Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas J. Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo sustabdė paramą įvairoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios rūpinosi migrantais, į JAV dažniausiai pakliūdavusiais nelegaliai. Tap šių organizacijų pateko ir katalikiškos organizacijos. Jau anksčiau Lepanto institute savo naujienlaiškiuose rašė, kad JAV vyskupų konferencija žymiai labiau rūpinosi migrantais, nei abortų panaikinimu. Pvz. vidutinis JAV vyskupų konferencijos veiklos už gyvybę biuro biudžetas 2014-2021 m. (tai vieninteliai metai, kurių metinėse ataskaitose nurodyti šie skaičiai) yra 2,164 mln. dolerių. Kita vertus, Migracijos ir pabėgėlių tarnybos biuro vidutinis veiklos biudžetas per tą patį laikotarpį yra 73,5 mln. dolerių. Taip pat jie kritikavo tai, kad JAV vyskupams skiriamos milžiniškos lėšos migrantų vaikų, neturinčių tėvų, priežiūrai, kai tuo pačiu metu jos jau turėjo išmokėti šimtus milijonų dolerių seksualinio piktnaudžiavimo aukoms.
Žemiau dalinamės Lepanto instituto naujienlaiškiu, kuris paaiškina galimas prezidento D. J. Trumpo įsako priežastis.
+ + +
1951 m. filme „Žmonės kalbės“ (People Will Talk) daktaras Nojus Pretorijus (netradicinis gydytojas, kurį suvaidino Cary Grantas, kvestionuojantis medicinos pramonę, kurioje su pacientais elgiamasi kaip su mašinomis) klausia savo kolegos (daktaro Beikerio, kurį suvaidino Walteris Slezakas): „Kas yra mano reikalas?“ Daktaras Bakeris atsako gana tradiciškai: „Diagnozuoti fizinius žmonių negalavimus ir juos gydyti“. Daktaras Pretorijus tuoj pat atkerta, kad jis klysta, sakydamas: „Mano darbas yra gydyti sergančius žmones. Yra didžiulis skirtumas tarp ligos pašalinimo ir ligonio išgydymo“.
Šis trumpas dialogas (išties nuostabiame, už gyvybę pasisakančiame filme) pateikia filosofinį klausimą, koks yra tikrasis gydytojo tikslas praktikuojant mediciną. Skirtumas tarp „ligos pašalinimo“ ir „ligonio išgydymo“ yra susijęs ne tiek su metodika, kiek su santykiais. „Šalinant ligą“ dėmesys sutelkiamas į ligą, o „gydant ligonį“ - į žmogų, ir šiame postmoderniame pasaulyje būtų gera ir teisinga šį skirtumą taikyti labdaros klausimui.
Daugybė organizacijų visame pasaulyje skelbiasi esančios „labdaros organizacijomis“, o jei paklaustumėte jose dirbančių žmonių, kuo jie užsiima, jie atsakytų maždaug taip: „panaikinti skurdą“, „sumažinti skurdą“ arba „panaikinti pagrindines skurdo priežastis“. Kaip ir daktaro Beikerio atveju, tokiuose atsakymuose dėmesys sutelkiamas į ligą, o ne į žmogų. Tačiau jei paklaustume Tradicinio išmaldos prašytojų ordino nario, koks yra jo ar jos darbas, atsakymas būtų toks: „Tenkinti kūniškus vargšų poreikius ir kartu mokyti juos tikėjimo, kad patraukti juos prie Kristaus“.
Šis nedidelis skirtumas yra subtilus, o jo esmė - meilės motyvas. Kai stengiamasi nutraukti negalavimą, motyvas yra pati priežastis, o kai siekiama gydyti žmogų, motyvas yra užuojauta ir meilė. Lengva kovoti už reikalą, o mylėti žmogų dažnai būna sunku. Be to, kai kovojama už reikalą, dažnai tikimasi rezultato ir atlygio už atliktą darbą. Kita vertus, kai žmogų motyvuoja meilė ir jis nori padaryti ką nors gero, nėra jokių lūkesčių dėl rezultato, o atlygio ne tik nesitikima, bet ir atsisakoma.
