Kaip teigiama dviejuose atskiruose tarptaurinių stebėtojų pranešimuose, Nigerijoje vykstantis krikščionių genocidas pasiekė precedento neturintį lygį.
2024 m. rugpjūčio 29 d. Religijos laisvės Afrikoje stebėsenos centro paskelbtoje išsamioje 136 puslapių ataskaitoje „Griaunant Nigerijos teroro religinio indiferentizmo mitą (10/2019 - 9/2023 m.)“ (Countering the myth of religious indifference in Nigerian terror (10/2019 - 9/2023)) nustatyta, kad musulmonų kovotojai vien per ketverius 2019-2023 m. metus nužudė 16 769 krikščionis. Tai reiškia, kad per metus vidutiniškai nužudomi 4 192 krikščionys - arba dėl tikėjimo kas dvi valandas nužudoma po vieną krikščionį.
Daugiau nei pusę šių žudynių (55 %) įvykdė radikalizuoti musulmonų fulani piemenys, kurie per pastarąjį dešimtmetį tapo didesniais krikščionių persekiotojais nei tarptautiniu mastu labiau pripažintos teroristinės grupuotės, tokios kaip Boko Haram ir Islamo valstybės Vakarų Afrikos provincija - nors pastarosios taip pat prisideda prie genocido: Nuo 2019 iki 2023 m. fulani nužudė 9 153 krikščionis; visos kitos teroristinės grupuotės nužudė 4 895 krikščionis.
Antrojoje ataskaitoje „NĖRA KELIO NAMO: Krikščionių vidiniai pabėgėliai, perkelti dėl ekstremistų smurto Nigerijoje“, kurią ‚Open Doors‘ paskelbė 2024 m. rugsėjo 1 d., teigiama, kad krikščionių persekiojimas, žudynės ir perkėlimas Nigerijoje yra „nesiliaujantis“ ir yra „uždelsto veikimo bomba“. Kadangi „karingos fulani grupuotės sąmoningai taikosi į krikščionis ar krikščionių bendruomenes, jų pragyvenimo šaltinius, tikėjimo vadovus ir maldos vietas“, krikščionys tampa „nykstančia rūšimi“ Nigerijoje, kur kadaise jie sudarė daugiau nei pusę šios Vakarų Afrikos valstybės gyventojų (kita pusė - musulmonai).
Ataskaitoje teigiama, kad smurtas pasiekė tokį lygį, kad daugelis traumuotų krikščionių vaikų miega medžiuose, stengdamiesi išvengti skerdynių naktį, kai fulani yra labiausiai linkę pulti. „Mano vaikai, - cituojamas vienas iš tėvų, - kiekvieną kartą, kai tik ką nors išgirsta, puola į paniką arba slepiasi, nes tai primena jiems patirtą traumą. Užpuolimų siaubas nesibaigė, veikiau dar labiau sustiprėjo.“
Vos per pastarąjį dešimtmetį žmonių, kurie turi būti perkelti dėl islamo grupuočių keliamo chaoso ir siaubo, skaičius patrigubėjo: 2014 m. Nigerijoje buvo 1,1 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų, o 2023 m. - 3,4 mln.
Vienas iš šių perkeltųjų asmenų, krikščionių pastorius Benjaminas Barnabas, jau penkerius metus gyvenantis mažytėje palapinėje, ataskaitoje pasidalijo savo istorija. Jis su šeima dirbo savo ūkyje, kai fulani kovotojai „atėjo su šautuvais, mačetėmis ir lazdomis“ ir sumušė pastorių bei jo šeimą: "Mes praradome viską, ką turėjome. Viskas mano namuose ir kaime buvo sudeginta, likau be nieko... Dėl smurto esame iškeldinti. Naujienų laidoms tai nerūpi, liekame tamsoje - esame užmiršti ir ignoruojami“.
