas galbūt buvo paskutinis dalykas, kurį jis pamatė, kai buvo nukryžiuotas žemyn galva. Vėliau imperatoriaus Konstantino dėka krikščionybė įsigalėjo visoje Romos imperijoje, ir ant šio pagoniško obelisko viršaus buvo pastatytas kryžius. Tai labai reikšmingas simbolis. Kryžius pradėjo vadovauti pagonių Romai, o vėliau – ir visam pagoniškajam pasauliui. Kristus Karalius pradėjo karaliauti. Iš tikrųjų, per gavėnią mes giedame: „Dievas karaliavo nuo kryžiaus medžio." Brangūs tikintieji, kryžius yra Kristaus Karaliaus sostas.
„Kryžius stovi, o pasaulis sukasi.“ Tautos ateina ir išeina, bet Kristus Karalius, Kristaus karalystė ir Kristaus kryžius yra vis dar čia. Romos imperija, barbarai, Viduramžių karalystės, Prancūzijos revoliucija, šiuolaikinės valstybės, fašizmas, komunizmas – žmonės bei valstybės ėjo ir praėjo, bet Kristaus kryžius ir Kristaus Bažnyčia vis dar stovi. „Kryžius stovi, o pasaulis sukasi.“
Prisiminkite, brangūs tikintieji, kad Senojo Testamento Dievas sukūrė savo karalystę žemėje, savo paties tautą – Izraelį. Izraelis buvo paties Dievo tauta. Jis išvedė ją iš Egipto vergijos. Jie, izraelitai, buvo išrinktoji tauta. Dievas saugojo juos ir atvedė juos į pažadėtąją žemę. Vėliau Izraelis turėjo daug karalių, valdžiusių Jeruzalėje, bet Dievo tauta ypač laukė Mesijo, kuris turėjo ateiti į pasaulį. Izraelis tikėjo, kad Mesijas bus didžiausias karalius ir padarys Izraelį didžiausia supervalstybe žemėje. Jie tikėjo, kad per šį karalių Izraelis vadovaus visam pasauliui. Iš tikrųjų, iš dalies jie buvo teisūs. Atėjęs į pasaulį, Jėzus viešai skelbė, kad Jis yra Izraelio Mesijas, bet Dievo tauta Jį atmetė. Žydai šaukė Poncijui Pilotui: „Mes nenorime, kad šitas mus valdytų.“ Pilotas atsakė: „Ar aš turiu nukryžiuoti jūsų karalių?“ Aukštieji kunigai atsakė: „Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių“ (Jn 19, 14–15). Tai reiškia, kad Jie pasirinko pagonišką Romos imperatorių ir atmetė Jėzų.
Vėliau Pilotas pats paklausė Jėzaus: „Ar tu esi žydų karalius?“ Netgi romėnų kareiviai tyčiojosi iš Jėzaus kaip žydų karaliaus ir karūnavo Jį erškėčiais. Galiausiai, kokį užrašą pakabino kryžiaus viršuje? „INRI“ (lot. Iesus Nazarenus Rex Iudaeorum, liet. Jėzus Nazarietis, žydų karalius). Senovės Romos teisė reikalavo, kad mirties bausmės kaltinimas būtų užrašomas ant kiekvieno kryžiaus. Jėzus buvo nukryžiuotas dėl to, kad buvo Izraelio Karalius. Jis iš tikrųjų buvo Izraelio Karalius, bet ne Senojo Izraelio, o tobulo Izraelio, Naujojo Izraelio, Katalikų Bažnyčios, karalius. Taigi, Jėzus įkūrė Naująjį Izraelį, naują, tikrą karalystę, Naują Dievo Tautą.
Brangūs tikintieji, mes esame tos karalystės nariai, piliečiai. Mes turime Karalių. Mes turime karalystę – tai yra Bažnyčią. „Kryžius stovi, o pasaulis sukasi.“ Todėl šiandien mums reikia iš tikrųjų džiaugtis! Mes esame naujoji išrinktoji Tauta, ir kaip Dievas gano savo tautą, Izraelį, Kristus Karalius visada ganys savo Bažnyčią, nes Jis yra Jos Karalius.
