Iš šv. Aelredo (1110-1167), Rievaulx cistersų vienuolyno abato, pamokslų.
Marija, mūsų motina
Ateikime pas jo sužadėtinę, ateikime pas jo motiną, ateikime pas jo nuolankiąją tarnaitę. Visi šie žodžiai apibūdina palaimintąją Mergelę Mariją.
Tačiau kuo jai pasitarnausime? Kokių dovanų jai atnešime? O, kad tik įstengtume bent jau grąžinti tai, ką esame jai skolingi! Jai turime atiduoti pagarbą, jai turime tarnauti, ją turime mylėti, ją turime šlovinti. Ją privalome gerbti, nes ji yra mūsų Viešpaties Motina. Kas negerbia motinos, tas neabejotinai negerbia ir sūnaus. Juk ir Šventasis Raštas sako: Gerbk savo tėvą ir motiną.
Tad ką dar pasakysime, broliai? Ar ji nėra mūsų motina? Žinoma, broliai, ji yra tikriausia mūsų motina. Per ją esame gimę, ne pasauliui, bet Dievui.
Mes visi, – jūs tai tikite ir žinote, – negalėjome išvengti mirties, senatvės, tamsybių, pražūties. Mirties, nes buvome praradę Viešpatį; senatvės, nes kūnas suirdavo; tamsybių, nes netekome išminties šviesos, todėl buvome visiškai pražuvę.
Vis dėlto per palaimintąją Mergelę Mariją mes užgimėme dar nuostabiau nei per Ievą, nes per Mariją gimė Kristus. Senatvę pakeitė jaunystė, gendamus dalykus – negendami, tamsybes – šviesa.
Ji yra mūsų motina, mūsų gyvenimo motina, mūsų negendamybės motina, mūsų šviesos motina. Apaštalas apie mūsų Viešpatį taip sako: Dievo valia jis mums tapo išmintimi, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu.
O Marija, būdama Kristaus motina, yra ir mūsų išminties motina, mūsų teisumo motina, mūsų pašventinimo motina, mūsų atpirkimo motina. Todėl ji mums labiau yra motina nei mūsų kūniškoji motina. Iš jos gavome brangesnę gyvybę, nes ji yra mūsų šventumas, mūsų išmintis, mūsų teisumas, mūsų pašventinimas, mūsų atpirkimas.
Šventasis Raštas sako: Šlovinkite Viešpatį jo šventuosiuose. Jeigu reikia šlovinti mūsų Viešpatį jo šventuosiuose, per kuriuos jis parodė savo galybę ir stebuklus, kur kas labiau reikia šlovinti tą, iš kurios gimė jis, įstabiausias iš visų stebuklų!