Šis aspektas - kad žiniasklaida yra abejinga ar dar blogiau - kalbėdama apie sunkią krikščionių padėtį ir nutylėdama jų kankintojų tapatybę, buvo pabrėžtas stebėtojų tarnybos ataskaitoje:
Daugiau nei dešimtmetį žiaurumai prieš civilius Nigerijoje buvo menkinami arba nuvertinami. Tai tapo pagrindine kliūtimi tiems, kurie siekia suprasti smurtą. Klaidinantys eufemizmai, tokie kaip „ginkluoti piemenys“ ir „galvijų ganytojai“, naudojami apibūdinti nuolatinius įsiveržimus, kankinimus ir žudymus kaimo bendruomenėse. Išpuolių apibūdinimai kaip „etniniai susirėmimai“, „ūkininkų ir piemenų susirėmimai“ arba atsakomieji išpuoliai yra labai klaidinantys. Dar vienas pavyzdys - žodžių junginio „banditai“ vartojimas kalbant apie grupuotes, vykdančias masinius žmonių grobimus ir vergovės įvedimą bendruomenėse. Tikrąjį vaizdą iškreipia ir aukų religinės [krikščionių] tapatybės slėpimo politika.
Po visais šiais klaidinančiais eufemizmais lieka faktai: žudikai yra musulmonai, o jų aukos - daugiausia krikščionys. Nors stebėtojų centro ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama Nigerijos žiniasklaidai, kuri iškraipo įvykius, Vakarų didžioji žiniasklaida seka jos pavyzdžiu - atsisako naudoti akivaizdžiausius užpuolikų (musulmonų) ir aukų (krikščionių) identifikacinius duomenis.
Taigi, kai per praėjusias Kalėdas musulmonų teroristai nužudė beveik 200 krikščionių, Associated Press neminėjo užpuolikų ir jų aukų tapatybių. Vietoj to, kaip ir daugelis dabar, ji šį žiaurų įvykį pristatė kaip apgailėtiną šalutinį klimato kaitos padarinį, dėl kurio „piemenys“ (musulmonai), matyt, priversti kėsintis į „ūkininkų“ (krikščionių) žemes.
Kitame AP pranešime apie 2022 m. Sekminių sekmadienio bažnyčios sprogdinimą, per kurį žuvo 50 krikščionių tikinčiųjų, žodžiai „musulmonas“ ir „islamas“ - net „islamistas“ - niekur neminimi. Vietoj to skaitytojams buvo pasakyta: „Iš karto nebuvo aišku, kas prisidėjo prie išpuolio prieš bažnyčią“. Siekdama išlaikyti šį dviprasmiškumą, AP nepaminėjo, kad islamo teroristai Nigerijoje jau daugelį metų šturmuoja šimtus bažnyčių ir „dėl pramogos“ nužudo tūkstančius krikščionių, ir tai galėjo būti užuomina apie tai, „kas stovėjo už išpuolio“.
Arba prisiminkime tuometinio B. Obamos valstybės sekretoriaus padėjėjo Afrikos reikalams Džonio Karsono žodžius po to, kai 2012 m. Velykų sekmadienį musulmonų teroristai nužudė 50 krikščionių bažnyčios maldininkų: „Naudodamasis proga, noriu pabrėžti vieną svarbų dalyką, t. y. kad ekstremistų smurtą [Nigerijoje] lemia ne religija“. Priešingai, „nelygybė“ ir „skurdas“ - cituojant buvusį JAV prezidentą Williamą J. Clintoną - „skatina visus šiuos dalykus“ („šie dalykai“ - tai musulmonų vykdomas krikščionių genocidas).
Nigerijoje dauguma krikščionių žino, kas yra šie nuolatiniai išpuoliai. Kaip kartą pastebėjo vienuolė sesuo Monika Čikvė (Monica Chikwe): Sunku pasakyti Nigerijos krikščionims, kad tai nėra religinis konfliktas, nes jie mato tik juodai apsirengusius fulani kovotojus [kaip ISIS], skanduojančius „Allahu Akbar!“ ir rėkiančius „Mirtis krikščionims!“.
Naujausiuose pranešimuose taip pat pateikiamos citatos ir istorijos, pabrėžiančios tikrąjį priešiškumo šaltinį. Pasak vieno iš išgyvenusiųjų, „kai fulani ginkluoti vyrai atėjo pulti, buvo girdėti, kaip jie šaukia ‚Allahu Akbar (Dievas yra didis), mes sunaikinsime visus krikščionis‘“ ..... Fulani pradėjo šaudyti, deginti namus. Jie sudegino mūsų gyvulius ir kukurūzų pasėlius“.
