Žmogaus tikėjimas lemia tai, kaip jis gyvena. „Jūs pažinsite juos iš vaisių“, sakė mūsų Viešpats (Mt 7, 16). Kai kalbama apie tai, kad islamo ir krikščionių religija yra „panašios“, ar „mes tikime į tą patį Dievą“ (kas yra visiška klaida, kaip paaiškina vyskupas A. Schneideris), prisiminkime tokius paprastus islamo kasdienybės liudijimus.
* * *
2022 m. lapkričio 4 d. arabų žurnalistas Khaledas Abu Toamehas Twiteryje parašė: „Hebrono [palestiniečių miesto] meras pasiūlė 20 šekelių kiekvienam, kuris jo mieste užmuš šunį. Palestiniečiai išėjo į gatves, kankindami ir žudydami dešimtis šunų“. Prie Twiterio žinutės buvo pridėta nuotrauka, kurioje matyti, kaip palestiniečiai lazdomis muša arba mirtinai užmuša šunį (viršuje).
Toks barbariškas elgesys su tuo, kas JAV laikoma „geriausiu žmogaus draugu“, musulmonų pasaulyje nėra neįprastas.
2022 m. liepos 26 d. buvo pasirodęs dar vienas panašus Twiterio įrašas: „Laukiniai Irano Islamo Respublikos valdininkai nusprendė įsiveržti į šunų prieglaudą dykumoje ir užmušti visus 300 šunų, kuriais rūpinosi savanoriai. Išgyveno tik keli šunys. Visa prieglauda virto kraujo jūra“.
Pasak kito, po dienos pasirodžiusio Twiterio įrašo, kruvinos skerdynės buvo dar baisesnės: „Negailestingas Irano režimas įsiveržė į šunų prieglaudą ir nužudė daugiau kaip 1700 benamių šunų, kuriuos saugojo savanoriai. Išgyveno labai nedaug šunų. Ši savanorė moteris ašarodama laiko negyvą šunį ir sako: „Jis buvo pats pažeidžiamiausias ir paklusniausias“.“
O kelios dienos prieš tai, 2022 m. liepos 10 d. Katare:
Grupė ginkluotų vyrų įsiveržė į saugomą objektą Katare, naudojamą benamiams šunims šerti ir globoti, 29 iš jų nužudė, o kitus sužeidė teigdami, kad vienas iš jų įkando vienam iš vyrų vaikų... Nenustatyti ginkluoti vyrai, prieš įeidami į saugomą gamyklos teritoriją, kurioje benamius šunis prižiūri bendruomenė, grasino apsaugos darbuotojams ginklais. Manoma, kad tada užpuolikai nušovė 29 šunis, įskaitant šuniukus, o kitus sunkiai sužeidė.... [Šaltinis incidentą apibūdino kaip „siaubingą“, žmonės bėgo slėptis, kai grupė vyrų šaudė į beginklius gyvūnus. Šaltinis pridūrė, kad po šaudynių vis dar nerasta daug gyvūnų, o vietiniai gyventojai baiminasi, kad jie slepiasi, galbūt su baisiais sužeidimais.... Gyvūnai niekam nekėlė jokios grėsmės ir buvo gerai prižiūrėti. Vienas šuniukas kovoja dėl savo gyvybės prižiūrimas veterinaro.
Panašias istorijas galima tęsti ir tęsti. 2021 m. rugpjūtį Talibanas neleido išgelbėti 173 šunų ir kačių, mieliau matydamas, kaip jie „mirtinai iškepa savo kelioninėse dėžėse“, tad esmė turėtų būti aiški.
Be abejo, ne visi musulmonai nežmoniškai elgiasi su šunimis. Pavyzdžiui, Gyvūnų ir aplinkosaugos asociacija Betliejuje, vienintelė gyvūnų prieglauda Vakarų krante, paskelbė pareiškimą, kuriame smerkiama neseniai Hebrono mero surengta „kruvina kampanija“, kurios metu „buvo nužudyta daug šunų, [juos] šaudant, pakariant, kankinant, pervažiuojant automobiliais“. Tai, kas įvyko šiandien, peržengia žmogiškumo ir etikos ribas“, — tęsė asociacija ir pridūrė: „Jokia religija nepritartų tokiems barbariškiems veiksmams nekaltų gyvūnų atžvilgiu.“
Galime paklausti savęs: Ar tai tiesa? Ar jokia religija — įskaitant aptariamąją, islamą — „nepritaria tokiems barbariškiems veiksmams nekaltų gyvūnų atžvilgiu“?
Norėdami atsakyti į šį klausimą, kaip ir į visus klausimus, susijusius su tuo, kas yra ir kas nėra islamas, turime kreiptis į islamo pranašą Mahometą. Jis nekentė šunų ir ragino juos naikinti. Pasak Abdula bin Omaro, kaip užfiksuota kanoniniame (arba sahih) hadisų rinkinyje al-Muslim, „Alaho Pasiuntinys įsakydavo žudyti šunis, todėl mes siųsdavome [vyrus] į Mediną ir jos apylinkes, ir nepagailėdavome nė vieno šuns, o jį užmušdavome“. [Vertimas iš arabų kalbos].
Vėliau Mahometas peržiūrėjo savo sprendimą ir leido šunims, kurie užsidirba sau pragyvenimui ganydami, medžiodami ar saugodami, netrukdomai egzistuoti, nors neapykanta jiems išliko: angelai, įspėjo Alaho pranašas, niekada nesilankys ir todėl nelaimins namų, kuriuose laikomi šunys.
Trumpai tariant, kaip teigiama vienoje prieš šunis nukreiptoje fatvoje, arba islamo dekrete:
Mes privalome užtikrinti, kad musulmonai ir toliau būtų nusiteikę priešiškai šunų atžvilgiu, net nepaisant to, ką kafirai [Vakarų netikėliai] yra įpratę daryti ir ką kai kurie musulmonai perėmė iš jų įpročių.
Nepaisant viso to ir dėl to, kad Vakarai turi apsimesti, jog bet koks kaltinimas islamui yra nepagrįstas, jie ir toliau prisideda prie šunų skriaudimo. Pasak vienos ataskaitos, „JAV vyriausybė išleidžia milijonus dolerių, kad apmokytų šunis, ieškančius bombų, kurie yra būtini federalinės ir vietinės teisėsaugos pajėgumams, tačiau kai kurie iš jų dovanojami užsienio šalims, kurios juos skriaudžia“. Išvardytos šios šalys: Bahreinas, Libanas, Egiptas, Indonezija, Marokas ir Sirija — visose jose daugumą sudaro musulmonai.
Be to, šis priešiškumas šunims pasiekė ir kelia problemų Vakaruose. Europoje, Kanadoje, Australijoje ir net JAV vis dažniau pasitaiko pranešimų apie musulmonų taksi vairuotojus, kurie atsisako paimti aklus keleivius, nes juos lydi šunys.
Jungtinėje Karalystėje vienas aklas vyras kelis kartus negalėjo įlipti į taksi automobilį, nes musulmonai vairuotojai atsisakė paimti jo šunį vedlį. Vienas iš šių taksistų, Abandi Kassim, atsisakymo priežastimi nurodė „mano religiją“.
Beje, atsižvelgiant į tai, kad tam tikruose islamo mokymuose ir šventraščiuose teigiama, jog nemusulmono, netikinčiojo, gyvybė yra tokios pat vertės kaip šuns, štai dar viena priežastis, kodėl islamas įsako nekęsti visų nemusulmonų.