Senasis Izraelis tarė: „Mes nenorime, kad šitas mus valdytų.“ (Lk 19, 14.) Tačiau šiandien per šią Kristaus Karaliaus šventę širdyje ir viešai turime pasakyti: „Taip! Mes norime, kad šis žmogus karaliautų tarp mūsų. Jis yra vienintelis Karalius, kuris gali įsteigti taiką šiame pasaulyje, ir Jis yra vienintelis, kuris gali suteikti tikrąją laimę. Taip, Jis turi karaliauti!“
Brangūs tikintieji, visi žmonės nori stiprios, sveikos tautos, ir tai yra labai gerai. Turime mylėti savo tautą. Bet mes negalime svajoti, kad turėsime tobulą valstybę šiame pasaulyje. Visos didžiausios tautos žlugo ir visi pasaulio miestai žlugs. Graikiškas žodis „utopija“ iš tikrųjų reiškia „vietą, kurios nėra“, ir bepročiai, kurie mėgina kurti utopijas (Žanas Žakas Ruso, Prancūzijos revoliucija, komunistai ir t. t.), sukuria ne rojų žemėje, bet tik daug skausmo, kančių, totalitarinius režimus. Mes niekada negalėsime sukurti rojaus šioje žemėje. Mes niekada negalėsime sukurti dangaus šioje žemėje. Taip, šiame pasaulyje mes esame Dievo Karalystės (Katalikų Bažnyčios) piliečiai, tačiau dangus egzistuoja tik kitame pasaulyje. Brangūs tikintieji, supraskite: Kristaus Karalystė ir šėtono miestas abu egzistuoja šiame pasaulyje. Prieš būsimą Kristaus Karalystės galutinį triumfą laikų pabaigoje, velnias siautėja, nes yra, kaip parašyta šventame Rašte, „šio pasaulio kunigaikštis“, nors jo galia yra gana ribota.
Tačiau nereikia pamiršti, brangūs tikintieji, kad mes priklausome stipriausiai tautai šioje, Kristaus Karalystės, žemėje ir turime didžiausią karalių, kuris myli ir saugo mus.
Mūsų Viešpats Jėzus yra Bažnyčios Karalius, bet taip pat Jis yra visų žmonių ir visų tautų Karalius. Nors ne visi žmonės ir ne visos tautos žino apie savo Karalių – kai kurie Jį netgi atmeta – Jis vis dar yra jų karalius. Ir mes privalome padėti jiems pažinti ir mylėti savo Karalių.
Brangūs tikintieji, kadangi Kristus yra Karalius, tai Jis yra pats didžiausias galimas karalius, nes juk Jis yra ne tik žmogus, bet ir Dievas, ir žmogus viename asmenyje. Mes esame Jo Karalystės piliečiai, per Krikštą priimti į Jo meilės ir vilties Karalystę. Todėl šiandien džiaukimės, kad esame Kristaus Karalystės piliečiai šioje žemėje. Džiaukimės, kad turime tokį nuostabų Karalių!
Kai pažvelgiame į mūsų Karalių ant kryžiaus ir pagalvojame apie šį sekuliarizuotą pasaulį ar apie pačios Bažnyčios krizę, mus apima noras verkti, kad jie nukarūnavo Mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Bet mes turime suprasti, kad velnio miestas nepasieks galutinės pergalės: „Kryžius stovi, o pasaulis sukasi.“ Kryžius lieka... Bažnyčia išliks.
Taigi mums reikia pradėti šiandien atsikovoti teritoriją mūsų Karaliui, bet turime pradėti nuo savo pačių sielų. Kiekvienas katalikas, kuris yra malonės būklėje, turi naują krikščionių civilizacijos sėklą. Mūsų širdys ir sielos turi būti sostas, iš kurios mūsų Karalius viešpatauja. Neužtenka dėl Kristaus Karaliaus atkovoti visuomenę, tautas, ar kitus žmones, bet dirbkite, kad Kristus pirmiausiai karaliautų Jūsų sielose, ir po to Jūs galėsite padėti Kristui Karaliui turėti įtaką visuomenėje.
Taigi, kreipkimės Į Nekaltosios Marijos širdį ir prašykime Ją padėti mums džiaugtis šiandien dėl to, kad turime tokį nuostabų Karalių, ir kad mes jau dabar esame Kristaus karalystės piliečiai. Amen.