Paprasčiau tariant, meilei būdingas troškimas ir gėrio siekimas kitam žmogui, nesiekiant naudos sau pačiam. Nupirkti ir išdalyti sumuštinius alkstančiam, išdalyti drabužių nuogam ir suteikti pastogę benamiui, nesitikint už tai jokio atlygio, - visa tai yra meilės veiksmai. Ir priešingai, užmokestis už šiuos veiksmus yra paprasčiausias darbas, ir nors atliekant šį veiksmą gali būti tikros užuojautos, materialinis atlygis už šį veiksmą maža ką reiškia danguje. Kaip mūsų Viešpats sakė apie tuos, kurie atlieka teisius darbus, kad kiti juos matytų: „jie jau atsiėmė savo užmokestį“. Lygiai tas pats pasakytina ir apie tuos, kurie labdaros darbus atlieka už atlygį.
Jei tie, kurie atlieka artimo meilės darbus už užmokestį, jau bus gavę atlygį čia, žemėje, ir nebus jo sukaupę danguje, tai kas bus su tais, kurie tarnaudami vargšams iš tikrųjų praturtėja? Pastaruoju metu daug kalbama apie milžiniškas valstybės pinigų sumas, skiriamas katalikiškoms labdaros organizacijoms, ir kai kas pradeda prabilti apie milžiniškus atlyginimus, kuriuos gauna jų vadovai. Čia apžvelgsime dešimt katalikiškų labdaros organizacijų, analizuodami jų gaunamas valstybės dotacijas, mokamus atlyginimus ir jų vadovų gaunamas išmokas.
Baltimorės katalikų labdaros organizacija (dar žinoma kaip Asocijuota katalikų labdaros organizacija, INC)
Baltimorės katalikų labdaros organizacijos (Catholic Charities of Baltimore) vyriausiasis darbuotojas yra Williamas J. McCarthy jaunesnysis, o jo atlyginimas ir išmokos sudaro 510 904 JAV dolerius. Iš viso organizacija gavo 127,6 mln. dolerių pajamų (52 proc. jų gauta iš valstybės dotacijų), o 92,9 mln. dolerių, t. y. 73 proc. pajamų, sumokėta atlyginimams ir išmokoms.
Naujojo Hampšyro katalikiškos labdaros organizacijos
Naujojo Hampšyro katalikų labdaros organizacijos vyriausiasis darbuotojas yra Tomas E. Blonskis (Thomas E. Blonski), o jo atlyginimas ir išmokos sudaro 336 785 JAV dolerius. Iš viso gauta 92,9 mln. dolerių pajamų, 40,1 mln. dolerių, t. y. 43 % pajamų, išmokėta atlyginimams ir kompensacijoms.
Katalikiškos labdaros organizacijos „Neighbourhood Services
Katalikiškų labdaros organizacijų „Neighborhood Services“ vyriausioji darbuotoja yra Patricija Kolins (Patricia Collins), o jos atlyginimas ir išmokos sudaro 313 032 JAV dolerius. Iš viso gauta 118,8 mln. JAV dolerių pajamų (71 proc. jų gauta iš valstybės dotacijų), 61,7 mln. dolerių, t. y. 52 proc. pajamų, išmokėta atlyginimams ir kompensacijoms.
Ft. Worth katalikiškos labdaros organizacijos
Aukščiausias Ft. Worth katalikų labdaros organizacijos darbuotojas yra Christopher Plumlee, o jo atlyginimas ir išmokos sudaro 297 082 JAV dolerius. Bendros pajamos sudarė 140,2 mln. dolerių (92 proc. iš jų gauta iš valstybės dotacijų), 19,3 mln. dolerių, t. y. 14 proc. pajamų, išmokėta darbo užmokesčiui ir kompensacijoms.
Čikagos katalikų labdaros organizacijos
Čikagos katalikų labdaros organizacijos vyriausioji darbuotoja yra Sally Blount, jos atlyginimas ir išmokos sudaro 264 329 JAV dolerių. Iš viso gauta 174,8 mln. dolerių pajamų (72 % iš jų - iš valstybės dotacijų), 70,2 mln. dolerių, t. y. 40 % pajamų, išmokėta atlyginimams ir kompensacijoms.
Katalikiškos labdaros organizacijos Sent Paule ir Mineapolyje
Paulo ir Mineapolio katalikų labdaros organizacijos vyriausiasis darbuotojas yra Maiklas Goaras (Michael Goar), o jo atlyginimas ir išmokos sudaro 290 987 JAV dolerių. Iš viso gauta 68,1 mln. dolerių pajamų, 36,5 mln. dolerių, t. y. 54 % pajamų, išmokėta atlyginimams ir kompensacijoms.
