Klaidinga religija

Šiandienos Europoje vyrauja įsitikinimas, kad istorinę krikščionių ir musulmonų pasaulio priešpriešą pradėjo būtent krikščionys, viduramžių Kryžiaus žygių metu užpuolę ir negailestingai naikinę nekaltus musulmonus. Iš tiesų tai neatitinka tikrovės.

Yra du pagrindiniai būdai kritikuoti bet kokią tikėjimo sistemą. Galite ją kritikuoti išoriškai, vertindami pagal standartus, kurių ji nepripažįsta, arba iš vidaus, vertindami pagal standartus, kuriuos ji pripažįsta.

Iš principo negali būti jokios „krikščioniškos jogos“.

Šiuo metu toliau tvirtinti, kad Pačamama yra tik gerbtinas kultūrinis simbolis ar neutralus liaudies religingumo išraiškos būdas, nėra tiesiog nežinojimas: tai yra tyčinis tikrovės iškraipymas.

Krikščionių merginos laikomos prekėmis, kurias galima sunaudoti laisvalaikiu. Jų išnaudojimas yra teisėtas. Pagal bendruomenės mentalitetą tai net nėra nusikaltimas. Musulmonai jas laiko karo grobiu.

Kiek daugiau nei prieš savaitę, LifeSite News portalas pranešė apie tai, kad buvo aptiktos dabartinio popiežiaus Leono XIV nuotraukos iš 1995 m., kuriose jis užfiksuotas dalyvaujantis Pačamamos garbinimo rituale ir, labai tikėtina – pats atlieka jos pagarbinimą.

O kaip dėl tų žydų, kurie, išgirdę šv. Petro pamokslą po Sekminių, atsivertė ir tapo Kristaus pasekėjais? Ar jie nėra teisėti paveldėtojai žemės, kurią šiandien vadiname Izraeliu? Arba ar Izraelis pažadėtas tiems žmonėms, kurie atmetė Kristų ir jokiu būdu negali būti laikomi tais pačiais žmonėmis, kuriuos Dievas specialiai išskyrė Įsikūnijimui?

Taika su pasauliu reiškia priešiškumą Dievui. Negalima sudaryti taikos su klaidingomis religijomis – ypač tomis, kurios grindžiamos velnių garbinimu – ir likti ištikimam Kristaus įsakymui.