Rusija

Pakeisti juridinį teisingo karo principų pritaikymą mandagiais ir dievobaimingais teiginiais, smerkti karinius veiksmus, nepasiūlant realių alternatyvių priemonių teisingumui ir taikai užtikrinti – visa tai būtų rimtas Bažnyčios misijos moderniajame pasaulyje paneigimas.

Kodėl Rusijos grįžimas prie katalikybės toks svarbus visai Katalikų Bažnyčiai ir pasauliui?

Lenkijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas pareiškė, kad Vatikano požiūris į Rusiją yra „naivus ir utopinis“.

Italijoje ir kitose šalyse kai kurių politinių ir religinių sluoksnių potraukį Maskvos patriarchatui sukelia gilus jo istorijos neišmanymas. Pasistengsime trumpai užpildyti šią spragą.

Neužilgo grįžimas į Romą buvo pašventintas kankinio krauju. 1623 m. lapkričio 12 d. Polocko ir Vitebsko arkivyskupą Juozapatą Kuncevičių nužudė schizmatikai, apšaudę jį strėlėmis, o paskui sukapoję didžiuliu kirviu.

Rusijos religinė istorija – tai istorija tautos, kurios vadovai nusigręžė nuo savo krikšto pažadų, kuriuos pirmasis Kijeve išpažino šventasis Vladimiras, kad sukurtų instrumentinę nacionalinę religiją naujai valstybei su centru Maskvoje.

Šiandien Maskvos patriarchatas, kuris per savo 430 metų istoriją visada buvo pavaldus valdančiam carui, yra dvasiškai nusidėvėjęs, o amžinoji Roma laukia Rusijos žmonių sugrįžimo prie tikrojo tikėjimo – grįžimo, kurį 1917 m. Fatimoje paskelbė Dievo Motina.

Kviečiame kovo 16-24 dienomis kartu melstis šią noveną, prašant, kad Šventasis Tėvas paaukotų Rusiją Nekaltajai Marijos Širdžiai būtent taip, kaip to prašė Dievo Motina.

Viena iš neapykantos Vakarams išraiškų yra „rusofilija“ – intelektualinė tendencija, kuri 2023 m. kovo 14 d., Maskvoje pristačius „Tarptautinį rusofilų judėjimą“, tapo tarptautine organizacija.