Katalikų labdaros bendruomenės tarnybos
Katalikiškų labdaros organizacijų bendruomenės tarnybų vyriausioji darbuotoja yra Beatriz Diaz Taveras, jos atlyginimas ir išmokos sudaro 294 282 JAV dolerius. Iš viso gauta 87,4 mln. dolerių pajamų (69 proc. iš jų - valstybės dotacijos), 46,9 mln. dolerių, t. y. 54 proc. pajamų, išmokėta atlyginimams ir kompensacijoms.
Galvestono-Houstono katalikų labdaros organizacijos
Galvestono-Houstono katalikų labdaros organizacijos vyriausioji darbuotoja yra Cynthia Colbert, o jos atlyginimas ir išmokos sudaro 225 497 JAV dolerius. Visos pajamos sudarė 99,4 mln. dolerių (82 proc. iš jų - valstybės dotacijos), 32,5 mln. dolerių, t. y. 33 proc. pajamų, išmokėta atlyginimams ir kompensacijoms.
Sirakūzų katalikų labdaros organizacija
Sirakūzų katalikų labdaros organizacijos vyriausioji darbuotoja yra Lori Accardi, jos atlyginimas ir išmokos sudaro 233 353 JAV dolerius. Iš viso gauta 79,9 mln. dolerių pajamų (57 proc. iš jų - iš valstybės dotacijų), 45,1 mln. dolerių - 57 proc. pajamų - išmokėta atlyginimams ir kompensacijoms.
Ročesterio katalikų labdaros organizacijos
Ročesterio katalikų labdaros organizacijos vyresnioji darbuotoja yra Karen Dehais, jos atlyginimas ir išmokos sudaro 215 141 USD. Iš viso gauta 67,2 mln. JAV dolerių pajamų (79 proc. iš jų - iš valstybės dotacijų), 49,4 mln. dolerių, t. y. 74 proc. pajamų, išmokėta atlyginimams ir kompensacijoms.
Trentono katalikų labdaros organizacijos
Trentono katalikų labdaros organizacijos vyresnioji darbuotoja yra Marlene Lao-Collins, o jos atlyginimas ir išmokos sudaro 206 561 USD. Iš viso gauta 56,6 mln. dolerių pajamų, iš kurių 41 % gauta iš valstybės dotacijų, 40 mln. dolerių - 71 % pajamų - sumokėta atlyginimams ir kompensacijoms.
Vienas labai išmintingas kunigas, komentuodamas pernelyg didelius atlyginimus tiems, kurie „užsiima labdara“, kartą man pasakė: „Labai dažnai žmonės pradeda uždirbdami padoriai, o baigia uždirbdami gerai.“
Didysis pavedimas, kuris yra pagrindinis Katalikų Bažnyčios veiksmas ir tikslas, niekada nesikeitė. Žmonių ir tautų atsivertimas į mūsų palaimintojo Viešpaties mokymą yra Bažnyčiai duotas uždavinys, ir viskas, ką Bažnyčia daro, yra daroma siekiant šio konkretaus tikslo. O visa, kas daroma nesiekiant šio konkretaus tikslo, yra tuščia ir beprasmiška.
Iki XX a. Katalikų Bažnyčia per vienuolių ordinus teikė pagalbą vargšams, sveikatos priežiūrą ligoniams ir švietimą neišprususiems. Katalikiškose ligoninėse dirbo vienuolės ir kunigai, gerai išmanantys gydymo meną, o sveikatos priežiūros išlaidos buvo gana mažos. Katalikiškų mokyklų klasėms vadovavo vienuolės ir kunigai, todėl net ir neturtingiausi rajono vaikai galėjo sau leisti jose įgyti pasaulinio lygio išsilavinimą. O vargingiausiais pasaulio žmonėmis rūpinosi misionieriai, kurie pirmiausia siekė sielų, kurioms tarnavo, išganymo, kartu stengdamiesi aprūpinti maistu, būstu ir drabužiais... ir tai nekainavo milijardų dolerių.