Kaip kartą retoriškai klausė Nigerijos krikščionių asociacija: „Kaip tai gali būti [pasaulietinis ar ekonominis] susidūrimas, kai viena grupė [musulmonai] atkakliai puola, žudo, luošina, naikina, o kita grupė [krikščionys] atkakliai žudoma, luošinama ir naikinamos jų maldos vietos?“
2018 m., kai išpuoliai toli gražu nebuvo tokie dideli kaip dabar, Nigerijos nacionalinis krikščionių vyresniųjų forumas glaustai apibendrino pagrindinį krikščionių genocido Nigerijoje šaltinį:
Nigerijoje džihadą pradėjo Šiaurės Nigerijos islamistai, vadovaujami fulanių etninės grupės. Šis džihadas grindžiamas neapykantos doktrina, kurios mokoma Šiaurės Nigerijos mečetėse ir islamo medresėse, taip pat fulanių viršenybės ideologija. Pasitelkdami ir įprastinį (smurtinį), ir slaptą (civilizacinį) džihadą, Šiaurės Nigerijos islamistai, atrodo, yra pasiryžę paversti Nigeriją islamo sultonatu ir pakeisti liberaliąją demokratiją šariatu kaip nacionaline ideologija. ... Mes norime Nigerijos, kurioje piliečiai visais lygiais prieš įstatymą būtų traktuojami vienodai....
Nors abiejose ataskaitose sutinkama, kad paprasti ir dažnai nominalūs musulmonai – kuriuos teroristai laiko tik šiek tiek geresniais už atsimetėlius – taip pat kenčia ir yra perkeliami dėl chaoso, krikščionys „išskirtinai patiria smurtą, susiduria su atšiauriomis gyvenimo sąlygomis ir patiria tikėjimo iššūkius visos perkėlimo kelionės metu“. Nurodžiusi, kad „nuo 2015 m. nuolat gaunama pranešimų apie skirtingą elgesį su krikščionimis ir musulmonais belaisviais, kurį vykdo teroristinių grupuočių nariai“, stebėjimo tarnyba pateikia šiuos pavyzdžius:
Priverstinis darbas: Krikščionių belaisviai, įskaitant vyrus, moteris ir vaikus, nuolat verčiami dirbti priverstinį darbą ir atlikti sunkias fizines užduotis, dažnai nežmoniškomis sąlygomis. Priešingai, su jų kolegomis musulmonais paprastai taip nesielgiama.
Seksualinis smurtas: Krikščionės moterys ir mergaitės dažnai prievartaujamos, seksualiai išnaudojamos ir patiria kitokią seksualinę prievartą, kurią vykdo jų pagrobėjai. Tuo tarpu musulmonės moterys paprastai nepatiria tokių žiaurių nusikaltimų.
Išpirkos reikalavimai ir paleidimas: Musulmonų belaisviai, kurie negali sumokėti išpirkos, kartais paleidžiami jos nesumokėjus, o tai rodo, kad su jais elgiamasi palankiau. Tačiau krikščionių belaisviams retai kada suteikiama tokia nuolaida.
Egzekucijos rizika: Remiantis žiniasklaidos pranešimais ir per pastaruosius 10 metų atliktais tyrimais, krikščionių belaisviams nelaisvėje dažniau įvykdoma mirties bausmė nei tų pačių teroristinių grupuočių laikomiems musulmonų belaisviams. Yra daugybė atvejų, kai pagrobėjai žiauriai nužudė krikščionių belaisvius, net ir sumokėję išpirką.
Nigerija taip „radikalizuojasi“, kad net vietos ir IDF stovyklų pareigūnai diskriminuoja ir persekioja krikščionis: „buvo aprašytos kai kurios vietos valdžios ir visuomenės narių pastangos daryti spaudimą, įtikinėti ar versti atsiversti į islamą“. Pavyzdžiui, „norėdami gauti svarbią paramą“ Borno valstijos stovyklose „kai kurie jautėsi priversti atsiversti į islamą arba sąmoningai slėpti savo tikėjimą... [ir] į kai kurias mokymo įstaigas jie negalėjo patekti su krikščioniškais vardais“.
