Žmogaus tobulumo dėmenys
Pirmasis sekmadienis po Epifanijos (pamokslas pagal Epistolę)
„Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula“ (Rom 12, 2).
Šiais žodžiais Apaštalas ragina mus laikytis trijų dalykų, kurie sudaro visą žmogaus tobulumą. Pirma, kad atsisakytume šio pasaulio formos – „Ir nesekite šiuo pasauliu”. Antra, kad priimtume naujo gyvenimo formą – „bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia”. Trečia, kad pažintume Dievo valią – „kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula”.
Pirmiausia reikia pažymėti, kad šio pasaulio forma arba egzistavimo būdas pasireiškia trejopai: 1) kūniškais geismais, 2) trokštant žemiškų gėrybių, ir 3) gyvenant puikybėje. Apie šiuos tris dalykus yra pasakyta: „nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio”. (1 Jn 2, 16) Būtina prisiminti, kad ši trejopa forma taip pat pasireiškia trejopai: „kūno geismas“ turi juslinį pavidalą; „akių geismas“ turi žemišką pavidalą; „gyvenimo puikybė“ – velnišką pavidalą. Geismas daro žmogų jausmingu, godumas – jį padaro žemišku, o puikybė – panašiu į velnią. Apie šiuos tris dalykus pasakyta: „Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiškas, gyvuliškas ir demoniškas gudrumas” (Jok 3, 15). Pirmuoju mes „prisitaikome prie šio pasaulio“ per apsirijimą ir girtavimą; antruoju – per godumą, trečiuoju – per puikybę, taip patys pražūdami kartu su pražūvančiu pasauliu. Kaip sakė šventasis Grigalius Didysis: „Tas, kuris remiasi tuo, kas žlunga, neišvengiamai žlugs kartu, atėjus galui.” „Nemylėkite pasaulio.” (1 Jn 2, 15.17) Kodėl gi ne? „Praeina pasaulis ir jojo geismai.”
Antra, reikia pažymėti, kad naujojo gyvenimo forma taip pat yra trejopa. Ją sudaro 1) valios šventumas; 2) tiesos kalbėjimas ir 3) poelgių teisingumas. Pirmuoju paveikiama širdis, antruoju burna, trečiuoju rankos. Apie pirmąjį rašoma: „iš širdies vykdantys Dievo valią” (Ef 6, 6-7). Apie antrąjį – „pametę melagystę, kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui” (Ef 4, 25). Apie trečiąjį – „Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems” (Gal 6, 10). Apie visus tris pasakyta: „O šviesos vaisiai reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa” (Ef 5, 9) – „gerumu” širdies, „teisumu” poelgių ir „tiesa” burnos. Gerumo forma daro mus angeliškais, nes dėl gerumo žmogus tampa panašus į angelus. Teisumo forma padaro mus dangiškais, teisumu mes esame prilyginami šventiesiems. Tiesos forma daro mus dieviškus, tiesa mes tampame panašūs į Dievą. Apie visus tris pasakyta: „prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką.” (Rom 12, 1) Gyvenimas tikėjimu – „Mano teisusis gyvens tikėjimu” (Žyd 10, 38). „Šventas”, nes yra apvalytas. „Patinkantis Dievui” per tiesą, nes Dievas yra tiesa.
Trečia, reikia pažymėti, kad „Dievo valia” yra trejopa. Pirma „gera”, antra „tinkama”, trečia „tobula”. Tai gali būti suprantama įvairiais būdais, bet pagrindiniai būtų trys.
Moraline prasme, Dievo valia buvo „gera” kuriant, „tinkama” atkuriant ir „tobula” šlovinant. „Gera” teikdama gamtos dovanas, „tinkama” teikdama malonės dovanas, „tobula” teikdama šlovę. Apie pirmąjį parašyta: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sukūrei – tavo valia visa yra ir buvo sukurta“. (Apr 4, 11). Nes pirma visa buvo Dieviškajame prote, vėliau sukurta, kad turėtų savo egzistenciją. Apie antrąjį parašyta: „Savo gerumu, Viešpatie, tu buvai pastatęs mane kaip nenugalimą kalną”. (Ps 30, 7). Nes, atkurdamas Viešpats atnaujino dieviškąjį grožį mumyse ir sustiprino jį Šventosios Dvasios malone. Apie trečiąjį parašyta: „Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manim ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs” (Jn 17, 24) ir „Tu vedi mane savo mokymu ir galop priimsi mane į garbę“ (Ps 73, 24).
Kita prasme Dievo valia yra „gera“ mumyse, apvalydama mus nuo bet kokio netyrumo; „tinkama”, dėl gailestingumo; „tobula” dėl degančios meilės. Apie pirmą parašyta: „Tokia gi Dievo valia – jūsų šventėjimas. Susilaikykite nuo ištvirkavimo!” (1 Tes 4, 3), t.y. apsivalydami. Apie antrą parašyta: „Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos” (Mt 9, 13). Apie trečią parašyta: „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!” (Lk 12, 49). Ugnis čia reiškia meilę.
