Ps 118, 137 ir 124. Tu teisus, Viešpatie, ir tavo teismas teisingas. Elkis su savo tarnu pagal savo gailestingumą.
Ps 118, 1. Palaiminti nesuteptieji kelyje, kurie vaikščioja Viešpaties įstatyme.
Kiekvienas iš mūsų kasdien, kiekvieną akimirką, susiduriame su trimis priešais, kurie siekia mūsų pražūties: tai kūnas, pasaulis ir velnias. Ypač piktasis, pasinaudodamas mūsų kūniškosios prigimties silpnumu ir palinkimu į bloga bei pasaulio vilionėmis, nuolat stengiasi mus paklaidinti ir atitraukti nuo išganymo kelio. Todėl Motina Bažnyčia Mišių kolektoje ir meldžia Visagalį Dievą padėti šioje kovoje ir nuolat stiprinti savo vaikų tikėjimą.
Ten, kur tvyro nesantaika, susiskaldymai, pavydas ir prieštaravimai, puikiausiai gali darbuotis piktoji dvasia. Todėl Pagonių Apaštalas maldauja tikinčiųjų visomis išgalėmis siekti tarpusavio meilės, sutarimo ir vienybės: „Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas.“
Praėjo beveik du tūkstančiai metų nuo tada, kai Viešpats atsakė į fariziejaus iškeltą klausimą šio sekmadienio Šventosios Evangelijos skaitinyje: „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“, tačiau neatrodo kad mes išgirdome atsakymą ir pagal jį gyvename.
Rodos, nėra nieko lengviau – mylėti Dievą ir mylėti savo artimą, - jokių taisyklių, normų, paliepimų, draudimų, paraginimų, pamokymų, nurodymų, patarimų. Rodos. Tačiau būtų lengviau, kad Viešpats vietoj šio atsakymo būtų davęs taisykles, normas, paliepimus, draudimus, paraginimus, pamokymus, nurodymus, patarimus.
Ar nebūtų gerai, kad Viešpats būtų pasakęs: „svarbiausia yra Įstatyme nesulaužyti taisyklių, o tai padarius, - atlikti atgailą“? Viskas aišku ir paprasta. Bet kaip tada su Dešimt Dievo Įsakymų, o kaip su Bažnyčios įsakymais ir potvarkiais? Vadinasi, jie negalioja? Reikia laikytis šventojo Augustino patarimo – mylėk ir daryk ką nori?
Mūsų Vakarų pasaulis, kuris pasikeitė po 1968 m. kultūrinės revoliucijos, dažniausia sąvokas „meilė“ ir „įstatymas“ supriešina. Esą meilė reikalauja laisvės, atmeta visas taisykles, o įstatymas yra varžantis ir įpareigojantis. Kur tokia filosofija nuveda, neverta minėti.Panašiai ir Bažnyčioje visada bus tų, kuriems žodžiai Mokymas, dogmos, kanonai reiškia naštą, kurios reikia kuo greičiau atsikratyti. Tam jie visada priešpastatys Kristaus meilę, kuri esą išlaisvina iš visų normų bei taisyklių pančių. Tačiau toks supriešinimas yra klaidingas ir pražūtingas.
Apaštalas Paulius moko priešingai: „meilė – įstatymo pilnatvė“, - meilė yra kiekvieno įstatymo pagrindas ir tikslas. Kas laikosi įstatymų, tas juk tikrai myli (pagalvokim vien apie kelių eismo taisykles ir kiek žalos atneša jų pažeidimai).
Dėl nuodėmės reikia taisyklių, tačiau jos turi gimti iš meilės ir padėti augti meilei, kitaip tai bus vien tironiškas bausmių rinkinys. Pats Viešpats sakė: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“
Jei laikysimės tik taisyklių, būsime raidės žmonės, bet ne dvasios. Jei mylėsime ir iš meilės priimsime taisykles, kad mūsų meilė būtų prasminga ir vaisinga, tuomet eisime Kristaus nurodytu keliu.
Tegul Tavo pašventinimas, visagali Dieve,
išgydo mūsų ydas
ir suteikia mums amžinąjį išganymą.