Nereikia nė sakyti, kad persekiojimas tęsiasi. Toliau pateikiamos kelios antraštės, kurios pasirodė 2024 m. rugpjūtį ir rugsėjį, kaip tik tuo metu, kai buvo paskelbti šie du pranešimai, todėl į juos neįtrauktos:
- Spalio 3 d.: piemenys žudo krikščionis Šiaurės ir Centrinėje Nigerijoje
- Spalio 1 d.: piemenys žudo krikščionis Plateau valstijoje, Centrinėje Nigerijoje
- Rugsėjo 23 d. Fulani piemenys žudo krikščionis per bažnytines pamaldas Nigerijoje: pagrobtas pastorius ir dar 30 žmonių.
- Rugsėjo 2 d.: Fulani piemenys Centrinėje Nigerijoje nužudė šešis krikščionis
- Rugpjūčio 20 d.: Nigerijoje pagrobtų pastoriaus ir dukters likimas nežinomas: pagrobėjai gauna išpirką, bet reikalauja dar vienos.
- Rugpjūčio 14 d. Centrinėje Nigerijoje musulmonai sudegino bažnyčios pastatą: antrą kartą sunaikinta RCCG pamaldų salė.
- Rugpjūčio 13 d.: Nigerija toliau toleruoja terorizmą, teigia USCIRF
- Rugpjūčio 12 d.: Banditai nužudė bažnyčios dvasininką ir dar vieną asmenį, pagrobė aštuonis žmones Kadunos valstijos bendruomenėje
- Rugpjūčio 9 d.: Piemenys ir nusikaltėlių gauja Nigerijoje nužudė mažiausiai 50 krikščionių
- Rugpjūčio 7 d.: piemenys sužeidė keturis krikščionis Plateau valstijoje, Nigerijoje: vienam pašautam ūkininkui sutrupinta ranka.
- Rugpjūčio 1 d.: Nigerijoje iš bažnyčios pagrobta garsi krikščionė: per išpuolį žuvo policininkas ir vairuotojas.
2020 m. prezidentas Donaldas J. Trumpas įtraukė Nigeriją į Valstybės departamento ypatingą susirūpinimą keliančių šalių sąrašą - tai yra šalių, kurios pažeidinėja arba toleruoja religijos laisvės pažeidimus. Be to, D. Trumpas, su jam būdingu atvirumu, tuometinio Nigerijos prezidento Muhammadu Buhari paklausė: „Kodėl žudote krikščionis?“.
Tačiau prezidento Josepho R. Bideno metu Valstybės departamentas gana keistai išbraukė Nigeriją, kurioje kas dvi valandas nužudoma po vieną krikščionį, iš šio sąrašo. Antony Blinkenas, matyt, padarė šią nuolaidą likus trims dienoms iki susitikimo su Muhammadu Buhari.
Tuo metu daugelis stebėtojų reagavo smerkdami Bideno administraciją. Kaip pažymėjo ADF International teisinis patarėjas pasaulinės religijos laisvės klausimais Šonas Nelsonas (Sean Nelson):
Pasipiktinimas dėl to, kad Valstybės departamentas panaikino ypatingo susirūpinimo šalies statusą dėl religijos laisvės pažeidimų Nigerijoje, yra visiškai pagrįstas. Nebuvo pateikta jokių paaiškinimų, kurie galėtų pateisinti šį sprendimą. Per pastaruosius metus padėtis Nigerijoje dar labiau pablogėjo. Tūkstančiai krikščionių, taip pat musulmonų, prieštaraujančių teroristų ir sukarintų grupuočių tikslams, yra atakuojami, žudomi ir grobiami, o vyriausybė paprasčiausiai nenori sustabdyti šių žiaurumų. ... Panaikinus Nigerijai ypatingo susirūpinimo šalies statusą, bus tik padrąsinta vis labiau autoritarinė šios šalies vyriausybė.
Bet kokiu atveju tokia yra dabartinė padėtis: jau daugelį metų Nigerijos krikščionims skelbiamas genocido masto džihadas, nors Amerikos žiniasklaida ir vyriausybė Nigerijos problemas pateikia tik ekonominiais terminais, kurie neatitinka tikrovės.
Kitaip tariant, pagrindinei žiniasklaidai ir politikams jau kelerius metus iš eilės kas dvil valandos prarandamos juodaodžių gyvybės yra nesvarbios. Bent jau ne tada, kai šias gyvybes praranda musulmonų žudomi krikščionys.