Trečia prasme „Dievo valia” gali būti suvokiama kaip „gera” tarp susituokusiųjų, „tinkama” tarp susilaikančiųjų ir „tobula” tarp prelatų, kurie ruošiami tobulumui. Susituokusiuosius ji skatina gailestingumo darbams, susilaikančiuosius – daryti gera panašiems į juos, prelatus – atiduoti savo gyvybes už brolius. Pirmuoju atveju valia gali būti suprantama kaip parašyta: „Mokyk mane vykdyti tavo valią.” (Ps 143, 10) Apie antrą parašyta: „Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą šventai ir pagarbiai, nepasiduodamas nežabotiems geismams.” (1 Tes 4, 4) Apie trečią parašyta: „Jo tarnai, vykdantys jo valią.” (Ps 103, 21) Apdovanojimas už Jo valios vykdymą yra amžinasis gyvenimas. „Jo gerumas tęsiasi visą gyvenimą.” (Ps 30, 6)
Viešpaties ieškantieji
Pirmasis sekmadienis po Epifanijos (pamokslas pagal Evangeliją)
„Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs.“ (Lk 2, 48)
Šioje Evangelijos vietoje, kaip matyti, mokoma daugybės dalykų, tačiau šiais konkrečiais žodžiais esame mokomi ieškoti Dievo, kam mus dažnai ragina Šventasis Raštas. Šiuose žodžiuose pastebimi trys dalykai: 1) ieškantieji – „štai tavo tėvas ir aš”; 2) ieškojimo būdas – „su sielvartu”; 3) pats ieškomas asmuo – „ieškome tavęs”.
Pirmiausia reikia pažymėti, kad Viešpaties ieškotojai buvo Marija ir Juozapas, kurie reprezentuoja du Viešpaties ieškančiųjų žmonių tipus: 1) Jo ieško kontempliuojantys ir 2) veikiantieji. Marija žymi apšviestąjį žmogų ir simbolizuoja kontempliuojantįjį, kuris kontempliacijos metu įgyja Dieviškų apšvietimų. Juozapas gali būti suvokiamas kaip „augantis”, tad jis simbolizuoja veikliuosius žmones, „augančius” per atliekamus gailestingumo darbus. Viešpaties ieško abu šie žmonių tipai, tad abiem galima pritaikyti šiuos žodžius: „Tedžiūgauja Viešpaties ieškančiųjų širdis! Pagalbos ieškoti eikite pas Viešpatį.” (Ps 105 3, 4) Pirmoji šių žodžių dalis skirta kontempliuojantiems, kurie nuolat džiūgauja; antroji dalis – veikliesiems, kuriuos kartkartėmis reikia sustiprinti. Vėlgi, per Mariją, Jūrų žvaigždę, reiškiamas tikėjimas; o per Juozapą – meilės augimas. Tikėjimas ieško Dievo, nes Jis yra mūsų Tėvas; o meilė – nes Jis yra didžiausias gėris. Apie šiuos du dalykus pasakyta: „Mano siela alpo, kai jis kalbėjo. Aš ieškojau jo, bet neradau.” (Gg 5, 6) Tiek, kiek Jis kalba, tiek ir aš ieškau, nes tikėjimas ateina per klausimą. „Kiek pats yra mylimas, tiek pats siekia meilės, kuri yra gyvenimas, jungiantis mylintįjį su mylinčia“, – sako šv. Augustinas Kenterberietis. Taigi akivaizdu, kad jei Jo (Viešpaties) ieškoma per meilę, galiausiai Jis bus surastas.
Antra, reikia pažymėti, kad Jo reikia ieškoti septyniais skirtingais būdais:
1) tyru protu, kad galėtume būti laikomi laisvais nuo bet kokio nuodėmės nešvarumo – „Drauge su visais, kurie, atsiskirdami nuo nešvarumo tautų krašte, buvo prisidėję prie jų ieškodami Viešpaties, Izraelio Dievo” (Ezd 6, 21);
2) paprastumu – „Ieškokite jo tyra širdimi” (Išm 1, 1);
3) iš visos širdies, kad galėtume galvoti tik apie Jį;
4) visa valia, kad galėtume trokšti tik Jo; apie šiuodu pasakyta – „Nes jie prisiekė visa širdimi ir ieškojo Viešpaties su tokiu atsidavimu, kad jis leidosi surandamas” (2 Kr 15, 15);
5) greitai, kol nepraėjo laikas, per kurį Jį galima surasti – „Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti” (Iz 55, 6);
6) atkakliai, be perstojo – „Nuolatos ieškokite Jo veido” (Ps 105, 4);
7) su sielvartu dėl nuodėmės – „Raitykis ir vaitok kaip gimdyvė, Ziono dukra [...] ten Viešpats atpirks tave iš tavo priešų rankų” (Mch 4, 10). „Aš ir mano Tėvas”, etc.
Trečia, reikia pažymėti, kad mes turėtume ieškoti Dievo – „ieškome tavęs” – dėl keturių priežasčių: nes 1) jis yra teisingas, 2) gailestingas, 3) geras, (4) gyvenimas. Dievas yra teisingas, nes niekas, kas neieško Jo taip, kaip turėtų, Jo neras; gailestingas, nes Jis taip maloningai priima tuos, kurie Jo ieško – apie šiuodu pasakyta „ieškokite Viešpaties, [...] siekite teisumo, siekite nuolankumo (Sof 2, 3). Jis yra geras, kad išaukštintų ir apdovanotų tuos, kurie Jo ieško – „Geras yra Viešpats tiems, kurie jo laukia, žmogui, kuris jo ieško” (Rd 3, 25). Jis yra Gyvenimas, nes suteikia amžinąjį gyvenimą tiems, kurie Jo ieško – „Ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo” (Ps 69, 32). Į tokį gyvenimą galime būti atvesti, etc.
