Mirtis

Šiuolaikiniam žmogui Dievas tapo panašiu į minkšto būdo tėtušį, kuris viską leidžia. Šiuolaikiniam religiniam gyvenimui Bažnyčioje būdingas labai laisvas, familiarus santykis su Dievu.

Mano brolau, kiek daug esi užrūstinęs Dievą, tiek daugiau turi bijoti, kad daugiau nebenusidėtum, nes gal dar vienas nusidėjimas, ir gali persverti dieviško teisingumo svarstykles, o tuomet būsi pasmerktas.

Artėjant Visų Šventųjų šventės oktavai, kuomet prisimename Paskutiniuosius dalykus ir lankome artimųjų kapus, skelbiame trumpą straipsnį apie sparčiai Lietuvoje populiarėjantį palaikų kremavimą.

Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės.

Šiuolaikiniai mūsų „pragmatiški“ ir „kaštus taupantys“ pasiūlymai dažniausiai turi toli siekiančių kultūrinių pasekmių.

Vieno didžiausių katalikų misionierių ir pamokslininkų šv. Leonardo iš Porto Moriso pamokslas.

Vieno didžiausių katalikų misionierių ir pamokslininkų šv. Leonardo iš Porto Moriso pamokslo antroji dalis.

Sielos nemirtingumo neigimas yra šiuolaikinės apostazės dalis. Todėl būtina priminti svarbiausius argumentus šiuo klausimu.

Spalio 27 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks „Tradicinių giedojimų“ vakaras „Kai pasibeldžia amžinybė...“.

Pirmiausia reikia paminėti bendrą taisyklę: „kas gerai gyvena, tas gerai ir mirs“; nes mirtis yra ne kas kita, kaip gyvenimo pabaiga, todėl neabejotina, kad visi, kurie iki galo gyvena gerai, miršta gerai; taip pat negali blogai mirti tas, kuris niekada negyveno blogai.

Nelaukta mirtis nėra joks nepaprastas įvykis: tai yra kasdieninis reiškinys.

Krikščioniškas tikėjimas rodo pašaukimą jau per žemiškąjį gyvenimą būti Šv. Dvasios šventove, netgi Švč. Trejybės buveinė. Todėl žmogaus kūnui reikia teikti pagarbą, kuriai prieštarauja savanoriškas kūno sunaikinimas po mirties.