Jono evangelijos 8 skyriuje pasakojama istorija kinų studentams pristatoma taip, kad Išganytojas, sulaukęs išeinančių fariziejų, pats užmuša svetimautoją.
Kiekvienas krikščionis žino šią istoriją. Apie tai pasakojama Jono evangelijoje, 8, 3–11. Rašto žinovai ir fariziejai atvedė moterį, kuri buvo pagauta svetimaujant ir privertę stoti prieš visus tarė Jėzui: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“ Iš pradžių Jėzus jų nepaisė, bet vėliau tarė fariziejams: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Kadangi jie žinojo, kad nėra be nuodėmės, „jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų. Pagaliau liko vienas Jėzus ir ten stovinti moteris.“ Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?“ Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie“. Jėzus jai tarė: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“.
„Kristus ir svetimaujant sugauta moteris“, Giovanni Francesco Barbieri paveikslas „il Guercino“ (1591–1666)
Tai galinga istorija apie gailestingumą ir atleidimą. Jėzus netoleruoja nuodėmės, bet atleidžia nusidėjėliui savo dieviškąja valdžia. Tačiau Kinijos komunistų partija (toliau – KKP) nežino pasigailėjimo ir atleidimo. Galbūt belaukiant pažadėto visų religijų šventųjų raštų „kinizavimo“ ateityje, Elektroninio mokslo ir technologijos universiteto leidyklos išleistame vadovėlyje, skirtame „profesinės etikos ir teisės“ mokymui vidurinėse profesinėse mokyklose pasakojama kitokia istorijos versija, atskleidžia „UCA naujienos“.
Štai kaip vadovėlyje pristatoma svetimavimo metu sugautos moters istorija: „Minia norėjo užmušti moterį akmenimis pagal savo įstatymus. Bet Jėzus pasakė: „Tegul tas, kuris niekada nenusidėjo, pirmas meta akmenį.“ Tai išgirdę, jie vienas po kito pasišalino. Kai minia dingo, Jėzus užmušė nusidėjėlę akmenimis sakydamas: „Aš taip pat esu nusidėjėlis. Bet jei įstatymą galėtų vykdyti tik nesusitepę, įstatymas būtų miręs.“
Kinijos krikščionys protestuoja prieš vadovėlį, kuriame Jėzus padaromas nusidėjėliu ir žudiku. Tačiau iš tikrųjų įvykis yra dar subtilesnis. Tai nėra tik neigiamo Jėzaus paveikslo piešimas, bent jau nevisiškai. Kalbama apie pačią KKP. Daugelis KKP biurokratų, teisėjų ir policijos pareigūnų yra gerai žinomi korupcionieriai. Vis dėlto pasakojimas moko jų klausyti. Jei „nusidėjėliams“ būtų užkirstas kelias „vykdyti įstatymus“, įskaitant mirties bausmės vykdymą taikant tinkamą procesą ar be jo, „įstatymas būtų miręs“.
Kaip sakoma Kinijos studentams, pasakojimas moko, kad įstatymai ir partija yra geri ir tyri, ir pranoksta juos atstovaujančias netobulas žmogiškas būtybes.
Net jei pareigūnai yra korumpuoti, jų sprendimai turėtų būti priimami - nes sąžiningi ar korumpuoti jie atstovauja partijai, o partijos įstatymai niekada neturėtų būti kvestionuojami.
Tai yra standartinė KKP teorija, tačiau visiškai iškreipianti Jono evangelijos 8 skyriuje pateiktą Jėzaus mokymą. Jėzaus panaudojimas KKP propagandai yra šventvagiškas ir įžeidžiantis krikščionis. Vis dėlto vykstant religinių raštų palaipsniam „kinizavimui“, tokių iškraipymų ateityje galime tikėtis dar daugiau.