Niekada nepamiršiu pokalbio, kurį kartą turėjau su Šonu Kalahanu (Sean Callahan), dabartiniu Katalikiškosios šalpos tarnybos (CRS - angl.) generaliniu direktoriumi, kurio visas atlyginimas yra 643 085 doleriai. Išreiškiau susirūpinimą, kad Katalikiškoji šalpos tarnyba nieko nedaro, kad evangelizuotų sielas, kurioms, kaip ji teigia, tarnauja, o Kallahanas atsakė: „O, mes evangelizuojame, mes tiesiog nevykdome prozelitizmo“. Kai paklausiau, ką jis turi omenyje, jis atsakė: „CRS stengiasi atversti žmonių protus į tai, kaip reikia gražiai elgtis su žmonėmis ir kaip ką nors daryti, bet ne į katalikų tikėjimą“. Priminiau jam, kad katalikai privalo skelbti Evangeliją ir vesti sielas pas Kristų, ir jis susiraukė. Tada jis prilygino žmonių maitinimą ir tuo pat metu vykdomą Evangelijos skelbimą „vargšų papirkinėjimui“.
Praėjus vos porai metų, 2014 m. CRS viceprezidentas ryšiams su vyriausybe Billas O'Keefe'as, duodamas interviu CNN, pasakė kažką panašaus. Jis sakė:
„Mes padedame įvairių sluoksnių ir religijų žmonėms ir nesistengiame įsitraukti į diskusijas apie tikėjimą. Didžiuojamės tuo. Mėgstame sakyti, kad padedame visiems, nes esame katalikai, tačiau mes nepadedame žmonėms tapti katalikais.“
Labdaros industrializavimas apiplėšia ir turtinguosius, ir vargšus - gaunantys solidžius atlyginimus už tai, kad „užsiima labdara“, yra apiplėšiami dėl didelio ir amžino atlygio danguje, o vargšai naudojami kaip politiniai lozungai, siekiant išplėsti federalinių lėšų panaudojimą. Tuo tarpu tie, kurie moka mokesčius, spaudžiami pagal socialistinę turto perskirstymo schemą. Tačiau tai neturėtų pernelyg stebinti, nes popiežius Paulius VI 1975 m. enciklikoje Evangelii nuntiandi būtent tai ir numatė. Jis rašė:
Neturime ignoruoti fakto, kad daugelis, net ir dosnių krikščionių, jautriai reaguojančių į dramatiškus su išlaisvinimo (nuo skurdo - vert. past.) problema susijusius klausimus, norėdami įpareigoti Bažnyčią prisidėti prie išlaisvinimo pastangų, dažnai yra gundomi jos misiją sumažinti iki paprasčiausio laikino projekto matmenų. Jie jos tikslus redukuotų iki tikslo, orientuoto į žmogų; išganymas, kurio pasiuntinė ji yra, būtų suvestas į materialinę gerovę. Jos veikla, pamiršus bet kokį dvasinį ir religinį rūpestį, taptų politinės ar socialinės tvarkos iniciatyvomis. Bet jei taip būtų, Bažnyčia prarastų savo pamatinę prasmę. Jos išlaisvinimo žinia nebeturėtų jokio originalumo ir būtų lengvai prieinama ideologinėms sistemoms bei politinėms partijoms monopolizuoti ir manipuliuoti. Ji nebeturėtų įgaliojimų skelbti laisvę Dievo vardu. Štai kodėl toje pačioje sinodo atidarymo kalboje norėjome pabrėžti „būtinybę aiškiai iš naujo įvardyti konkrečiai religinį evangelizacijos tikslą. Pastaroji prarastų savo egzistavimo priežastį, jei nukryptų nuo ją vedančios religinės ašies: pirmiau viso kito – Dievo karalystės, visiškai teologine prasme..."
Žodžio „meilė“ reikšmė yra meilė. Paprastoje filantropijoje nėra meilės ir tikrai ne toje pramonėje, kuri prisidengia labdaros vardu. Vienintelis skirtumas tarp Katalikų šalpos organizacijos ir prostitutės yra tas, kad prostitutė bent jau pripažįsta, kas ji yra. Katalikų šalpos organizacijų vadovai, parduodami Bažnyčią siūlančiam didžiausią kainą pirkėjui, užsidirba vargšų sąskaita.
Kaip pasakytų garbingasis Fultonas J. Sheenas: „Jei sielos neišgelbstimos, niekas neišgelbstima“. Jei Katalikų Bažnyčios hierarchai iš tiesų suinteresuoti mažinti skurdą visame pasaulyje, jie turi pradėti nuo sielos skurdo.
